Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Atnaujinta:


JK ekonomikos įvertinimo ir prognozuojamų biudžeto išlaidų ataskaita: minimalus atlyginimas, pašalpos, būstas, lengvatos Atnaujinta

Šiandien, lapkričio 23 d., Iždo kancleris Philip‘as Hammond‘as pristatė savo pirmąją šalies ekonomikos įvertinimo ir prognozuojamų biudžeto išlaidų ataskaitą (angl. Autumn Statement).

flickr.com (Foreign and Commonwealth Office) nuotr. / Iždo kancleris Philip'as Hammond'as
flickr.com (Foreign and Commonwealth Office) nuotr. / Iždo kancleris Philip'as Hammond'as

Pirmojoje rimtoje šalies vyriausybės ekonominėje ataskaitoje po šių metų birželį įvykusio „Brexit“ (šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos) referendumo akcentuojamas padidėjęs skolinimosi lygis ir sulėtėjęs ekonominis augimas. Ph. Hammond‘as įspėjo šalies gyventojus dėl staigių ekonominių svyravimų ir nestabilumo po to, kai Jungtinė Karalystės (JK) pasitrauks iš ES.

Opozicinė Leiboristų partija prognozuoja, jog vyriausybei nepavyks įgyvendinti paramos pažadų mažas ir vidutines pajamas gaunantiems šalies gyventojams.

Šiuometinėje „Autumn Statement“ kalboje paskelbtos šios finansinės priemonės:

