Skelbimai

Lietuvės įkurtas restoranas Ispanijoje tautiečiams kartais atstoja ir ambasadą Video

Teigiama, kad nemažai Jungtinės Karalystės lietuvių dėl „Brexit“ keliamos nežinomybės dairosi naujų namų, o nemaža jų dalis naujai pradžiai renkasi saulėtąją Ispaniją. Tai gali patvirtinti ten jau du dešimtmečius gyvenanti Inga Lazauskienė – jos įkurtas ir valdomas restoranas „Luka“ per ilgą laiką tapo savotiška lietuviška salele ir vieta, į kurią tautiečiai užsuka ne tik pasistiprinti ar atsigaivinti.

©Borja Alonso nuotr. Inga Lazauskienė.
©Borja Alonso nuotr. Inga Lazauskienė.

Pietinėje Ispanijos dalyje, vos už pusvalandžio kelio nuo Alikantės didmiesčio esantis Guardamar del Segura miestelis – Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusi gyvenvietė, kurioje beveik ištisus metus šviečia saulė, o sausį, kai Anglijoje dangus nuolat apsiniaukęs, ten dienomis oras įšyla iki 20 laipsnių ir daugiau.

©PERAL SEGUROS/Google Maps nuotr.

Todėl jokia staigmena, kad pastaraisiais metais į šias apylinkes persikelia vis daugiau Jungtinės Karalystės lietuvių, kuriuos iš Ūkanotojo Albiono gena ne tik permainingas oras, bet ir nenuspėjama politika su „Brexit“ priešakyje.

Ir jie čia nėra vieniši – puikiai Guardamar del Seguroje ir miestelio apylinkėse žinomas lietuviškas restoranas „Luka“ jau seniai tapo mūsiškių susibūrimo vieta.

Restorano įkūrėja ir valdytoja Inga Lazauskienė yra diplomuota vadovė ir garsaus Prancūzijos šefo Marco Audiberto mokinė, tačiau ją dažniau galima sutikti dirbančią ne biure, o už baro ar net virtuvėje.

O neretai tenka įsijausti į gidės, konsultantės ar net diplomatės vaidmenį – saulėtojoje Ispanijoje per ilgus metus šaknis įleidusi ir tenykščio gyvenimo subtilybes perpratusi lietuvė gali atsakyti į daugelį klausimų, kurie kyla naujakuriams.

– p. Inga, gal galite papasakoti, kada ir kaip Jūs atsidūrėte Ispanijoje?

– Prieš 20 metų išvykau paskui savo brolį – mus sieja be galo stiprus ryšys, todėl kai išvyko jis, išvažiavau ir aš. Įsikūrėme greta Alikantės esančiame Guardamar del Segura miestelyje, buvome vieni iš pirmųjų lietuvių šiame regione. Pavyko gerai įsikurti, iki šiol čia gyvename, turime savo verslus.

– O kokia buvo pradžia?

– Iš pradžių dirbau kambarine viešbutyje, vėliau – padavėja vietos restorane. Tai manęs netenkino, aš svajojau apie kitokį darbą, norėjau laisvai kalbėti ispaniškai.

– Po 20 metų Ispanijoje Jūsų kalboje nesigirdi nė menkiausio akcento. Kaip pavyko neužmiršti gimtosios kalbos?

– Aš buvau, esu ir būsiu lietuvė. Man svarbu ne tik gimtoji kalba, bet ir paties lietuviškumo puoselėjimas, bendruomeninė veikla – prisidedu prie jos organizavimo, vykdymo. Taip gimsta įvairūs Alikantės lietuvių bendruomenės renginiai: koncertai, kalėdiniai susibūrimai, teatro vaidinimai, į juos atvyksta garsūs Lietuvos žmonės – mus aplankė kulinarė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson, muzikos grupė „Vairas“, artimiausiu metu koncertą surengs Inga Valinskienė.

Regione veikia lietuviška mokyklėlė, jos auklėtinius supažindiname su tautinėmis tradicijomis, tokiomis kaip užgavėnių šventė.

Viską darome ne pavieniui, o bendromis pastangomis, prie bendros veiklos labai prisideda konsulas Valensijoje Dainius Šriubša, Lietuvos ambasada Ispanijoje, dekoracijų meistrė Karina Klimaitė.

Nuolatinis bendravimas su lietuviais padeda neužmiršti gimtosios kalbos.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Bet lietuvių bendruomenė suaktyvėjo tik prieš kelerius metus. Kodėl?

– Dėl kelių priežasčių.

Pirma, anksčiau lietuvių šiame regione buvo mažiau, o per pastaruosius kelerius metus jie čia tiesiog plūstelėjo.

– Ar atvyksta tautiečiai iš Jungtinės Karalystės?

– Jie aktyviau važiuoja pastaruosius dvejus metus. Tai labai pasijuto – vis dažniau sulaukiame pagalbos prašymų.

– Ko jie prašo?

– Visko, ko reikia naujakuriams: teiraujasi kontaktų, informacijos apie vietinę tvarką – kur nuomotis būstą, vaikus vesti į darželį, kur gauti lietuviškų produktų. Tai elementarūs klausimai, kylantys bet kuriam, atvykusiam gyventi į naują vietą.

– Tai žmonės persikelia gyventi iš JK į Ispaniją?

– Jie bando. Sako, kad JK gyventi tampa sudėtingiau – dėl „Brexit“ daug kas keičiasi, atsirado nežinomybė, neužtikrintumas.

Atvyksta ir žmonių iš Lietuvos.

