Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

JK finansinius metus pasitiko skendėdama skolose

Jungtinės Karalystės (JK) Nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenimis, šalis 2021-2022 finansinius metus pasitiko su žiojinčia biudžeto skyle.

Biudžeto deficitas balandžio mėnesį siekė 31,7 milijardo svarų sterlingų, o bendras biudžeto deficitas 2020-2021 finansiniais metais iš viso siekė 300,3 milijardo svarų sterlingų.

Prognozuojama, jog šiais finansiniais metais JK vyriausybė bus priversta skolintis daugiau nei 200 milijardų svarų sterlingų arba 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Taip pat abejojama, ar Iždo kancleriui Rishi Sunakui pavyks subalansuoti biudžetą iki 2025 m. kartu nedidinant mokesčių. Artimiausioje ateityje biudžeto deficito dydis priklausys nuo išlaidų, susijusių su koronavirusu, ir pandemijos sukeltos ekonominės žalos pasekmių trukmės.

Šių finansinių metų pradžioje JK skola pasiekė 2,17 trilijono svarų sterlingų arba 98,5 proc. BVP, o vyriausybės išlaidos sumažėjo beveik 12 proc.

Auganti JK skola reiškia, jog skolos aptarnavimo kaštai neišvengiamai didės ir Anglijos bankas bus priverstas didinti bazinę palūkanų normą, kurios dydis šiuo metu yra 0,1 proc.

Bazinę palūkanų normą galima suvokti kaip mažiausią pinigų kainą konkrečiu momentu. Centrinis bankas reguliuoja pinigų kiekį – pasiūlą rinkoje. Nusprendus pakelti arba sumažinti bazinę palūkanų normą, centrinis bankas atitinkamai sumažina arba padidina pinigų kiekį. Esant žemai bazinių palūkanų normai galima palankiomis sąlygomis skolintis iš bankų, pavyzdžiui, imti būsto paskolą, tačiau nukenčia banke laikomų indėlių palūkanos, todėl taupyti nebeapsimoka. Ir atvirkščiai – didėjant bazinei palūkanų normai brangsta būsto paskolos, tačiau kartu didėja ir palūkanos už indėlius.




Finansai

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas