Skelbimai

Manote, jog mokate už maistą per daug? Sulaukite „Brexit“ be sutarties

Nors pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje (JK) „Brexit“ karštinė kiek aprimo (patvirtinta oficiali JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) data – 2019 m. sausio 31 d.), tačiau nusiraminti neverta – pasak vyriausiojo ES „Brexit“ derybininko Michelio Barnier, „Brexit“ be sutarties tikimybės atmesti vis dar negalima.

flickr.com (Anthony Albright) nuotr. / Apsipirkimas
flickr.com (Anthony Albright) nuotr. / Apsipirkimas

Britų vyriausybė oficialiai nustojo ruoštis „Brexit“ be sutarties scenarijui, kuriam anksčiau buvo papildomai skirta daugiau nei 2 milijardai svarų sterlingų. Pagal minėtą scenarijų, reikėjo apsirūpinti ne tik būtinomis atsargomis nutrūkus JK prekybiniams ryšiams su ES, bet ir perskirstyti transporto srautus tarp žemyninės Europos ir Britų salų.

Nors 2020 m. („Brexit“ pereinamuoju laikotarpiu) JK išlaikys visas ES teises ir pareigas (išskyrus politinį dalyvavimą), tačiau ES laikosi nuomonės, jog likusių 11 mėnesių susitarti dėl laisvosios prekybos sutarties yra per mažai, o britų vyriausybei nesutikus pratęsti pereinamojo laikotarpio, „Brexit“ be sutarties taptų neišvengiamas nuo kitų metų pradžios.

Kaip „Brexit“ be sutarties paveiktų maisto kainas ir mažas pajamas gaunančių JK gyventojų gyvenimo kokybę?

Voriko ir Bristolio universitetų mokslininkų tyrimo duomenimis, jei įvyktų „Brexit“ be sutarties (kuris vis dar įmanomas, jei JK ir ES nesusitars dėl laisvosios prekybos iki 2020 m. pabaigos), maisto prekių krepšelis vidutiniškai pabrangtų 22,5 proc. (nuo 58 iki 71 svaro per savaitę arba papildomais 675 svarais per metus).

„Brexit“ be tolesnio laisvosios prekybos susitarimo atveju, žuvies produktai pabrangtų 5 proc., vaisiai – 16 proc., mėsa – 18 proc., daržovės – 9 proc., pieno produktai ir kiaušiniai – 23 proc., aliejus ir riebalai – 18 proc., duona ir įvairūs grūdai – 10 proc., cukrus, džemai ir kiti panašūs produktai – 19 proc., kava, arbata ir kakava – 4 proc., vaisvandeniai – 8 proc.

Jei iki šių metų pabaigos JK ir ES nepavyks susitarti dėl laisvosios prekybos, po „Brexit“ taikomas tarifas maisto produktų importui vidutiniškai padidės 22 proc. ir šis pokytis atsispindės prekių kainose. JK vyriausybė galėtų sumažinti tarifus visiems importuojamiems, tiek iš ES, tiek iš trečiųjų šalių, maisto produktams, tačiau tada iškiltų grėsmė britų gamintojams, kurie nebegalėtų konkuruoti dėl prekių kainų.

Staigus maisto produktų kainų šuolis paveiktų skurdžiau gyvenančių britų galimybes įsigyti maistingų ir sočių produktų, nes prognozuojamos JK namų ūkių pajamos nedidės arba didės nežymiai lyginant su maisto kainomis. JK namų ūkių pajamų stagnacija stebima nuo pat 2016 m. „Brexit“ referendumo – tyrimų centro „Resolution Foundation“ duomenimis, per pastaruosius 40 metų blogesnius laiku šalies namų ūkiai patyrė tik XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje ir iškart po 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės. 2016-2019 m. JK namų ūkio realiosios pajamos (atskaičius mokesčius ir infliaciją) sumažėjo 0,5 proc., nors nedarbo lygis išliko žemiausias per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Ekonomistai taip pat atkreipė dėmesį į faktą, jog maisto kainų šuolis „Brexit“ be sutarties scenarijaus atveju panaikintų per pastaruosius trisdešimt metų susiklosčiusią maisto kainų ir maistui išleidžiamų pajamų pusiausvyrą.

JK vartotojų interesus atstovaujančios organizacijos „Which?“ tyrimo duomenimis, šiuo metu JK gyventojai maisto produktams išleidžia žymiai mažiau nei ankstesnės kartos – pavydžiui, XX a. 6-ajame dešimtmetyje maistui buvo išleidžiama trečdalis namų ūkio pajamų, 8-ajame dešimtetyje – 24 proc., o 2016 m. maistui buvo išleidžiama tik 10,5 proc. pajamų.

Be to, palyginus 1988 m. ir 2019 m. kainas, visi maisto produktai, išskyrus žuvį ir kai kuriuos kitus produktus, dabar kainuoja mažiau nei prieš trisdešimt metų (žiūrėkite maisto produktų kainų palyginimo lentelę).

Tiesa, nuo 2016 m. maisto kainos vėl didėja, tačiau kol kas neviršija metinės infliacijos (nuo 2016 m. maisto kainos padidėjo 4,3 proc., o infliacija – 5,2 proc.).

Santykinį maisto pigumą galima aiškinti žemės ūkio industrializacija ir naujųjų technologijų taikymu, leidžiančiu sumažinti maisto gamybos ir darbo jėgos kaštus, laisva prieiga prie ES vidaus rinkos (JK iš ES importuoja apie 30 proc. viso suvartojamo maisto), santykinai stipriu svaru, stipria didžiųjų prekybos tinklų konkurencija ir kitais veiksniais (oro sąlygomis, tam tikro maisto pasiūla ir paklausa, naftos kainų svyravimais).

Kitaip tariant, jei šiuo metu maisto kainų klausimas tikrai nėra svarbiausias JK namų ūkio darbotvarkėjė, tai „Brexit“ be sutarties atveju, jis vėl gali tapti vienu iš pagrindinių. Tai itin neraminantis faktas, žinant, jog maisto kainų šuolis skaudžiausiai smogtų vargingiau gyvenantiems JK namų ūkiams.

JK Nacionalinio statistikos biuro (ONS) duomenimis, dėl pastarąjį dešimtmetį vykdytos griežtos vyriausybinės taupymo politikos, dešimtadaliui mažas pajamas gaunančių namų ūkių pragyvenimo kaštai vidutiniškai kasmet didėjo po 2,7 proc., palyginimui, dešimtadaliui turtingiausių namų ūkių pragyvenimo kaštai kasmet didėjo po 2,3 proc. Nuo 2005 m. pragyvenimo kaštai vargingiau gyvenantiems namų ūkiams padidėjo 41 proc., o didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams pragyvenimo kaštai padidėjo 35 proc.

Tokia socialinė nelygybė aiškinama skurdžiausių ir turtingiausių namų ūkių išlaidų pobūdžiu – mažai uždirbantys britai daugiau pajamų išleidžia maistui ir būsto nuomai, kur kainos auga sparčiau nei kitų išlaidų srityse, o turtingesnės šeimos maistui išleidžia santykinai mažiau savo pajamų ir gyvena nuosavuose būstuose (būsto paskolų palūkanos nuo 2009 m. nuolat buvo mažinamos siekiant suvaldyti ekonominės krizės pasekmes).

Be to, mažas pajamas gaunančios šeimos priverstos daugiau mokėti už pinigų skolinimąsi ir kitas finansines paslaugas – jei turtingesnės šeimos moka mažesnes palūkanas už naudojimąsi kreditinėmis kortelėmis, tai vargingiau gyvenantiems britams, neturintiems banko sąskaitos, kasmet už komunalinių sąskaitų ir pagrindinių paslaugų apmokėjimą tenka sumokėti 485 svarais daugiau nei moka labiau pasiturintys tėvynainiai. Kaip juokauja britų ekonomistai, gyventi skurde kainuoja daug.




Finansai

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today