Neturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Juodų pinigų mėgėjams atėjo juodos dienos

Visi, kurie iki šiol Jungtinėje Karalystėje slėpė pajamas ir bandė kitais būdais pergudrauti valstybę, ima jausti blogiausias tokio elgesio pasekmes – gaus tiek, kiek davė: įvairios valdžios kompensacijos mokamos nuo deklaruotų pajamų sumos.

pikrepo.com nuotr. JK atlikti tyrimai įrodo, kad šešėlyje dažniausiai veikia savarankiški dirbantieji.
pikrepo.com nuotr. JK atlikti tyrimai įrodo, kad šešėlyje dažniausiai veikia savarankiški dirbantieji.

Ši pandemija – tarsi didžiulė pamoka, paaiškinanti kodėl reikia mokėti mokesčius, o ne juos slėpti. Niekada netrūko verkiančių dėl to, kad juos reikia mokėti, tačiau dabar verkia tie, kurie jų nemokėjo.

Slepiantys pajamas, dirbtinai susimažinantys pelnus, dirbantys šešėlyje ir kitaip bandantys išvengti mokesčių valstybei prievolės dabar savo kailiu pajus, ką tai reiškia, mat dėl koronaviruso pandemijos finansiškai nukentėjusiems gyventojams vyriausybė mokės kompensacijas, kurių dydžiai apskaičiuojami pagal oficialiai gautas pajamas.

Kokia parama?

Griežtus apribojimus dėl pandemijos paskelbusi JK vyriausybė paliko milijonus žmonių be darbo, tačiau mokės jiems kompensacijas.

Samdomiems darbuotojas – 80 proc. atlyginimo, tačiau per mėnesį išmokama neviršys 2500 svarų sterlingų. Taigi, jeigu žmogaus mėnesinė alga buvo 10 000 £, jis gaus tokio pat dydžio kompensaciją kaip ir tas, kuris per mėnesį uždirbo 3125 £ (80% nuo 3125 = 2500).

Tokia pati proporcija ir suma bus kompensuojama ir savarankiškai dirbantiems („self-employed“) žmonėms, tačiau parama bus skaičiuojama šiek tiek kitaip.

Jiems taip pat bus mokama ne daugiau nei 2500 £ per mėnesį, tačiau kompensacijos dydis bus nustatomas pagal per paskutinius 3 metus gautą pelną, o ne bendras pajamas.

Šioje vietoje visi tie, kurie gudravo, dabar supras, kad apgavo ne ką kitą, o save.

Kitaip tariant, susimažinai pelną – susimažinai kompensaciją.

Pexels nuotr. / Juodų pinigų mėgėjams atėjo juodos dienos

Kurie skundėsi – nesiskųs dabar

Yra tekę girdėti Londone pavėžėjimo paslaugą teikiančio lietuvio – pavadinkime jį Mariumi – skundą: per metus apie 40 000 svarų sterlingų pajamų gavęs vyras buvo nepatenkintas tuo, kad beveik 12 000 £ nuo šios sumos tenka atiduoti valstybei.

„Nesuprantu, už ką“, – kalba jis, net ir atskaičius mokesčius per mėnesį gaunantis apie 2300 £ „į rankas“.

Na, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. O nežinantiems galima glaustai paaiškinti – valstybė gyventojams teikia labai daug paslaugų, kurios tik iš pirmo žvilgsnio yra nemokamos, nors iš tikrųjų kainuoja labai brangiai. Imigrantams dar galima priminti ir tai, kad atvažiavus gyventi į kitą valstybę automatiškai sutinkama su visomis joje galiojančiomis taisyklėmis: negalima naudotis jos suteikiamomis teisėmis ir galimybėmis neatliekant jos nurodytų pareigų.

Tačiau taisyklių linkę laikytis ne visi – jos, kaip ir mokesčiai, tam tikrai gyventojų kategorijai atrodo nesąmonė, kurios laikytis nereikia.

Pavyzdžiui, Rytų Londone, Leytone manikiūro paslaugas teikianti imigrantė iš Lietuvos – tebūnie jos vardas Toma – kasdien priima po 5 klientes, iš kurių už darbą vidutiniškai ima po 25 svarus sterlingų. Tokiais tempais per mėnesį ji gauna 2500 £ pajamų, tačiau į apskaitą kasdien įtraukia tik sumas, gautas iš 2 klienčių.

Taigi, „popieriuje“ ji gauna tik tūkstantį.

Ką gi – šie Londono lietuviai per mėnesį į rankas gauna beveik vienodas sumas (Toma net šiek tiek daugiau), tačiau JK vyriausybės duomenų bazėse geriau atrodo Marius, o Toma priskiriama prie galą su galu vos suduriančiu gyventoju.

Maža to, sunkiai besiverčiančius žmones (tokiems kaip Toma) valstybė remia įvairiomis formomis, o parama teikiama iš mokesčių mokėtojų (tokių kaip Marius) suneštų pinigų.

Toma mano, kad tie pinigai yra niekeno (valstybės) ir sako, kad Marius yra durnas – galėtų ir jis mokesčių nemokėti arba bet dalį jų nuslėpti.

Tačiau atėjo koronavirusas ir abu lietuviai liko be darbo.

Tačiau mokesčių neslėpęs Marius gaus apie 186o svarų sterlingų dydžio kompensaciją (80 proc. nuo 2300 £), o Toma – 800 £ (ta pati proporcija).

Dabar Marius neverkia. Verkia Toma.

