Skelbimai

Prekyba „Facebook“: JK lietuviai ateina ir pakenkti tautiečiams

Nemažai lietuvių emigracijoje pradėjo verstis prekyba internetu – kai kam ji tapo papildomo, o kai kam – ir pagrindiniu pajamų šaltiniu. Ši veikla kaip šviesa drugius traukia ne tik uždarbio siekiančius žmones, bet ir įvairiausio plauko sukčius ar be aiškaus tikslo veikiančius kenkėjus.

PxHere nuotr. Egzistuoja socialinių tinklų vartotojai, kurių siekis – pakenkti pardavėjui.
PxHere nuotr. Egzistuoja socialinių tinklų vartotojai, kurių siekis – pakenkti pardavėjui.

Socialiniai tinklai jau seniausiai tapo ne tik bendravimo priemone, bet ir puikiu pardavimų įrankiu – naudojantis jais apsiperka vis daugiau žmonių visame pasaulyje.

Jungtinės Karalystės lietuvius vienijančiose „Facebook“ grupėse tokių pardavėjų ilgai ieškoti nereikia: čia prekiaujama kone viskuo – nuo rankomis pagamintų smulkmenų iki stambios statybinės technikos. Prekyba verčiamasi legaliai ir slepiantis, parduodamos kokybiškos prekės ir akivaizdžios klastotės.

Tačiau ten, kur pinigai, neapsieinama be įvairių problemų. Viena iš jų – sąmoninga ir nepagrįsta kenkėjiška veikla, kuriai itin jautri nuo reputacijos priklausoma prekyba.

Su tokiu atveju susidūrusi JK lietuvė kreipėsi į anglija.today redakciją norėdama ne tik paviešinti šią istoriją, bet ir bandydama įspėti savo kolegas – kai kuriems pirkėjams internetinė prekyba yra tik puikus būdas įgyvendinti piktus savo kėslus.

Elaine Smith nuotr.

Grąžino sugadintus batus

Moteriškais drabužiais, avalyne ir namų dekoravimo prekėmis Jungtinėje Karalystėje prekiaujanti lietuvė Eva klientų patogumui sukūrė ne tik elektroninę parduotuvę, bet ir suteikia galimybę prekes įsigyti „Facebook“ platformoje.

Verslas – dar labai jaunas, todėl prekės ženklui itin svarbi reputacija, todėl, Evos teigimu, komanda verčiasi per galvą, jog klientai liktų patenkinti, tačiau sunkų darbą įvertino ne visi. Parduotuvės įkūrėja mano, jog jos kelyje pasitaikė nesąžininga pirkėja, kuri ne tik pasinaudojo prekėmis ir susigrąžino joms išleistus pinigus, bet ir sąmoningai kenkia verslo įvaizdžiui.

Situacija – paprasta: Airijoje gyvenanti lietuvė iš parduotuvės įsigijo batus, o netrukus po to, kai jie buvo pristatyti, pirkėja pareiškė pretenzijas dėl jų kokybės.

„Iš pradžių pasiskundė, jog išplyšo užtrauktukai. Mes jai nusiunėme vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip batai atrodė prieš išsiunčiant – be jokio broko.

Vyko gana ilgas ir intensyvus susirašinėjimas, siūlėme įvairius sprendimo būdus, tačiau pirkėja visa tai ignoravo ir priekaištavo, kad tyčiojamės iš jos, pažeidžiame jos, kaip vartotojos teises.

Galiausiai ji pateikė skundą atsiskaitymo platformai „Paypal“, per kurią apmokėjo prekes“, – pasakojo Eva.

Ginčui pasiekus šią stadiją nebeliko nieko kito, kaip grąžinti pinigus pirkėjai, o ši įsipareigojo atgal atsiųsti batus.

„Gavę siuntinį buvome šokiruoti: batai buvo akivaizdžiai naudoti – matėsi įlinkimai odoje, nubraižymai vidinėje batų dalyje, sugadinti užtrauktukai.

Būklė – tokia, kad batai buvo tinkamai tik išmetimui.

Mano manymu, pirkėja taip pasielgė tyčia, norėdama pasinaudoti naujais gerais batais ir atgauti jiems išleistus pinigus. Galbūt ji tikėjosi, kad net grąžinus pinigus galės batus pasilikti“, – pasakojo verslininkė.

Pasidomėjusi pirkėja socialiniuose tinkluose Eva aptiko kitų pardavėjų skleidžiamą informaciją, jog toji moteris panašiai pasielgė ne pirmą kartą – gavusi prekę ar paslaugą siekia atgauti tam išleistus pinigus.

