Skelbimai

Lietuvoje sparčiai auga nedarbas – kas toliau?

Lietuvos Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, jei koronaviruso pandemiją pavyks suvaldyti per pirmą pusmetį, dėl koronaviruso sukeltos krizės Lietuvos ekonomika gali trauktis nuo 1,3 proc. iki 2,8 proc., prognozuojama, kad nedarbo metiniai rodikliai augs iki 8 proc., lėtės vidaus vartojimas, verslo investicijos. Jei per pirmą pusmetį Europos šalys nesuvaldys pandemijos, skaičiai bus visai kiti.

pxfuel.com / Tuščios kišenės
pxfuel.com / Tuščios kišenės

Kaip pridūrė Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, prognozuoti šiuo metu labai sudėtinga dėl didelio neapibrėžtumo.

„Paprastai prognozes darome remiantis išorinėmis prielaidomis – pasaulio institucijų prognozėmis ir statistiniais rodikliais, tačiau šį kartą neturime nei tų, nei tų. Oficialios turimos prognozės neatspindi turimo vaizdo ir neturime statistinių duomenų, nes sausio, vasario duomenys dar pozityvūs ir neatspindi situacijos. Be to, situacija sparčiai keičiasi“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, viena vertus, situacija ženkliai prastėja dėl viruso plėtros, antra vertus, tarptautinės institucijos ir valstybės imasi skubių veiksmų pasekmėms kompensuoti ir meta tam milijardus. Visgi įvairių tarptautinių ekspertų vertinimais, realus eurozonos nuosmukis – 5 proc.

Mažės eksportas, vidaus vartojimas

Finansų ministerija prognozuoja, kad išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o globalios ekonomikos augimo perspektyvos trapios.

„BVP sudėtinių dalių komponentų indėlis į bendrą ekonomikos aruodą rodo smukimo rodiklį. Negalime suvaldyti, kas už sienos vyksta, todėl eksportas gali būti neigiamas, bet tikimės, kad investicijų ir vartojimo augimas išliks teigiamas“, – teigė Finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Finansų ministerija tikisi, kad investicijos augs 1 proc. (pernai augo 7 proc.), o namų ūkių vartojimas – 1 proc. (2019 metais augo 3,2 proc.). Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc. Kalbant apie eksportą, užsienio šalims užvėrus sienas sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones.

Be to, mažesnė vidaus paklausa pasijaus paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais. Šiemet neigiamą poveikį darbo rinkai dėl koronaviruso plitimo ir priemonių, kurių imtasi jam stabdyti (kovo viduryje įvesto karantino ir parduotuvių veiklos bei paslaugų teikimo vartotojams ribojimo) turės ekonominio aktyvumo sumažėjimas.

Augs nedarbas

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalyje nedarbo lygis laikinai išaugs, jis sudarys 8,1 proc. Užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje. Tiesa, tikimasi, kad ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.

Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų balandžio 6 d. buvo registruota 177,4 tūkst. darbo neturinčių žmonių, jie sudarė 10,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginimui, kovo 30 d. darbo neturinčių asmenų buvo registruota 169,3 tūkst., o nedarbas siekė 9,8 proc.

Nuo šių metų kovo 30 d. iki balandžio 5 d. Lietuvos darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai 909 vietomis arba 61,8 proc. daugiau nei kovo 23–29 d. (antrą karantino savaitę), tačiau 2,7 tūkst. arba 53,6 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. 2020 m. kovo mėn. darbo pasiūlymų pateikta 15 proc. mažiau, lyginant su 2019 m. kovo mėnesiu.

Nuo kovo 30 d. iki balandžio 5 d. visose apskrityse darbo pasiūlymų daugėjo. Kas antra laisva darbo vieta registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lyginant su kovo 23–29 d. (antra karantino savaite) laisvų darbo vietų labiausiai daugėjo Kauno ir Šiaulių apskrityse.

Trečią karantino savaitę daugiausia laisvų darbo vietų siūlyta darbininkiškų profesijų atstovams. Lyginant trečią ir antrą karantino savaites, labiausiai augo darbo pasiūlymų įrengimų ir mašinų operatoriams, mažėjo – paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams. Nuo kovo 29 d. iki balandžio 5 d. daugiausia laisvų darbo vietų registruota pagalbiniams darbininkams ir vairuotojams.

Nuo kovo 29 d. iki balandžio 5 d. tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams padėta įsidarbinti 2,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Per tris karantino savaites įdarbinta 6,6 tūkst.

Darbo užmokestis

„Svarbiausi prioritetai šiuo metu – išlaikyti darbuotojų užimtumą ir palaikyti jų pajamas ir užtikrinti verslo, kuris yra ekonomikos variklis, likvidumą“, – pabrėžė viceministrė.

M.Tuskienė tvirtino, kad koronaviruso sukeltas ekonominis šokas 2020 metais lėtins darbo užmokesčio (DU) augimo tendencijas. Vis dėlto atlyginimų augimo vis dar tikimasi, nors prognozuojama, kad jis smarkiai augs valstybiniame sektoriuje.

„Darbo užmokesčio augimo tikimasi, nes ir Vyriausybė numato priemones palaikyti gyventojų pajamas. Augimas lėtesnis, prognozuojame, kad darbo užmokestis augs 5,6 proc. viešajame sektoriuje augimas bus didesnis, o privačiame sektoriuje verslininkai, mažindami kaštus peržiūrės darbo užmokesčio didinimo politiką, tad darbo užmokestis mažės“, – prognozuoja M.Tuskienė.

Šiemet darbo užmokestis Lietuvoje galėtų augti 5,6 proc., tačiau darbo užmokesčio augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs. 2021 metais darbo užmokestis šalyje augs lėčiau nei šiemet – 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, darbo užmokesčio augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.

Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc.

Darbo užmokesčiui didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas. Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.).

Embassy
15min.lt



Finansai

Ruta BPN banner
Ruta BPN banner
Ruta BPN banner
Ruta BPN banner
Ruta BPN banner