  • Nuo 2017 m. rudens JK vyriausybė atsisakys kasmet pateikiamos šalies ekonomikos įvertinimo ir prognozuojamų biudžeto išlaidų ataskaitos „Autumn Statement“ (Rudens kalbos) ir vietoje jos skelbs „Rudens biudžetą“ (angl. Autumn Budget). Taip pat nuo 2018 m. pavasario bus skelbiama „Pavasario kalba“ (angl. Spring Statement), tačiau „Pavasario kalba“ nebus tokiu esminiu įvykiu, kokiu būdavo „Rudens kalba“.
  • 2017 m. Universalaus kredito, apjungiančio kelias pašalpas, mažinimo riba (angl. taper rate) dirbantiems asmenims sieks ne 65 proc., o 63 procentus. Pagal dabar galiojančią tvarką, kai tik dirbančių asmenų uždarbis viršija darbo pašalpą (ang. work allowance), universalus kreditas yra ribojamas 65 proc. nuo pajamų perviršio. Pagal planuojamą naująją tvarką universalaus kredito mažinimo riba bus ne 65 proc., o 63 proc. – kitaip tariant, dirbantys pašalpų gavėjai galės gauti šiek tiek didesnį universalų kreditą.
  • Nuo 2017 m. balandžio bus padidinta nacionalinė pragyvenimo alga (angl. National Living Wage) nuo 7,20 iki 7,50 svaro per valandą (nacionalinę pragyvenimo algą kaip minimalų atlyginimą gauna 25 m. ar vyresni darnuotojai).
  • Šių metų „Rudens kalboje“ vyriausybė pažadėjo septintus metus iš eilės „įšaldyti“ kuro akcizo mokestį. Kitaip tariant, kitais metais kuro akcizas nekils, todėl neturėtų smarkiai kilti ir degalų kainos. Manoma, jog šis vyriausybės sprendimas kiekvienam JK vairuotojui vidutiniškai sutaupys nuo 130 iki 350 svarų.
  • Šalies vyriausybė žada išleisti naujas 3 metų trukmės obligacijas, kurių palūkanos sieks 2,2 procento.
  • Šalies vyriausybė žada atidžiai stebėti energetinės rinkos procesus, siekiant užtikrinti sąžiningą energetinių kompanijų veiklą.
  • Taip pat šalies vyriausybė parėmė NHS planą, kuriuo iki 2020-2021 m. numatoma skirti papildomą 10 milijardų svarų finansavimą.
  • Nuo kitų metų balandžio šalies vyriausybė žada pakelti neapmokestinamų metinių pajamų slenkstį nuo 11 000 iki 11 500 svarų, o iki šio Parlamento kadencijos pabaigos (2020 m.) neapmokestinamų pajamų slenkstį planuojama pakelti iki 12 500 svarų, o didesniu pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų slenkstį pakelti iki 50 000 svarų per metus.
  • Per artimiausius penkerius metus šalies vyriausybė ketina suaktyvinti nesumokėtų mokesčių išieškojimą ir surinkti 2 milijardais svarų daugiau mokesčių.
  • Nuo 2017 m. balandžio darbdaviai, kurie suteikia darbuotojams įvairias lengvatas mainais į dalies pajamų atsisakymą (pavyzdžiui, tarnybinius telefonus, automobilius, nemokamą sveikatos patikrą, narystę sporto klubuose ir kitas panašias lengvatas) privalės mokėti tokius pat mokesčius kaip ir visi likę. Pagal dabar galiojančią tvarką, už darbovietėje gaunamas lengvatas darbuotojai nemoka pajamų mokesčio (angl. income tax), o darbdaviai nemoka socialinio draudimo (angl. national insurance) įmokų. JK Finansų ministerijos nuomone, darbdavių siūlomos lengvatos mainais į darbuotojų dalies pajamų atsisakymą valstybei pernelyg brangiai kainuoja dėl prarasto pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų. Tiesa, darbovietėje gaunamos lengvatos dėl kurių buvo susitarta iki 2017 m. balandžio galios iki 2018 m. balandžio, o reikšmingesni susitarimai dėl tarnybinių lengvatų, apimantys tarnybinių automobilių naudojimą, apgyvendinimą ir darbuotojų vaikų mokslo išlaidų padengimą bus apsaugoti iki 2021 m. balandžio.
  • Draudimo įmokų dydis padidės nuo 10 iki 12 procentų. Kitais metais žadama nutraukti nepagrįstų draudimo išmokų praktiką už eismo incidento metu patirtas kaklo traumas (angl. whiplash injuries), o vietoje sumažintų arba panaikintų išmokų už kaklo traumas sumažinti 40 svarų per metus automobilio draudimo įmokas.
  • Taip pat šalies vyriausybė žada sumažinti kompanijų pelno mokestį (angl. corporation tax) nuo 20 iki 17 procentų.
  • Toliau bus išlaikomi vyriausybės finansiniai įsipareigojimai pagrindinėms viešosioms paslaugoms, gynybai ir trečiųjų šalių pagalbai.
  • Toliau išliks trigubos pensijų apsaugos (angl. triple lock) mechanizmas, numatantis kad pensijos bus didinamos tiek pat kiek didės vidutinės pajamos, vartotojų kainų indeksas, pagal kurį skaičiuojama metinė infliacija, arba 2,5 proc. per metus (iš šių trijų dydžių pasirenkamas didžiausias).
  • Sprendžiant įkalinimo įstaigų krizę papildomai bus pasamdyta 2 500 kalėjimų prižiūrėtojų.
  • Bus įsteigtas 2,3 milijardų svarų vertės Būstų infrastruktūros fondas (angl. Housing infrastructure fund), kuriuo bus finansuojama 100 000 būstų infratsruktūros plėtra. Taip pat JK vyriausybė ketina skirti 1,4 milijardo svarų finansavimą 40 000 naujų įperkamų būstų (angl. affordable homes) Anglijoje statybai. Be to, JK vyriausybė ketina sušvelninti taisykles dėl įperkamo būsto finansavimo ir naudojimo bei uždrausti nuomos agentūrų mokesčius, siekiant padėti 4,3 milijono nuomininkų, kurie būstą nuomojasi privačiai.
  • JK vyriausybė skirs 1,1 milijardo svarų Anglijos vietinio transporto kelių tinklų plėtrai, 220 milijonų svarų strateginės svarbos kelių plėtrai, 450 milijonų svarų geležinkeliams ir 390 milijonų svarų žemos emisijos ir autonominių transporto priemonių plėtrai. Taip pat 1 milijardas svarų bus skirtas skaitmeninės infrastruktūros plėtrai bei kompanijoms, plėtojančioms šviesolaidinio interneto ryšio tinklus, bus taikomos mokestinės lengvatos. Dar 1,8 milijardo svarų bus skirta Anglijos regionų plėtrai.
  • Ketinama įsteigti 23 milijardų svarų vertės Nacionalinio našumo investicijų fondą (angl. National Productivity Investment), kuriuo per artimiausius penkerius metus bus investuojama į inovacijų ir infrastruktūros plėtrą.
  • Prognozuojama, jog šiuo metu JK skola, sudaranti 82,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iki 2021-2022 m. sumažės iki 77,7 proc. BVP. Vyriausybės skolinimasis turėtų sumažėti iki 59 milijardų svarų 2017-2018 m., iki 46 milijardų svarų 2018-2019 m. ir 21,9-17,2 milijardo svarų 2021-2022 metais.
  • Šalies vyriausybė žada neskelbti naujų taupymo politikos priemonių šios kadencijos Parlamente, be jau galiojančių. Kartu paskelbtos trys naujos fiskalinės taisyklės: kitos kadencijos Parlamente (po 2020 m.) bus siekiama kuo anksčiau subalansuoti viešuosius finansus, sumažinti nacionalinės skolos nuo BVP proporciją ir apriboti išlaidas socialinei gerovei.

JK vyriausybės pažadai toliau plėtoti šalies ekonomiką gali susidurti su sunkumais, nes, oficialiais duomenimis, vyriausybės skolinimosi apimtys praėjusį mėnesį sumažėjo 4,8 milijardo svarų, nors šalies vyriausybė dėl sulėtėjusio ekonominio augimo per artimiausius penkerius metus ketina pasiskolinti nemažiau 100 milijardų svarų. Ekspertų teigimu, nacionalinė JK skola jau dabar „bado akis“ ir siekia 1,6 trilijono svarų, todėl bet kokie finansiniai iššūkiai, tokie kaip „Brexit“, palieka itin mažai finansinio manevravimo laisvės.




Finansai

pinigai paslaugos blue
Kredito unija till 2021-03-04
pinigai paslaugos blue
Kredito unija till 2021-03-04
pinigai paslaugos blue