Skelbimai

Sukčiavimas ir šiuolaikinė vergovė: kas gresia nesąžiningiems JK darbdaviams

Pastarąjį mėnesį Jungtinę Karalystę (JK) kaip niekada anksčiau krečia darbuotojų išnaudojimo skandalai. 

Ryan McGuire nuotr.
Ryan McGuire nuotr.

Po 88 metų veiklos galutinai bankrutavo mažmeninės prekybos tinklas BHS, iš kurio darbuotojų pensijų dingo 571 milijonas svarų, didžiausio Jungtinės Karalystės sporto prekių tinklo „Sports Direct“ įkūrėjas ir savininkas Mike‘as Ashley buvo apkaltintas sukčiavimu ir darbuotojų išnaudojimu, o Anglijos ir Velso Aukštasis Teisingumo Teismas (angl. High Court) išnagrinėjo šešių lietuvių ieškinį „DJ Houghton Catching Services Limited“ kompanijai, kuri kaltinama šiuolaikinės vergovės metodų naudojimu savo darbuotojų atžvilgiu.

JK viešąją erdvę krečiantys britiškų kompanijų darbuotojų išnaudojimo ir sukčiavimo skandalai ne tik iškėlė vadinamojo etiško verslo, šalyje galiojančių darbo įstatymų ir kitus susijusius klausimus, tačiau atvėrė ir penktos pagal dydį pasaulyje ekonomikos skaudulius.

JK kompanijų matematika: pelnas – keli milijardai, mokesčiai – keli milijonai

Jungtinėje Karalystėje nėra teisinio etiško, gero ar sąžiningo verslo apibrėžimo. Teisiškai šalyje garantuojama pensijų fondų dalyvių ir akcininkų interesų apsauga, įstatymais reguliuojamas minimalaus darbo užmokesčio dydis, darbuotojų sauga ir sveikata, tačiau moralės principų, sąžiningos konkurencijos, socialinės atsakomybės ir kiti panašūs etiško verslo principai dažnai paliekami pačių darbdavių sąžinei.

JK vyriausybė dažnai „atsibunda“ ir įsikiša tik tuomet, kai didžiųjų kompanijų išnaudotojiškas arba neskaidrus elgesys susilaukia plataus visuomeninio atgarsio. Tiesa, britų visuomenėje prieštaringai vertinamos didžiosios kompanijos dažnai būna susijusios su žymiais britų politikais. Pavyzdžiui, visą pasaulį sukrėtęs „Panama Papers“ skandalas, atskleidė, jog vadinamuosiuose mokesčių rojuose sąskaitų turėjo 140 pasaulio politinių lyderių ir kitų svarbių veikėjų, tarp jų ir velionis JK premjero tėvas Ian’as Cameron’as, įsteigęs ofšorinį fondą „Blairmore Holdings“, kuriame akcijų turėjo ir pats D. Cameron’as.

Taip pat britų spaudoje buvo paviešinti skandalingi faktai, jog JK Mokesčių inspekcijos (HMRC), vadovas E. Troup‘as asmeniškai yra susijęs su premjero velionio tėvo įkurto ofšorinio fondo veikla. E. Troup‘as buvo Londono Sičio teisinės kompanijos „Simmons & Simmons“ partneris, o tarp šios teisinės kompanijos klientų buvo ir „Blairmore Holdings“ bei kitos ofšorinės kompanijos.

JK vyriausybės garbei reikia paminėti, jog kilus su neskaidria verslo veikla susijusiems skandalams, reaguojama gana greitai. Pavyzdžiui, „Panama Papers“ atveju D. Cameron‘as paviešino savo mokesčių deklaraciją ir paskelbė, jog ketina įkurti naują darbo grupę, kuri aiškinsis mokesčių vengimo ir pinigų plovimo atvejus. Taip pat JK vyriausybė nusprendė, jog nuo 2017 m. rudens Jungtinėje Karalystėje įsigalios įstatymas, numatantis neriboto dydžio baudų skyrimą kompanijoms, kurios nesugebės užkirsti kelio mokesčių vengimui (angl. tax evasion) arba jį sąmoningai skatins.

Dešimtis ir šimtus milijonų svarų pelną skaičiuojančių kompanijų neskaidrią veiklą JK iliustruoja ir keli vengimo mokėti mokesčius pavyzdžiai:

  1. 2014 m. kilo skandalas, kai paaiškėjo, jog „Facebook“ JK sumokėjo tik 4 327 svarus pelno mokesčio, nepaisant to, jog JK yra viena didžiausių „Facebook“ rinkų už JAV ribų. Pasauliniu mastu, kompanija per tris mėnesius uždirba daugiau nei 1 milijardą svarų (apie 1,3 mlrd. eurų). Tiesa, „Facebook“ neatskleidė, kiek tiksliai uždirbama iš verslo vykdomo JK.
     
  2. „Amazon“ 2015 m. sumokėjo tik 11,9 milijono svarų pelno mokesčio, nors kompanijos internetinių pardavimų apimtis JK rinkoje siekė 5,3 milijardo svarų.
     
  3. „Google“. Šios kompanijos vengimas mokėti mokesčius tapo savitu etalonu kitų didžiųjų kompanijų apmokestinimui – didžiųjų kompanijų apmokestinimas buvo pavadintas „Google tax“ („Google mokesčiu“). 2012 m. „Google“ JK sumokėjo 11,6 milijono svarų mokesčių, nors uždirbo 3,4 milijardo svarų. 
     
  4. „Uber“ 2015 m. JK sumokėjo 22 134 svarus pelno mokesčio, nors uždirbo 866 000 svarus.

JK vyriausybės pastangos pažaboti nekontroliuojamą kompanijų apetitą pelnui neliko nepastebėtos ir Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisija (EK) paskelbė planus, kuriais remiantis bus siekiama priversti didžiules tarptautines korporacijas, uždirbančias daugiau nei 600 milijonų svarų per metus, tokias kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir kitas, paviešinti su mokesčių mokėjimų susijusią informaciją (kiek ir kokių mokesčių buvo sumokėta įvairiose ES šalyse, atskleidžiant faktus apie gautą pelną ir kiekvienoje ES šalyje turimas sąskaitas).

Šiuolaikinės vergovės apraiškas privalu „deklaruoti“

2015 m. Šiuolaikinės vergovės įstatymo (angl. Modern Slavery Act 2015) nuostatos nuo praėjusių metų spalio pabaigos tapo privalomos visoms JK veikiančioms kompanijoms ir jų dukterinėms įmonėms, jei jų metinė apyvarta viršija 36 milijonus svarų.

Šiuolaikinės vergovės įstatyme numatyta, jog aukščiau minėtus reikalavimus atitinkančios JK kompanijos kasmet privalo pateikti ataskaitą (angl. statement) apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti, jog nei vienoje kompanijos veiklos arba tiekimo (angl. supply) grandyje nebuvo naudotas priverstinis darbas (angl. forced labour) arba neteisėtas žmonių įvežimas į šalį (ang. Human trafficking).

Mažesnės kompanijos, nors ir neprivalo pateikti ataskaitos apie darbuotojų išnaudojimą ir jų neteisėtą įvežimą į šalį, gali taip pat būti priverstos išsinagrinėti, ar jų veikloje nėra šiuolaikinės vergovės bei žmonių kontrabandos požymių, jei šios kompanijos priklauso didžiųjų kompanijų veiklos grandžiai. Todėl mažų ir vidutinių kompanijų glaudūs ryšiai su didžiosiomis kompanijomis gali sukelti joms papildomų kaštų atliekant vidinį patikrinimą dėl kovos su šiuolaikinės vergovės apraiškomis, net jei šioms kompanijoms ir nėra tiesiogiai taikomos Šiuolaikinės vergovės įstatymo nuostatos.

Kompanijoms, kurios už konkrečius finansinius metus nepateikia ataskaitos apie priemones, kuriomis buvo siekiama užkirsti kelią šiuolaikinės vergovės apraiškoms, priverstiniam darbui ir neteisėtam žmonių įvežimui į šalį, šalies vyriausybės gali būti apskųstos Aukštajam Teisingumo Teismui (angl. High Court of Justice) ir sulaukti neriboto dydžio baudos arba baudžiamosios atsakomybės.

Britiško teisingumo pergalė prieš lovas ir viščiukus

Šių metų vasarį JK 27 mėnesių laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas lovų gamybos kompanijos „Kozee Sleep“ savininkas Mohammed‘as Rafiq‘as, kuris buvo kaltinamas Vengrijos piliečių vergišku išnaudojimu (vengrams buvo mokama po 10 svarų per savaitę, jie gyvendavo po kelis žmones mažuose kambariuose, jiems būdavo neleidžiama keliauti, vengrai būdavo verčiami dirbti po 16 valandų per dieną, septynias dienas per savaitę). Pabrėžtina, kad „Kozee Sleep“ bendradarbiavo su žymiomis JK kompanijomis, įskaitant „John Lewis“, „Next“ ir „Dunelm Mill“, kurios savo veikloje yra deklaravusios etiško verslo principus.

Pasak Nepriklausomo kovos su vergove komisaro (angl. Independent Anti-slavery Commissioner), nors M. Rafiq’o ir jo bendrininkų byla buvo pirmoji byla, kurioje, vadovaujantis Šiuolaikinės vergovės įstatymu, teismas paskelbė nuosprendį britų darbdaviams, tačiau ši byla tikrai nėra pavienis incidentas.