– Kodėl ir kaip naujakuriai Jus susiranda?

– Mūsų restoranas per daug metų jau tapo savotiška lietuvių susibūrimo vieta, informacija tiesiog plinta iš lūpų į lūpas. Todėl ir ateina pas mus, o aš padėti niekada neatsisakau, juk nesunku.

Kartais tereikia žmones nukreipti tinkama linkme.

©Borja Alonso nuotr.

– Priminkite restorano įkūrimo istoriją.

Restoranui jau 13 metų – pirmosios mintys apie jo įkūrimą man ėmė suktis dar tada, kai dirbau padavėja: mačiau, kur paslaugą galima tobulinti, tačiau negalėjau priimti sprendimų.

Be to, man visada patiko aptarnavimo sektorius.

Todėl vieną vasarą atsiradus galimybei išsinuomojome barą ir mums visai gerai sekėsi, tačiau po sezono patalpų savininkai iškėlė tokias nuomos sąlygas, jog dirbti tiesiog neapsimokėjo.

Neužilgo visai šalia atsirado tinkamos patalpos ir mes jas išsinuomojome. Grįžau į Lietuvą užbaigti studijų, apsvarsčiau veiklos planą, o parvažiavusi į Ispaniją jau turėjau savo barą, jis puikiai prigijo tiek tarp lietuvių, tiek tarp vietinių.

Per tą laiką išaugome, o prieš 3 metus gerokai atsinaujinome restorano stilių.

– Ar tai – lietuviškos virtuvės restoranas?

– Ne, tai – vadinamojo „Fusion“ stiliaus virtuvė, kurioje puikiai dera europietiški patiekalai – ir lietuviški, ir ispaniški.

©Borja Alonso nuotr.

– Ar ispanams patinka mūsų virtuvė?

– Vietiniai išbandė įvairius mūsų patiekalus, cepelinai patiko ne visiems, tačiau ispanai giria mūsų balandėlius, keptą duoną, kibinus, visas karštas sriubas, bulvių košę.

Mūsų lankytojų publika – labai įvairi, iš daugybės šalių. Todėl ir skoniai įvairūs.

– Ar patekus į restoraną galima suprasti, kad jis – susijęs su Lietuva?

– Žinoma. Lietuviškų akcentų pilna interjere, jų tiesiog neįmanoma nepastebėti. Lietuvos vaizdai atspausdinti ir ant valgiaraščių.

– Esate savotiška Lietuvos ambasada.

– Galima sakyti ir taip. Tačiau ir lietuviams norisi pristatyti ispanišką kultūrą, todėl mes pasirodėme viešoje ispaniško paeljos gaminimo pamokoje Vilniuje, anksčiau teko pasirodyti nacionalinės Lietuvos televizijos laidoje „Beatos“ virtuvė.

– p. Inga, restorano valdymas – sunkus darbas, o 13 metų – netrumpas laiko tarpas. Ar nekilo noras viską mesti?

– Sunkumų tikrai kilo ne kartą, tikrai jaučiausi pavargusi. Tačiau esu ne toks žmogus, kuris susidūręs su sunkumais nuleidžia rankas ir demonstruoja nuovargį.

Visą laiką norėjau ne mesti veiklą, o imtis naujų darbų – mano galva visada pilna vizijų, išpildžius vieną svajonę susigalvoju kitą.

– Kas vargina Ispanijoje valdant tokį verslą?

– Ispanai labai skiriasi nuo lietuvių: jeigu mes įpratę viską daryti kruopščiai ir laiku, tai jie linkę darbus atidėlioti rytdienai. Tą aš labai greitai pajutau, tai paveikė ir mūsų darbą.

Tačiau greitai prie to pripratau, tiesiog reikia išmokti darbą organizuoti kitaip. Kaip šachamtininkui – būtina numatyti bent kelis ėjimų variantus.

Aš vietinius suprantu, nepykstu ant jų, priimu tokius, kokie jie yra.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kitaip tariant, įmanoma gerai dirbti ir tokiomis sąlygomis?

– Įmanoma dirbi bet kokiomis sąlygomis, reikia tik noro.

Jeigu neįmanoma, kaltės nereikia ieškoti kitur, tik savyje.

– Ką Jūs patartumėte JK lietuviams, kurie svarsto galimybę persikelti gyventi į Ispaniją? Ką jie privalo įvertinti prieš atvykdami čia?

– Visų pirma noriu pasakyti, kad, lyginant su Jungtine Karalyste, Ispanijoje gyventi yra žymiai paprasčiau – galiu tai atsakingai sakyti remdamasi savo patirtimi ir iš ten atvykusių žmonių pasakojimai.

Vaikus auginti čia paprasčiau ne tik dėl klimato, bet ir laisvesnės valstybės tarnybų kontrolės.

Norintys tikrai ras darbus, šioje šalyje tikrai galima pakankamai užsidirbti ir padoriai gyventi. Gerų darbuotojų čia labai trūksta visose srityse. Net jeigu tai ir apelsinų skynimas – kiekvienas darbas yra vertas pagarbos.

Galvojantiems apie valstybės paramą, pašalpas ir gyvenimą iš jų galiu drąsiai sakyti – pamirškite tai, čia toks planas neišdegs. Dirbti reikia visose šalyse, už AČIŪ niekur gero gyvenimo nepavyks susikurti.

O svarbiausia, kad Ispanijoje yra be galo daug šilumos ir saulės. Juk tai – tikras variklis žmogui.




Žmonės


ANGLIJA.today
AT imonės
Pinigai co uk banner
ANGLIJA.today
AT imonės