Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Prekybos centruose gali laukti nemalonios staigmenos (1)

Jeigu vis dar yra manančių, kad toks sudėtingas politinis procesas kaip „Brexit“ niekaip nepaveiktų jų gyvenimų, tai tokiems žmonėms reikėtų įsiklausyti į didžiausių Jungtinės Karalystės prekybos centrų vadovų žodžius. Jie taip pat smulkmeniškai įvertino galimas pasekmes, o viena iš jų tikrai nepradžiugintų pirkėjų.

Danny Nicholson/Flickr nuotr. Britai gali pritrūkti prekių, jas branginti arba parduoti žemesnės kokybės produktus.
Danny Nicholson/Flickr nuotr. Britai gali pritrūkti prekių, jas branginti arba parduoti žemesnės kokybės produktus.

„Viena, ką galiu labai aiškiai pasakyti: aukštesnės kainos, mažesnis pasirinkimas, prastesnė prekių kokybė.

Visos šios dimensijos buvo ženkliai pagerintos per pastaruosius 40 metų trukusią laisvąją prekybą.

Kad ir kaip pasibaigtų „Brexit“, jis vistiek sukels papildomą trintį ir papildomus barjerus tarptautinėje prekyboje, dėl to ji taps mažiau efektyvi, o tai reiškia, jog [pagrindiniai jos pranašumai – kaina, pasirinkimas ir kokybė – prastės“, – taip britų atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos prognozavo buvęs „Sainsbury’s“ tinklo vadovas Justinas Kingas.

Šias skyrybas tinklo vadovai, kaip ir likusieji „didžiojo ketverto“ („Tesco“, „Asda“, „Sainsbury’s“ ir „Morrisons“) atstovai įvardijo kaip vieną iš pagrindinių grėsmių per artimiausius veiklos metus.

Nejaugi išties Justino Kingo žodžiai yra pranašingi, o JK gyventojai netolimoje ateityje privalės tenkintis brangesniais, tačiau prastesniais produktais, nes tiesiog neturės iš ko rinktis?

Blogiausia yra tai, kad toks scenarijus yra visiškai realus. Ypač tuo atveju, jeigu britų ir ES derybininkai taip ir neras susitarimo bei išsiskirs be sutarties.

Tada turėtų griūti greito ir sklandaus aprūpinimo produktais grandinė, mat ES ir JK pasienyje prasidėtų papildoma importuojamų prekių patikra, pagal Pasaulio prekybos organizacijos nuostatus būtų taikomi muitai, o papildomas verslo išlaidas, kaip dažniausiai, padengtų vartotojai.

Net ir žemų kainų prekybos centrai („Lidl“ ir „Aldi“) tokiu atveju būtų priversti kelti kainas, pripažino jų vadovai. Juk dauguma prekių – atvežtinės.

Derek Harper/geograph.co.uk nuotr. Prekių gali tiesiog pritrūkti.

Britiški produktai – ne britiški

Kai kurie britiški prekės ženklai konservatyvios šalies visuomenėje užima ypatingą vietą, atrodo, kad be kai kurių produktų ims ir sugrius pasaulis.

Pridėtinę vertę jiems suteikia ir tai, jog su šiais produktais užaugo ne viena karta, itin didžiuojamasi tuo, jog produkcija pagal išskirtinius receptus nuo neatmenamų laikų gamina patys britai.

„Real British“, – didžiuojasi ir pavieniai žmonės, ir skelbia reklamos.

Tačiau ar tikrai?

Štai mielių ekstrakto pagrindu gaminama užtepėlė „Marmite“, kuri ant britų stalų tiekiama jau ilgiau nei šimtmetį. Po „Brexit“ referendumo, 2016 metų rudenį ji dingo iš didžiausių prekybos centrų lentynų dėl to, kad šie atsisakė kelti populiaraus produkto kainą.

To pareikalavo gamintojas („Unilever“), mat paaiškėjo, kad užtepėlės gamybai naudojami produktai atvežami iš ES, o euro atžvilgiu smarkiai kritusi svaro sterlingų vertė padidino gamybos kaštus.

Šis pavyzdys parodė, kad net tradicinių britiškų produktų gamybos bei pardavimų patys britai nekontroliuoja. Be to, išgąsdinti „Brexit“ gamintojai pagrindinį biurą iš Londono perkėlė į Olandiją, kurioje veikia ir dalis gamybos.

