Skelbimai

Lietuvos Nepriklausomybės siekis užbūrė Kanados rašytoją

Kitiems esame įdomesni, nei patys sau – šią taisyklę patvirtino Kanados rašytojas Gordonas Mottas, savo knygoje aprašęs Nepriklausomybės siekiančią Lietuvą ir ano meto žmonių gyvenimus. Nors istorija – išgalvota, ji puikiai atspindi tai, kas dėjosi iš Sovietų Sąjungos išsivaduoti norinčioje šalyje bei jos gyventojų širdyse.

Tikrai įdomu, stebina ir net širdį paglosto jausmas milžiniškuose pasaulio grožinės literatūros kloduose aptikus knygą apie Lietuvą, su pagrindiniu herojumi lietuviu – būtent toks ir yra istorinis romanas „Lietuviška lopšinė“ („Lithuanian Lullaby“).

Knygos veiksmas vyksta 1987-1997 metais, vienas iš pagrindinių veikėjų – jaunas lietuvis Darius, pašauktas į sovietinę armiją ir išsiųstas į Afganistaną, tačiau ten ne padeda, o bando pakenkti į svetimą šalį įsibrovusioms karinėms pajėgoms.

Kiti personažai – užsieniečiai, tačiau jų likimai glaudžiai susiję su neseniai pasaulio žemėlapyje atsiradusia valstybe, nemažai vietos romane skiriama ir Britanijai.

Įdomu ir tai, kad žiemos pabaigoje išleista knyga iš karto pateko tarp populiariausių leidinių apie keliones į Lietuvą – taigi, išgalvota istorija užsieniečiams gali pasitarnauti kaip vertinga užuomina apie sudėtingą mūsų šalies laikotarpį, jos išsivadavimą iš geležinės uždangos ir pirmuosius žingsnius Vakarų link.

„Tai svarbus istorinis periodas valstybei ir, mano manymu, jis yra menkai aprašytas užsienio autorių“, – naujienų portalui ANGLIJA.today sakė Gordonas Mottas.

Kitame pasaulio krašte – Vankuveryje – gyvenantis rašytojas trumpai dirbo Lietuvoje netrukus po to, kai šalis atkūrė Nepriklausomybę.

Kanadiečiui ano meto nuotaikos Lietuvoje paliko tokį gilų įspūdį, kuris neišdilo net kelis dešimtmečius, o prisiminimai tapo siužetu puikiai istorijai.

Knygos viršelis.

– Kodėl Jūs pasirinkote būtent tokį siužetą savo knygai? Lietuva, lietuvis karys, Afganistanas, Sovietų Sąjunga?

– Pagrindinė priežastis, dėl kurios aš rašau apie tą Lietuvos istorijos periodą yra tai, kad jis mažai aprašytas užsienio autorių.

Vienas iš knygos veikėjų – Darius – simbolizuoja kliūtis nepriklausomybei. Jis iš sovietų šauktinio tampa pabėgėliu į Britaniją, Oxfordo universiteto studentu, laisvės gynėju prie Vilniaus televizijos bokštu, Lietuvos seimo nariu ir galiausiai – derybininku dėl valstybės narystės Europos Sąjungoje.

Dariaus žmona – vengrė Vana – ir amerikietis George’as taip pat gyvena Lietuvoje netrukus po Nepriklausomybės atgavimo, to laikotarpio šalies sunkumai bei galimybės vaizduojami būtent šių personažų akimis.

Istorija susideda iš trijų siužetinių linijų ir 6 pagrindinių veikėjų. Iš pradžių „rytiečiai“ patiria daug vargo, tačiau knygos pabaigoje jų laukia geresnis likimas. Vakariečiams viskas sekasi kur kas paprasčiau, tačiau kai kurių iš jų laukia nuosmukis.

Parodoma priešingybė – vakariečių pranašumai, tokie kaip laisvė keliauti, atviros galimybės.

– Kokią pagrindinę žinutę skaitytojui siunčia ši istorija?

– Joje galima įžvelgti kelias žinutes. Tai ir ribos, skiriančios Rytus ir Vakarus, jų išnykimas. Iššūkiai, su kuriais susiduria personažai, atspindi tam tikrus laikmečio procesus.

Romanas taip pat nagrinėja neįprastą meilės istoriją, žmogaus ryžtą ir atsparumą susidūrus su įvairiais sunkumais, kaip jis elgiasi nežinios akivaizdoje. Knyga taip pat parodo kultūrinius Rytų ir Vakarų skirtumus, jų susivienijimą.

Atskleidžiamos ne tik „rytiečių“ problemos, bet ir milžiniškos galimybės asmeniniame gyvenime, versle, politikoje. Tuo tarpu vakariečiai kovoja tarp asmeninių ir profesinių pasirinkimų.

Iš pirmo žvilgsnio, abi pusės gali pasirodyti labai skirtingos, tačiau paaiškėja, kad jų vertybės yra tokios pačios – šeima, stabilumas, laisvė.

– Koks Jūsų asmeninis santykis su Lietuva? Turite ten draugų, giminaičių?

– Dar studijuojant 1993-1994 metais man teko gyventi Lietuvoje, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje dirbau anglų kalbos mokytoju.

Šią savo knygą dedikavau Raimundui Šulskiui, buvusiam šios gimnazijos vadovui, kuris žuvo tragiškoje automobilio avarijoje prieš 1994-ųjų Kalėdas. Žinau, kad dvi jo dukros šiuo metu gyvena Manchesteryje, trečioji – Klaipėdoje.

1994 metų liepą surengiau savo atsisveikinimo vakarėlį Vilniuje prieš grįždamas į Angliją, kurioje tuo metu gyvenau. Tada sutikau merginą – Astą iš Kėdainių, kuri buvo gavusi stipendiją studijoms Anglijoje. Paprašiau, kad ji man paskambintų, kai bus Londone.

Ji anąsyk paskambino.

Šiuo metu mes su ja esame susituokę jau 26 metus, auginame paauglį sūnų Justiną.

Knygos veikėja Tanja patiria panašias dvejones, kaip ir manoji Asta – ji renkasi tarp atsidavimo šeimai, dėl kurios padarytų viską, tačiau tuo pačiu metu ji taip pasielgtų ir dėl mylimo vyro.

Gordonas Mottas. Asmeninio archyvo nuotr.



Gyvenimo istorijos

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas