Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Lietuvius stebina klausimai įdarbinimo agentūrose

Dažnas į Jungtinę Karalystę atvykęs lietuvis darbą šioje šalyje pradeda pasinaudojęs agentūrų paslaugomis – jos parūpina veiklos pernelyg nekvaršindamos galvos. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai tarpininkas, prieš pasiūlydamas darbą, užduoda įtartinus klausimus ir balansuoja ant įstatymų pažeidimo ribos. Yra manančiųjų, jog tokia taktika naudojama ir dėl „Brexit“.

PxHere nuotr. Lietuvę nustebino klausimai agentūroje.
PxHere nuotr. Lietuvę nustebino klausimai agentūroje.

Šalyje veikia tūkstančiai įdarbinimo agentūrų, kurios padeda susirasti darbą jo ieškančiajam ir rasti samdinių darbdaviui.

Būtent su agentūrų pagalba įsidarbinti pavyksta imigrantams, neturintiems nei pažinčių, nei specialių gebėjimų, nei anglų kalbos žinių. Net jie sugeba užpildyti nesudėtingas anketas.

Tačiau pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdo abejonių, jog agentūros domisi ne tik darbo ieškančiųjų gebėjimais, bet ir asmeniniu gyvenimu.

Tai griežtai draudžia JK įstatymai. Tad kodėl tarpininkams gali rūpėti privatūs lietuvių reikalai?

Klausė, su kuo gyvena

Viena iš Lietuvos į Londoną atvykusi mergina, kaip ir dažnas tautietis, darbą bandė susirasti su agentūros pagalba. Atsakiusi į standartinius klausimus apie kvalifikaciją ir pageidaujamą veiklą, nurodžiusi kontaktinius duomenis ji sulaukė klausimų, kurie sukėlė įtarimu.

Anot imigrantės, agentūros darbuotojai paprašė atsakyti, kaip ji atvyko į Angliją, kiek mokėjo už kelionę, teiravosi būsto nuomos įkainio, kaip gauna pinigų apgyvendinimo paslaugoms apmokėti, kas yra nuomojamo būsto savininkas.

Merginos taip pat prašyta atsakyti į dar keistesnius klausimus: su kuo ši gyvena, ar turi vyrą, kokia jos mėgstamiausia spalva, kokie automobiliai patinka?

Lietuvei parūpo, ar tokia apklausa – įprasta Jungtinėje Karalystėje.

„Ar visos įdarbinimo agentūros Jungtinėje Karalystėje užduoda tokius klausimus ir reikalauja į juos atsakyti?“, – klausė vienoje lietuvius vienijančioje „Facebook“ grupėje atvykėlė.

Daugelio tautiečių manymu, išvaizdi mergina patraukė kokio nors agentūros darbuotojo dėmesį ir šis neteisėtu būdu bando apie ją išgauti kaip įmanoma daugiau asmeninės informacijos.

Tačiau yra manančių ir kitaip: imigrantai esą kamantinėjami ne dėl išvaizdos, o siekiant gauti kitos svarbios informacijos.

Garry Knight/Flickr nuotr.

Už visko – „Brexit“?

Nemažai JK veikiančių įdarbinimo agentūrų dirba tik su atvykėliais iš kitų šalių, arba tokie žmonės sudaro didžiąją dalį jų klientų.

Žinia, Europos Sąjungos piliečiams vartai į Jungtinę Karalystę lieka atviri tik iki šių metų pabaigos, o vėliau gyventi ir dirbti šioje šalyje galės ne bet kas: juk šalies valdžios paskelbtose imigracijos kontrolės po „Brexit“ gairės numato, kad angliškai nemokančių ir nekvalifikuotų užsieniečių nepriims.

O visi, kurie suspės į traukinį, privalo iki 2021 metų liepos gauti specialų statusą („settled“ arba „pre-settled“), kuris turėtų garantuoti teisę gyventi ir dirbti JK.

Reikalavimai statusui gauti – labai paprasti, pildant paraišką tereikia nurodyti savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą ir kriminalinę praeitį.

Būtent paskutinis punktas gali kai kuriems kandidatams sutrukdyti gauti statusą, mat niekam ne paslaptis, jog Anglijoje prieglobstį rado gimtosiose šalyse už įvairius nusikaltimus teisti imigrantai arba įstatymą sulaužę jau atvykę į JK.

Taigi, juodos dėmės biografijoje savanoriškai neatskleidžiamos ir slepiamos, tad šią informaciją bandoma išgauti kitais būdais, pavyzdžiui, pasitelkus į pagalbą įdarbinimo agentūras.

Šioje vietoje būtina skaitytojus įspėti, kad tai – tik versija, pateikta ne vieno lietuvio, tačiau ne oficiali informacija.

Klausinėti draudžia įstatymai

Jungtinės Karalystės vyriausybės interneto svetainėje juodu ant balto parašyta, kad kandidatams į darbo vietą negalima užduoti klausimų, kuriuos atsakius gauta informacija suteiktų galimybę žmogui diskriminuoti.

Nesvarbu, dėl kokios žmogaus savybės – amžiaus, lyties, tautybės, rasės, sveikatos būklės, religinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos ir kt.

Jeigu darbdavys klausimus užduoda siekiant pabrėžti tokias žmogaus savybes – tai jau galima laikyti JK įstatymų pažeidimu.

Taigi, lietuvaitė dėl agentūroje užduotų klausimų jau galėtų kreiptis į darbo ginčų tribunolą arba į teisininkus, kurie pateiktų ieškinį prieš darbdavį ir tikriausiai laimėtų.

Šiuo atveju įstatymas – žmogaus pusėje, konkrečiai – 2010 metais priimtas Lygiateisiškumo aktas, aiškiai nurodantis, kas darbdaviui gali rūpėti apklausiant kandidatą, ir kokių klausimų neuždavinėti.

peakpx.com nuotr.

Kaip (ne)atsakyti

Žinoma, norint tokį ginčą laimėti, būtina pasirūpinti įrodymais arba žinoti savo teisę į tam tikrus klausimus neatsakinėti. Arba atsakyti taip, kad darbdaviui klausimų daugiau nekiltų.

Tarpininkavimo paslaugas teikianti bendrovė „ISC Professional“ nurodo, kad lietuvei agentūroje užduoti klausimai gali būti priskiriami įvairiai diskriminacijai, tarp jų – ir seksualinei, kurią itin dažnai patiria darbo ieškančios moterys.

„Ar Jūs ištekėjusi? Kada planuojate ištekėti ir turėti vaikų? Ar turite vaikų, koks jų vaikų amžius?

Visi šie klausimai gali būti paslėptas darbdavio siekis gauti papildomos informacijos, kuri sutrukdytų kandidatei gauti norimą poziciją. Pavyzdžiui, jeigu moteris atsako, jog artimiausioje ateityje planuoja vestuves ir gimdyti vaikus, tai darbdaviui taps aišku, kad jos reikalai namuose gali trukdyti darbui.

Todėl jis gali šios moters nesamdyti, o darbą atiduoti tai, kuri apie vestuves ir vaikus negalvoja. Tai – ju diskriminacija“, – aiškina specialistai.

Patariama, kaip atsakyti į panašius klausimus.

„Aš nenorėčiau painioti asmeninio ir profesinio gyvenimo“, – taip reikėtų atsakyti į panašius klausimus apie šeimą bei ateities planus.

Pateikiami ir dar keli pavyzdžiai klausimų, kurių darbo pokalbio metu neturėtų užduoti darbdavys, tačiau jeigu jie vis dėlto buvo užduoti, galima gudriai į juos atsakyti nesudarant galimybės diskriminacijai.

Per darbo pokalbį išgirdus pasiteiravimą apie kilmę reikėtų atsakyti, jog turite teisę gyventi ir dirbti JK, o anglų kalbos žinios – pakankamos siūlomam darbui atlikti.

Jeigu darbdavys teiraujasi apie amžių, galima atsakyti, jog jis pakankamas, kad galite dirbti šį darbą.

Kokią religiją išpažįstate? Ar turite skolų? Ar priklausote profesinei sąjungai? Ar rūkote? Koks seksas Jums patinka? Ar galėtume viską plačiau aptarti prie gėrimo taurės? Su kuo gyvenate? Kokia spalva gražiausia? Koks automobilis patinka?

Tai – ne jo, o Jūsų asmeninis reikalas.

Specialistų teigimu, darbdavys negali teirautis ir apie teistumą, tačiau šioje vietoje yra išimčių – kartais tokia informacija yra būtina. Pavyzdžiui, mokykloje norintis įsidarbinti asmuo yra teistas už seksualinę vaikų prievartą – tokiems ši pozicija uždrausta dėl keliamos grėsmės.




Darbas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today