Kaip būtų gerai, jeigu visi būtų kaip Marius, ir baisu net įsivaizduoti, jeigu dauguma paklausytų Tomos. Pirmuoju atveju ši valstybė suklestėtų dar labiau, antruoju – kaip ir minėjau: baisu pagalvoti.

pxhuel.com nuotr. Nemažai dirbančiųjų slepia pajamas: deklaruoja mažiau, nei gauna iš tikrųjų.

Kas šešėlyje gyvena?

Gali būti, kad ši, itin nelauktai atėjusi ir iš karto smogusi krizė turės sunkias ekonomines pasekmes, galbūt net bus baisesnė už 2008-aisiais prasidėjusį nuosmukį.

Galbūt. Tačiau kiekviena krizė turi ir pozityviąją pusę, mat suteikia vertingų ir įsimenamų pamokų – jeigu po 2008-ųjų žmonės suprato, kad padarė klaidas nusipirkę būstą už išpūstą kainą, tai koronaviruso atneštos negandos turėtų padėti suprasti, kam yra mokami mokesčiai, kodėl reikia deklaruoti visus uždirbtus pinigus, kad legaliai dirbti visada yra saugiau nei slepiantis.

Nes niekas nėra garantuotas dėl ateities krizių.

Kas lygiai prieš metus ruošėsi koronaviruso pandemijai ir jos pasekmėms? Tikriausiai niekas.

Toma irgi nesiruošė, todėl su siaubu stebi sukauptas atsargas banko sąskaitoje – galbūt išsivers su jomis iki birželio (tik tada bus pradėtos mokėti kompensacijos savarankiškai dirbantiems), tačiau ji bent turi valstybės garantiją dėl 800 £ išmokos.

O štai jos draugė Kristina, manikiūro paslaugas nelegaliai teikusi namuose, liko be nieko: oficialių pajamų nėra, nebus ir kompensacijos.

Nieko negaus ir žymių prekės ženklų drabužių klastotėmis prekiavę bei kitomis nelegaliomis veiklomis duonai užsidirbę jos pažįstami. Ir nepažystami.

Visi jie gyveno šešėlyje, kuris dar vadinamas „neformalia ekonomika“, „šešėline ekonomika“ ar „juodąja rinka“.

Ankstesni JK atlikti tyrimai įrodo, kad šešėlyje dažniausiai veikti yra linkę tie, kurie verčiasi kaip savarankiški darbuotojai.

Išgyvenimas ar godumas?

Tomos nuslepiamos 1500 svarų sterlingų pajamos yra tik mažytis lašelis Jungtinės Karalystės šešėlinėje ekonomikoje, kuri, kaip manoma, sudaro apie 10 procentų nuo bendrojo vidaus produkto arba 200 milijardų £ (2016 m. duomenys).

Ši suma prilygsta visų JK įmokų į Europos Sąjungos biudžetą per visą narystės laikotarpį nuo 1973 metų.

Statyboms, paslaugų sektoriui ir prekybai tenka liūto dalis neapskaitytų pajamų bei slepiamų mokesčių, tačiau dar daugiau valstybė negauna dėl įstatymų draudžiamų veiklų, tokių kaip narkotikų ir kontrabandos pardavimai, nelegalios paslaugos.

Draudžiama veikla priskiriama nusikaltimams, o štai legaliai dirbančių ir pajamas slepiančių žmonių motyvus aiškinasi net mokslininkai.

Aiškinantis tokios veiklos paskatas jie kelia klausimą – „need or greed“ – dėl to, kad tai būtina norint išgyventi, ar dėl godumo. Socialinių mokslų teoretikai atskirai nagrinėja, kodėl juodiems darbams ryžtasi samdomą darbą dirbantys žmonės, savarankiškai dirbantys ar socialiai remtini žmonės.

Pirmajam tipui priskiriami gyventojai, kurie suklaidinami (apgaule įtraukiami į neteisėtą veiklą) arba sąmoningai bando užsidirbti papildomų pinigų, nes gaunamų pajamų neužtenka net būtiniausiems poreikiams. Kitaip tariant, bando išgyventi.

Kaip pavyzdys nurodomas Dave’as iš vargingo JK regiono. Vyras negali rasti darbo, vienas augina 3 vaikus, o iš valstybės gaunamų pašalpų net neužtenka normaliam pasimaitinimui. Dave’as nori pats pasirūpinti savo vaikais, todėl iš karto, kai atžalos užmiega, jis naktimis nelegaliai dirba taksistu.

Taip jis gali pasirūpinti, kad vaikams netrūktų bent būtiniausių dalykų. Tiesa, rizikuoja jų saugumu palikdamas vienus namuose per naktį.

Tai – vadinamoji „need“ kategorija: patenkinamas išgyvenimo arba oraus gyvenimo poreikis.

Bet minėtoji manikiūro meistrė Toma galėtų būti antrojo žmonių tipo („greed“, „godumas“) pavyzdžiu.

Deklaruodama 1000 £ mėnesines pajamas ji išvengia mokesčio už jas – iki 12 500 £ per metus uždirbantiems asmenims pajamų mokesčio nemoka.

Tačiau nepamirškime, kad ji iš tikrųjų gauna 30 000 £ per metus. Jeigu ji pasielgtų sąžiningai, sumokėtų 3500 £ mokesčių (20% tarifas nuo uždirbtos sumos tarp 12 501 ir 50 000£).

Taigi bendros jos pajamos butų 26 500 £ arba 2,2 tūkst. per mėnesį.

Toma sąmoningai elgiasi nesąžiningai, tačiau ne dėl to, kad išgyventų, o dėl to, kad gyventų šiek tiek geriau kitų žmonių (valstybės) sąskaita.

O tai – jau godumas.

pxfuel.com nuotr. JK šešėlinė ekonomika sudaro apie 10% valstybės BVP.



Darbas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today