Reikia dar pavyzdžių?

Legendinis džinas „Beefeater London Dry Gin“, Britanijoje gamintas nuo 1862-ųjų išties priklauso prancūzų „Pernod Ricard“, o nuo 1923 metų britų mėgstami desertai „Terry’s Chocolate Orange“ gaminami… Spėkite kur?

Ogi Lenkijoje. Ir priklauso ne britams kompanijai, o amerikiečių „Mondelez International“.

Britiškoji ikona – padažas „HP Brown sauce“, gaminamas nuo 1899 metų, o ant buteliuko etiketės puikuojasi Big Benas ir Wetminsterio rūmai. Bet ir šis pagardas jau kurį laiką neturi nieko bendro su Britanija – gamykla Birminghame uždaryta, o prekės ženklo kontrolę perėmė olandai.

Windell Oskay/Flickr nuotr. Ne visi britų mėgstami produktai gaminami JK.

ES gelbėjo praėjusią vasarą

Sąrašą tikrai galima tęsti. Visus šiuos produktus vienija tai, jog jų gamybą perėmė ES šalyse registruotos kompanijos, į bendrijos teritoriją neretai perkeliama ir gamyba. Taigi, po „Brexit“ jų kelionė nuo fabriko konvejerio iki britų virtuvės gali gerokai užtrukti ir pabrangti.

To pavyzdžių jau turime (prisiminkite „Marmite“).

O kas bus su begale daržovių ir vaisių, kurie iki šiol įvežami iš kaimyninių valstybių?

2018-ųjų vasarą, kai JK užklupo karščiai, britai liko be lapinių salotų, mat vietos žemdirbiams orų sąlygos sutrukdė užauginti tiek šių daržovių, kad būtų galima patenkinti paklausą. Ūkininkai pasinaudojo šiuo faktu – daržovių kainą pakėlė net iki 30 proc.

Tačiau didmenininkus išgelbėjo ES: iš tiekėjų Ispanijoje ir Lenkijoje buvo užsakyti didžiuliai kiekiai salotų, jų atgabenimas užtrunka sąlyginai neilgai ir pirkėją pasiekia tą pačią dieną.

Po „Brexit“ be susitarimo toks scenarijus sunkiai tikėtinas, britų prekybininkams liktų dvi išeitys – arba bandyti jas atsivežti ir papildomas išlaidas perkelti ant pirkėjų pečių, arba nevežti visai.

Taigi, buvęs „Sainsbury’s“ bosas būtų teisus: arba prekės brangsta, arba mažėja pasirinkimas. Galimas ir trečias jo paminėtas variantas – prastesnė kokybė, nes pasienyje įvedus papildomą patikrą iš Ispanijos salotas gabenantis sunkvežimis užtruktų ilgiau, o salotos prekybos centrų lentynas pasiektų jau ne tokios šviežios.

David Dixon/geograph.co.uk nuotr. Švieži produktai dėl patikros gali užtrukti pasienyje.

Iš ES perka žymiai daugiau, nei parduoda

Apskritai, prekių iš ES Jungtinė Karalystė importuoja žymiai daugiau, nei jų eksportuoja. Šių metų vasarą JK Parlamento išleistoje šalių tarpusavio prekybos ataskaitoje matyti, britų deficitas buvo rekordinio dydžio ir siekė net 93 milijardus svarų sterlingų.

Daugiausiai prekių JK perka iš Vokietijos, Ispanijos, Belgijos, Lenkijos, Italijos ir Olandijos.

Beje, Lietuva britams pernai pardavė prekių už 1,2 mlrd. svarų sterlingų, o britai lietuviams pardavė už 0,6 mlrd. £.

Tik 5 bendrijos valstybėms britai parduoda prekių daugiau, nei iš jų perka.

Tinklalapio worldstopexports.com duomenys rodo, kad JK iš plataus vartojimo prekių daugiausiai importuoja vyno, drabužių, įvairių maisto prekių, medikamentų, kosmetikos, elektronikos prekių.

Ar jų ims trūkti po didžiųjų skyrybų – parodys laikas.

O jeigu lentynose ims trūkti Jūsų mėgstamų produktų, jie pasirodys per brangūs arba per prasti – prisiminkite šio straipsnio pradžioje cituotus buvusio „Sainsbury’s“ tinklo vadovo Justino Kingo žodžius.

Prekybos centruose gali laukti nemalonios staigmenos



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!