Skelbimai

Ar pinigų dalijimas yra vienintelis būdas atgaivinti ekonomiką?

35 ekonomistų grupė teigia, kad tiesioginis pinigų dalijimas namų ūkiams būtų pati efektyviausia politika ekonomikos atgaivinimui.

flickr.com
flickr.com

Grupė ekonomistų taip rašė The Guardian skirtame laiške, kuriame nurodė, kad tiesioginis pinigų perdavimas namų ūkiams būtų geresnė politika negu Anglijos banko (angl. Bank of England) vykdomi bazinių palūkanų normos mažinimai.

Laiške taip pat siūloma imtis radikalesnių priemonių – pavyzdžiui, siūloma, kad bankui būtų galima „kurti“ pinigus, norint finansuoti infrastruktūrinius projektus. Arba, jie teigia, bankas turėtų apmokėti mokesčius arba pinigus mokėti tiesiogiai namų ūkiams.

Laiške rašoma: „Centrinio banko (Anglijos banko) sukurtų pinigų finansuojami infrastruktūros projektai ne tik pakeltų įmonių ir namų ūkių pajamas, bet ir pakeltų asmenų disponuojamas pajamas.“

Banko Monetarinės politikos komitetas (angl. Monetary Policy Committee; MPC) dar turi paskelbti planus, kaip bus susidorota su ekonominiu šoku, patirtu po ES referendumo sprendimo.

Nors nėra manoma, kad bankas imsis „gaminti“ pinigus, vienas ekonomistas teigė, kad gali būti,  jog bankas finansuos valstybės investicijas.

35 JK ekonomistai, tarp kurių yra Keynes'o biografas lordas Robert Skidelsky, ekologijos ekonomistas Herman Daly ir rizikos draudimo fondų valdytojas Eric Lonergan, teigė, kad „nebėra aišku, ar Anglijos bankas turi reikiamus įrankius susidoroti su galimais iššūkiais”. Ypač, pabrėžia jie, kadangi palūkanų normos jau yra žemesnės negu kada anksčiau.

Laiške teigiama, kad septyni „pigių pinigų“ metai neatnešė tikėtosi efekto. Aiškindami, kad iki 2009 metų palūkanų normos nebuvo nukritę žemiau 2%, dabar ekonomistai perspėja, jog papildomi karpymai ekonomikai nepadės.

„Taip pat ekonomikai nepadės ir Anglijos banko £375 milijardų kiekybinio skatinimo programa,“ aiškina ekonomistai.

Pritardami, kad kiekybinis skatinimas būtų buvęs naudingas 2009-aisiais, jie laiške pridėjo: „Dabartinės ekonominės problemos neturi nieko bendro su finansinio sektoriaus likvidumu. Verčiau, jos siejamos su verslų ir naminių ūkių išlaidų mažinimu dėl kylančios ekonominės nežinomybės.“

„Prieš tapdama ministre pirmininke, Theresa May buvo paskutinė žinoma politikė, kuri pripažino, kad kiekybinis skatinimas ir palūkanų mažinimas padidino finansinę spragą, sukeldami turto kainas. Tokių schemų taikymo sėkmė yra tiesiogiai susijusi su privačiojo sektoriaus įsiskolinimais,“ rašo ekonomistai.

Jų viltys, kad naujos ekonomikos idėjos gali būti svarstomos, buvo sukeltos po to, kai Theresa May tapo premjere. Ji anksčiau yra užsiminusi, kad palaikytų didesnių vyriausybės investicijų išlaidų sprendimą.

Ekonomistų laiškas užbaigiamas: „Kadangi Iždo kancleris siūlo atgaivinti ekonominę politiką, nauji piniginės politikos būdai turėtų būti svarstomi. Vietoj to, kad būtų keliamos turto kainos ir įsiskolinimai, Finansų ministerija ir Anglijos bankas turėtų bendradarbiauti ir stimuliuoti paklausą realiojoj ekonomikoj.“




Finansai

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today