Pardavėja taip pat inicijavo ginčo procedūrą „Paypal“ ir siekia atgauti pinigus už sugadintus batus.

„Tikimės, kad ginčas bus išspręstas teisingai“, – vylėsi verslininkė.

Prasidėjo puolimas

Nepagrįstas, anot pardavėjos, komentaras, kuris kenkia verslo reputacijai.

Netrukus po to nepatenkinta pirkėja parduotuvės „Facebook“ paskyroje ėmė platinti melagingus komentarus, šmeižikiško pobūdžio ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Maža to, pasipylė grasinimai, jog verslas bus sužlugdytas, susidoroti padės „draugai iš Anglijos“.

Jos paskyra buvo blokuota, tačiau negatyvi informacija pylėsi ir toliau – spėjama, jog moteris pasinaudojo fiktyvia „Facebook“ paskyra, o į procesą įtraukė ir savo šeimos narius.

„Viena mergina, kaip manome, jos dukra, paliko neigiamų komentarų dėl įsigytų prekių. Kai su ja susisiekiau ir paprašiau šiuos žodžius kaip nors argumentuoti, pateikti sąskaitos kopiją, mergina nereagavo.

Panašu, kad persekiojimas ir siekis pakenkti verslui tęsis“, – kalbėjo pardavėja.

Tai, pasak Evos, jau atsiliepė parduotuvės veiklai.

„Labai gaila, kad mūsų visuomenėje yra tokių žmonių, kurie siekia sąmoningai kažkam pakenkti.

Mano norisi apie tai kalbėti viešai, o kartu ir įspėti kolegas – būkite budrūs, ypač dirbdami su klientais „Facebook“. Jei pirkėjas kelia bent mažiausių įtarimų, kaip įmanoma aiškiau fiksuokite prekių išsiuntimą nuo pradžios iki pabaigos“, – karčia patirtimi pasidalijo Eva.

Kaip reaguoti?

Universalaus recepto, kaip elgtis su internetinėje erdvėje be pagrindo negatyvią informaciją apie verslą skleidžiančiais žmonėmis, nėra. Tačiau susidūrus su jais galimi keli problemos sprendimo variantai, sako vadybos konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ pardavimų ekspertė Jūratė Žalienė.

„OVC Consulting“ nuotr. J. Žalienė.

Kaip, pasak jos, derėtų elgtis sąžinigiems prekybininkams, kurie socialiniuose tinkluose susiduria su sąmoningai pakenkti siekiančiais klientais?

„Vargu, ar galima visiškai išvengti susidūrimo su tokiais vartotojais. Galbūt, pastebėjus tokį, kuris sistemingai kenkia, galima jį blokuoti, tačiau reikia žinoti, kad toks prekybininko veiksmas problemos gali neišspręsti ir sukelti priešingą efektą – blokuotasis dar labiau supyks ir ieškos kitų kelių pakenkti.

Žinoma, patys prekybininkai taip pat turėtų pasižiūrėti į save kritiškai ir įvertinti, ar kliento pretenzijos išties yra be pagrindo – juk gana dažnai pardavėjo ir kliento požiūriai išsiskiria, o pardavėjas jaučiasi teisus.

Galbūt neigiamas komentaras yra ne tik pagrįstas, bet jame galima įžvelgti galimybių tobulinti savo veiklą.

Aišku viena – neigiamo komentaro negalima palikti be jokios reakcijos, nes kai nereaguojama, pašaliniams visada atsiranda pagrindas manyti, jog kažkas slepiama.

Tačiau reaguojant nereikėtų įsivelti į ginčą – vienkartinis, bet aiškiai argumentuotas atsakymas viešumoje yra geriausias ginklas.

O jeigu komentare yra tiesos, jo autorių reikia pakviesti individualiam pokalbiui. Bet tai neturėtų būti daroma viešai“, – aiškino J. Žalienė.

Be taikaus būdo taip pat yra ir teisinės priemonės atsakyti į nepagrįstus viešus teiginius, o jų autorius gali sulaukti griežtos atsakomybės.

„Yra įstatymai, kurie numato atsakomybę ne tik už šmeižtą, bet ir trukdymą verslui.

Jais galima pasinaudoti ginantis teisiniais būdais. Be atsakomybės už netinkamą elgesį galima reikalauti ir atlyginti žalą už sumenkintą verslo reputaciją – ją irgi gina teisė, tereikia turėti tinkamus įrodymus.

Kenkimą reputacijai galima labai aiškiai įsivertinti ir paprašyti žalą atlyginti“, – patarė J. Žalienė.

Pixabay nuotr. / Už sąmoningą kenkimą verslui galima sulaukti teisinės atsakomybės.



Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!