Skelbimai

Atlyginimų kompensavimas – ne viskas auksas, kas auksu žiba

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pratęsė darbuotojų atlyginimų kompensavimo programą, oficialiai žinomą kaip „Coronavirus Job Retention Scheme“, iki šių metų spalio pabaigos.

pixabay.com nuotr. / Taupyklė
pixabay.com nuotr. / Taupyklė

Vyriausybė ir toliau padengs 80 proc. laikinai nedirbančių darbuotojų darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 2 500 svarų sterlingų per mėnesį mainais į darbo vietų išlaikymą koronaviruso epidemijos metu.

Tiesa, dėl atlyginimų kompensavimo darbuotojai negali kreiptis patys, o tik jų darbdavys, kuris taip pat yra laisvas nuspręsti, ar pridėti trūkstamus 20 proc. atlyginimo laikinai nedirbantiems darbuotojams, ar mokėti jiems tik vyriausybės kompensuojamą atlyginimo dalį (80 proc.).

Taip pat atlyginimų kompensacijas gaunantys darbuotojai toliau privalo mokėti visus priklausančius mokesčius (socialinio draudimo, pajamų mokestį), tačiau darbdaviai negali jų versti dirbti atlyginimų kompensacijos gavimo laikotarpiu.

Atlyginimų kompensavimo programos pratęsimas sukėlė intensyvias viešąsias diskusijas, ar toks vyriausybės sprendimas nepakenks šalies ekonomikai, ar atlyginimų kompensacijas gaunantiems darbuotojams bus galima įsidarbinti nepilnu etatu kitoje darbovietėje ir daug kitų klausimų, kuriuos panagrinėsime šiame straipsnyje.

Ankstyvas sugrįžimas į darbą pakenktų ekonomikai

Daugiau nei 7,5 milijono laikinai nedirbančių darbuotojų atlyginimų kompensavimo programos pratęsimas yra sukritikuotas ekonomistų dėl savo nekonkretumo, nes pats pratęsimas yra siejamas su palaipsniui švelninamo karantino pabaiga, kuri neaišku, kada įvyks.

Pratęsdama darbuotojų atlyginimų kompensavimą vyriausybė iš esmės atsižvelgė į verslo nuogąstavimus, jog palaipsniui švelninant karantiną į darbą sugrįš dauguma darbuotojų, kurių taip staigiai neprireiks, nes ekonomikos atsigavimo tempai bus žymiai lėtesni.

Kitaip tariant, ankstyvas daugumos darbuotojų sugrįžimas į darbą lemtų pernelyg didelius darbdavių kaštus, todėl daug darbuotojų netrukus būtų atleisti. Masinė darbuotojų atleidimo banga suduotų dar vieną skaudų smūgį atsigaunančiai ekonomikai, nes smarkiai padidėtų bedarbystė, o netekę darbo žmonės nebegalėtų apmokėti būsto paskolų, būsto nuomos, komunalinių ir kitų sąskaitų.

Užkimšo skylę atsivėrė duobė

Pratęsdama atlyginimų kompensavimo programą, JK vyriausybė įvedė dar vieną naujovę – nuo šiol į atlyginimai bus kompensuojami asmenims, kurie kompanijų darbuotojų sąrašuose buvo iki šių metų kovo 19 d. Kitaip tariant, po kovo 19 d. iš darbo išėjusiems, atleistiems ar dėl kitų priežasčių darbą pakeitusiems asmenims vyriausybės parama nepriklauso.

Tokia tvarka, apimanti konkrečias datas, įvesta siekiant išvengti apgaulingų paraiškų dėl atlyginimų kompensavimo, jog anksčiau nedirbę ar fiktyviai įsidarbinę asmenys negautų jiems nepriklausančių pinigų.

Atrodytų, gera žinia – ribinės datos perkėlimas iš vasario 28 d. į kovo 19 d. reiškia, kad atlyginimų kompensavimas apims gerokai didesnį laikinai nedirbančių darbuotojų skaičių, tačiau nebūtinai viskas yra taip gerai, kaip atrodo.

Kampanijos „New Starter Justice“ atstovai pabrėžė, kad atlyginimų kompensavimas gali neapimti asmenų, kurie nors ir pradėjo dirbti iki šių metų kovo 19 d., o kai kurias atvejais netgi vasario pabaigoje. Taip yra todėl, nes daug darbdavių vadinamąją „realiojo laiko informaciją“ (angl. Real Time Information; RTI), apimančią darbuotojų sąrašus, Mokesčių inspekcijai (HMRC) pateikia likus 1-10 dienų iki darbo užmokesčio sumokėjimo. Įvertinus tai, kad daug darbuotojų darbo užmokestį gauna mėnesio gale, nemažai jų gali „praslysti“ ir nepatekti tarp darbuotojų, kuriems priklauso atlyginimų kompensacija.

pxfuel.com nuotr. / Sutrikęs verslininkas

Pavyzdžiui, kovo 1 d. naują darbą pradėjęs darbuotojas, kuris dėl koronaviruso laikinai nedirba, atlyginimą turėjo gauti kovo pabaigoje, o informaciją apie šį darbuotoją HMRC gavo kovo 20 d. – tokiam darbuotojui atlyginimas nebebus kompensuojamas, nes apie naują darbuotoją sužinota jau po kovo 19 d. Šią teisinę spragą stengiasi ištaisyti „New Starter Justice“, o įvairių institucijų duomenimis, dėl atlyginimų kompensavimo galėjo „praslysti“ nuo 100 000 iki 500 000 darbuotojų, ypač maitinimo paslaugų ir apgyvendinimo sektoriuje.

Maža to, nors vyriausybė stengiasi išvengti darbdavių ir darbuotojų sukčiavimo skirstant atlyginimų kompensacijas, panašu, kad visiškai to išvengti nepavyks. HMRC patvirtino, kad sulaukė mažiausiai 795 darbuotojų pranešimų dėl darbdavių sukčiavimo siekiant gauti atlyginimų kompensavimui skirtas vyriausybines lėšas.

Atlyginimų kompensavimas nebebus toks gausus

Į ekonomistų kritiką, jog atlyginimų kompensavimo tvarka grindžiama principu „viskas arba nieko“ (darbdaviai negali reikalauti, jog atlyginimų kompensacijas gaunantys darbuotojai dirbtų), vyriausybė iš dalies atsižvelgė ir paskelbė, jog nuo šių metų rugpjūčio atlyginimų kompensavimo tvarka keisis. Nuo šių metų rugpjūčio darbdaviai galės leisti darbuotojams dirbti ne pilną darbo dieną, tačiau kartu darbdaviai turės dalinai arba pilnai padengti dabar vyriausybės kompensuojamus atlyginimus.

Kitaip tariant, nors atlyginimų kompensavimo programa veiks iki šių metų spalio pabaigos, tačiau jau nuo rugpjūčio pradžios vyriausybės išmokos laikinai nedirbantiems darbuotojams nebebus tokios dosnios kaip dabar. Bus siekiama palengvinti dėl atlyginimų kompensavimo programos mokesčių mokėtojams tenkantį finansinį krūvį. Fiskalinių studijų instituto prognozėmis, atlyginimų kompensavimo programa mokesčių mokėtojams iš viso kainuos nuo 60 iki 100 milijardų svarų.

Daugiau detalių apie būsimus atlyginimų kompensavimo tvarkos pokyčius vyriausybė žada paskelbti gegužės pabaigoje.

Laikinai nedirbantiems asmenims rūpimi klausimai

Laikinai nedirbantiems ir atlyginimų kompensacijas gaunantiems asmenims taip pat kilo nemažai klausimų, į kuriuos pabandysime atsakyti.

pixabay.com nuotr. / Koronavirusas už lango

Darbdavys nori mane grąžinti į darbą, kada anksčiausiai jis gali tai padaryti?

Minimali priverstinių atostogų trukmė yra trys savaitės, maksimali – trys mėnesiai (vyriausybė gali pratęsti šiuos laikotarpius savo nuožiūra), tačiau darbuotojas turi duoti savo sutikimą šioms atostogoms. Teoriškai, kompanijos gali pakviesti savo darbuotojus sugrįžti į darbą ir anksčiau numatyto termino, jei tai buvo numatyta pradiniame darbdavio ir darbuotojų susitarime dėl priverstinių atostogų (angl. initial furlough agreement).

