Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Angliški namai – kiauri ir kreivi

Net ir apsigyvenus naujos statybos name Jungtinėje Karalystėje nėra garantijos, kad jame bus jauku ir patogu. Priešingai, kai kurių lietuvių patirtys liudija, jog nauji pastatai – vėjo perpučiami, tam iš dalies pritaria ir ekspertai, tvirtinantys, jog šildymo atžvilgiu britiški namai nėra efektyvūs.

Hugh Venables/geograph.org.uk nuotr. Naujas namas nereiškia, kad jame žiemą bus šilta.
Hugh Venables/geograph.org.uk nuotr. Naujas namas nereiškia, kad jame žiemą bus šilta.

Žiema baigėsi, bet galima šio to paklausti apie namų šildymą.

Ar yra tekę atsibusti kambaryje, kuriame pasijutote kaip šaldytuve?

Ar yra tekę girdėti kažkur namuose švilpiantį vėją, o norint sušilti – apsigaubti pledu, nes patalpos neįšyla net maksimaliai atsukus termostato valdiklį?

Gali būti, kad šie pojūčiai yra pažįstami ne vienam ANGLIJA.today skaitytojui, nes ir patys britai pripažįsta, jog daugumą jų namų yra kiauri kaip rėčiai.

Naujas, bet šaltas

Prieš keletą metų į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos su šeima persikėlęs Mantas jau atvažiuodamas turėjo darbą netoli Birminghamo, kol tvirtai neatsistojo ant kojų, imigrantas bei jo artimieji iš pradžių glaudėsi sename name, kurį dalijosi su kitais nuomininkais.

„Be kitų būsto dalijimosi su svetimais žmonėmis nepatogumų labiausiai nervino nuolatinis šaltis, kuris tiesiog persmelkdavo kūną ne tik žiemą, bet ir pavasarį, rudenį. Todėl namuose nuolat būdavome su viršutiniais rūbais.

Temperatūra kambaryje siekdavo apie 16-18 laipsnių, ne daugiau.

Skundėmės dėl to šeimininkui, bet jis tik atsakydavo, kad viskas gerai.

Nieko negalėjome padaryti, iškentėme beveik pusantrų metų“, – pasakojo vyras.

Atsiradus galimybei išsinuomoti padoresnį būstą, lietuvių šeima nusižiūrėjo neseniai pastatytų namų kompleksą gretimame kvartale ir galiausiai – 2019 metų pavasarį – persikėlė į naujuosius savo namus: išsinuomojo tradicinės britiškos architektūros, dviejų aukštų namuką su 2 miegamaisiais.

Jis buvo baigtas statyti 2015 metų pradžioje, galima sakyti, visiškai naujas.

Tačiau bėdos – senos: ir jame buvo ne ką šilčiau.

„Atsikraustėme balandžio pabaigoje, iki lapkričio buvo galima kentėti, tačiau nuo tada ir vėl gyvename tarsi ledo urve. Šildymą atsukame maksimaliai, radiatoriai – karšti, bet namuose vistiek krečia šiurpas“, – įspūdžiais dalijosi Mantas.

Ir šįkart šeimininko atsakymas į skundą buvo toks pat: viskas gerai.

Tačiau viskas nebuvo gerai: detaliai apžiūrėjęs namą Mantas pastebėjo plyšius išėjimo į kiemą durų staktoje, vieno miegamojo ir sandėliuko langų rėmuose. Tik parodžius juos pirštu šeimininkui šis sutiko, jog tai yra brokas ir reikia jį sutvarkyti.

Užkaišius skyle sienoje padėtis pagerėjo, tačiau temperatūra namuose vistiek ne tokia, kad būtų galima jaustis visiškai komfortabiliai.

„Įpratome. Kažin, ar keisime nuomojamą namą – juk nesame tikri, kad kitur bus geriau.

Gal anglai tik tokius namus ir stato: kreivus ir kiaurus. Juk jiems tokia temperatūra yra normali, pasižiūrėkite, jie žiemą net laike vaikšto su marškinėliais ir šlepetėmis, tai ko norėti?

Net negalima lyginti su lietuviškais namais. Esu girdėjęs tokių nuomonių ir iš kitų čia gyvenančių lietuvių.

O gal kaltas salos klimatas“, – pamąstymais dalijosi vyras.

Pixabay nuotr. / Angliški namai – kiauri ir kreivi

Bėdos – visur

Nacionalinio transliuotojo BBC išanalizuoti gyvenamųjų patalpų šildymo duomenys skelbia, kad maždaug du trečdaliai gyvenamųjų namų Jungtinėje Karalystėje neatitinka energijos efektyvumo reikalavimų.

Kitaip tariant, šiluma švaistoma veltui.

Dėl to gyventojų išlaidos šildymui auga, didėja išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis, tačiau namuose vistiek ne visada šilta taip, kaip norėtųsi.

Pagal šildymo efektyvumą namai skirstomi į 7 kategorijas nuo A iki G, kai pirmoji abėcėlės raidė reiškia geriausią rezultatą. Tačiau dauguma namų šalyje priskiriami tik D-G kategorijoms.

Anglijoje yra apie 62 proc. Velse – 67 proc., Škotijoje – 59 proc., o Šiaurės Airijoje – 67 proc. prasčiausiai kategorijai priskiriamų namų.

Daugiausiai šių namų yra pastatyti iki 1990 metų, šildymo įranga pasenusi, kitos priežastys – nekokybiška šilumos patalpų izoliacija, įstiklinimas.

Trumpai tariant – sienose apstu plyšių.

Dar geriau šaltį britiškuose namuose iliustruoja šalies mokslininkų 2015 metais atliktas tyrimas, kurio ataskaita skelbiama knygoje „Energija ir pastatai“ („Energy and Buildings“, Science Direct, T. Kane, S. K. Firth, K. J. Lomas, 2015 m.).

Čia skelbiama, kad žiemos metu šalies namuose šiluma svyruoja nuo 9,7 iki 25,7 laipsnių.

Sunku suvokti, ką reiškia būti kambaryje, kuriame tvyro vos 9,7 laipsnio temperatūra? Prekybos centre atsistokite šalia šaldytuvo, kuriame laikomi pieno produktai, ir suprasite.

Namų energetinio efektyvumo gradacija JK:

ANGLIJA.today infografikas. Panaudota: pixabay ir Evelyn Simak/geograph.org.uk nuotraukos.

Nauji reikalavimai nuomai

JK vyriausybei šios problemos – žinomos, iš valstybės biudžeto artimiausiu metu ketinama atseikėti apie trečdalį milijardo svarų sterlingų, kurie būtų skirti pažeidžiamiausių šalies gyventojų namų šildymo sistemų atnaujinimui.

Taip ketinama pasiekti, kad šildymo efektyvumas daugelyje namų iki 2035 metų siektų bent C kategoriją.

Tačiau didžiausią naštą siekiant šio tikslo siekimą valdžia perkelia ant gyventojų pečių: jau nuo šių metų balandžio bus uždrausta nuomoti namus, kuriuose energetinis efektyvumas yra žemesnis nei E.

Nuomojamų namų šeimininkai privalės pagerinti padėtį, tačiau neabejojama, jog papildomos jų išlaidos atsilieps ir būsto nuomos kainai – ji didės.

JK energijos tausojimo fondas numato, kad gyvenamuosiuose namuose, nepriklausomai nuo jų statybos metų, žiemą temperatūra siektų ne mažiau kaip 18-21 laipsnio.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad žmogaus sveikatai ideali temperatūra gyvenamojoje patalpoje yra 18 laipsnių.




Būstas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today