Kita byla susilaukusi ne ką mažesnio atgarsio – britiškos kompanijos „DJ Houghton Catching Services Limited“ išnaudoti viščiukų gaudytojai lietuviai. Šeši lietuviai padavė į teismą Jungtinės Karalystės kompaniją „DJ Houghton“ dėl šiuolaikinės vergovės sąlygų sudarymo ir nežmoniško išnaudojimo vištų fermose.

Pasak lietuvių, jie, kaip ir kiti su jais dirbę vištų fermos darbuotojai, buvo vežiojami po Jungtinėje Karalystėje esančias įvairias vištų fermas ir gamyklas, kur jiems nežmoniškomis sąlygomis tekdavo dirbti po 8 valandas trunkančias pamainas. Lietuviai taip būdavo vežiojami iš fermos į fermą Anglijoje, Velse ir Škotijoje iki dviejų dienų iš eilės. Kelionė nuo vienos fermos iki kitos galėdavo trukti iki septynių valandų. 

Tik įsidarbinę, visi vištų fermų darbininkai jau buvo skolingi darbdaviui. Darbininkai gyveno nešvariose, žmonių pergrūstose patalpose, o žmonių patalynėje knibždėjo daugybė blakių ir blusų. Kai kuriuose kambariuose ant grindų buvo po septynis čiužinius. Už apleistą dviejų miegamųjų būstą, kuriame galėjo miegoti keturiolika darbininkų, būdavo imamas 1500 svarų nuomos mokestį.

Darbo metu nemaitinami žmonės būdavo taip išalkę, jog gerdavo žalius kiaušinius, tačiau darbo metu fermų darbininkams būdavo neleidžiama daryti jokių pertraukų, o gamtinius reikalus jie privalėdavo atlikti į butelį arba maišelį, kol būdavo vežami automobiliu.

Jei darbininkai, bandydavo skųstis, jiems būdavo grasinama, jog juos nedelsiant išsiųs iš šalies. Be to, „DJ Houghton“ nuolat sulaikydavo algų mokėjimą. 

Išnaudojamus „DJ Houghton“ kompanijos darbininkus prižiūrėję kiti lietuviai nuolat tyčiodavosi ir smurtaudavo – darbininkus nuolat mušdavo bei pjudydavo šunimis darbininkų prižiūrėtojas Edikas Mankevičius, kuris bylos nagrinėjimo metu pabėgo į Lietuvą. JK išdavė E. Mankevičiaus arešto orderį, tačiau dėl įrodymų trūkumo Jungtinės Karalystės policija nesikreipė dėl Europos arešto orderio išdavimo, todėl E. Mankevičius iki šiol yra laisvėje. 

E. Mankevičius

Lietuviai pasakojo, kad nė vienas iš jų ten pinigų neužsidirbo. Jie buvo baudžiami už kiekvieną smulkmeną, be jokios priežasties. Daugelis netgi baigė su skolomis. Darbininkai jautėsi beviltiškai. Kai kurie nepajėgė pakelti tokio darbo ir atsidūrė ligoninėje, o likę sveiki darbininkai privalėjo mokėti prižiūrėtojui kompensaciją už nedirbančius pasiligojusius kolegas. Daugelis kentėjo nuo psichologinių problemų. Kai kurie dirbo čia jau dešimtmetį ir nesuprato, kad tai nėra normalus darbas.

Britų dienraštis „The Guardian“ dar 2012 m. atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino, kad išnaudojami lietuviai dirbo vištų fermose, tiekiančiose dideliame aptvare užaugintų vištų kiaušinius (angl. free range eggs) tokioms kompanijoms, kaip „McDonald’s“, „Tesco“, „Asda“, „M&S“, ir „Sainsbury’s“. Kiaušiniai taip pat buvo tiekiami „Freedom Food“ ir didžiausiai Jungtinės Karalystės kiaušinių kompanijai – „Noble Foods“, kurios vadovas Peter‘is Dean‘as yra vienas iš pagrindinių valdančiosios Konservatorių partijos rėmėjų.

Galiausiai šių metų birželį lietuvių bylą išnagrinėjęs Aukštasis Teisingumo Teismas priėmė palankų lietuviams sprendimą – teismas nusprendė, jog lietuviams priklausantis darbo užmokestis buvo neteisėtai sulaikomas, o taip pat darbdaviai neužtikrino tinkamų darbuotojų higienos, maitinimo ir poilsio sąlygų. 

Lietuvius atstovavusios teisininkų kompanijos „Leigh Day“ teigimu, tai pirmoji byla, kurioje Aukštasis Teisingumo Teismas priėmė palankų sprendimą britų darbdavių išnaudotiems migrantams. Teigiama, kad šis teismo sprendimas yra itin svarbus, siekiant išsireikalauti kompensacijos ir pasitarnaus kitoms britų kompanijoms kaip įspėjimas dėl darbuotojų išnaudojimo. 



Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!