Jei minėtas susitarimas buvo sudarytas, o darbuotojas atsisako grįžti į darbą anksčiau laiko, jis gali būti atleistas iš darbo. Kita vertus, jei tokio susitarimo nebuvo, darbuotojo, nesutikusio sugrįžti anksčiau, atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

Ar darbdavys gali priversti sugrįžti į darbą nepilnu etatu dirbančius asmenis?

Kol kas vyriausybė nepaskelbė detalios tvarkos, kaip turi elgtis darbdaviai nepilnu etatu (angl. part-time working) įsidarbinusių, bet laikinai priverstų nedirbti, asmenų atžvilgiu. Remiantis darbo teisės įstatymais, tikėtina, kad darbdavys gali pakviesti sugrįžti iš priverstinių atostogų nepilnu etatu dirbančius asmenis, net jei jie ir nesutinka su jų darbo valandų pokyčiais.

Nepilnu etatu dirbančių asmenų darbdavys gali paprašyti dar labiau sumažinti savo etatą (dirbti mažiau valandų), atleisti juos, kai nėra pakankamai darbo arba išleisti neapmokamų atostogų. Kita vertus, darbdavys taip gali elgtis tik tuo atveju, jei tai yra numatyta darbo sutartyje ir ne visos darbo sutartys tai leidžia.

Jei darbdavys nori pakeisti darbo sutartį, dažniausiai tai daroma kolektyviniu derybų pagrindu (keičiant daugelio darbuotojų teises ir pareigas) arba derantis su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis.

Dėl darbdavių ir nepilnu etatu dirbančių asmenų darbo santykių reguliavimo priverstinių atostogų metu JK vyriausybė žada paskelbti daugiau informacijos gegužės pabaigoje.

Ar galiu būti išleistas priverstinių atostogų, jei sergu?

Jei darbuotojas susirgo, o darbdavys tuo metu buvo priverstas sustabdyti ar nutraukti savo veiklą, sergantis darbuotojas pirmiausiai turėtų gauti nedarbingumo dėl ligos išmoką (angl. statutory sick pay) ir tik po to išleistas priverstinių atostogų.

Taip pat priverstinių atostogų gali būti išleidžiami dėl koronaviruso saviizoliacijoje esantys asmenys.

Ar esant priverstinėse atostogose aš galiu laikinai įsidarbinti kitoje vietoje ir papildomai užsidirbti pinigų?

Darbuotojas, esantis priverstinėse atostogose, gali papildomai užsidirbti kitame darbe, tačiau jis pirmiausiai turi gauti dabartinio darbdavio sutikimą, nes darbo sutartyje gali būti nuostatos neleidžiančios dirbti antro darbo.

JK vyriausybė laikosi pozicijos, jog darbdaviui leidus, priverstinėse atostogose esantys darbuotojai gali dirbti kitą darbą, net jei ir gauna 80 proc. atlyginimo kompensaciją. Tiesa, jei darbdavys prideda likusius 20 proc. prie darbuotojų kompensuojamų atlyginimų, jis gali nesutikti su papildomu darbuotojų uždarbiu.

Ar atlyginimų kompensacijas gali gauti pagal nulinių valandų sutartis dirbantys asmenys?

Taip. Atlyginimai gali būti kompensuojami ir pagal nulinių valandų sutartis (angl. zero-hour contracts) dirbantiems asmenims bei asmenims, kuriuos samdo įdarbinimo agentūros.

Pagal nulinių valandų sutartis dirbantiems asmenims atlyginimai yra kompensuojami 80 proc. nuo mėnesinio uždarbio vidurkio, kuris skaičiuojamas nuo darbo pradžios. Ši tvarka galioja ir darbuotojams, dirbantiems mažiau nei metus.

Dirbantiems daugiau nei metus darbuotojams turi būti kompensuojama 80 proc. mėnesinės algos vidurkio arba 80 proc. to paties mėnesio praėjusiais metais darbo užmokesčio – priklausomai, kurios pajamos buvo didesnės.




Darbas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today