Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Lietuvos vyriausybė svarsto maisto kuponų sistemos idėją

Lietuvos vyriausybėje pasigirdusi nauja kovos su augančiomis produktų kainomis idėja, vadinamoji kuponų, arba „vaučerių“ sistema, kai kuriais atvejais rizikuoja tapti konkurencijos griovėju šalyje, įspėja ekonomistai.

lt.wikipedia.org (Hugo.arg) nuotr. / Maisto prekių parduotuvė Lietuvos provincijos miestelyje
lt.wikipedia.org (Hugo.arg) nuotr. / Maisto prekių parduotuvė Lietuvos provincijos miestelyje

Tiesa, jų nuomonės apie šios naujovės naudą vartotojų kišenėms išsiskiria: vieni tvirtina, kad žengdama tokį žingsnį Lietuva dar labiau nutols nuo liberalaus ekonomikos modelio, kiti giria valdžią už ieškomus būdus suvaldyti kainų kilimą.

Skatins smulkųjį verslą?

Anot apie naująją kuponų sistemą tv3.lt kalbėjusio premjero patarėjo Skirmanto Malinausko, šios priemonės tikslas yra smulkiųjų prekybininkų ir ūkininkų skatinimas, o kartu ir sąlygų sudarymas palankesnėmis kainomis įsigyti būtiniausių produktų uždirbantiems vidutinį ar mažesnį atlyginimą, taip pat ir senjorams.

„Mes turėjome labai aiškią žinutę apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, mes ją ir dabar taikome automobilių ir būstų remontui, auklių paslaugoms, buvo kalbama, kad šį sąrašą reikėtų išplėsti, ir taip pat buvo klausimas dėl būtiniausių maisto produktų, kad už juos būtų galima susigrąžinti GPM“, – kalbėjo S. Malinauskas.

Jis sako, kad Finansų ministerijos skaičiavimai parodė, kad tokia parama vienareikšmiškai daugiausia pasinaudotų uždirbantys daugiausia gyventojai, nes jie šio mokesčio uždirba daugiausia. Atitinkamai, jei būtų taikomos lubos, nuo kada būtų galima pasinaudoti GPM lengvata būtiniausiems produktams, didelė dalis žmonių ja pasinaudoti negalėtų, pavyzdžiui, pensininkai, kurie GPM nemoka.

„Netgi tie, kurie uždirba minimalias pajamas ar šiek tiek didesnes, galimybė jiems pasinaudoti šia parama būtų labai maža, nes jie sumoka mažai GPM. Tada mes sakome: žiūrime paprasčiau, kas galėtų būti palyginama ir tikslinga“.

Pasak jo, kuponų sistema, remiantis pirminiais skaičiavimais, kurie dabar tikslinami, valstybei kainuotų mažiau, būtų galima tiksliau leisti pasinaudoti lengvata, o galima būtų kalbėti apie ir apie smulkaus verslo ar ūkininkų skatinimą.

Nusipirkti galės ne viską

S. Malinauskas paaiškino, kodėl pasiūlymas apie kuponus nukeliavo į Žemės ūkio ministeriją: jos atstovai atėjo su siūlymu skatinti ūkininkų kooperaciją ir trumpinti prekybos grandines, mažinti tarpininkų. Įdiegus kuponus, kuriuos galėtų įsigyti vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmones, tikimasi pritraukti pirkėjus pas smulkųjį verslą, ir leisti pasinaudoti parama gaunantiems mažas pajamas. Svarstoma, kad už kuponus būtų galima pigiau įsigyti šiuos maisto produktus: mėsą, daržoves, pieno produktus.

Paklaustas, ar taip nebus iškreipiama konkurencija, kai kuponus žmonės negalės išleisti prekybos tinkluose, S. Malinauskas sako, kad šis pasiūlymas matomas kaip „pozityvi diskriminacija“.

„Mūsų tikslas yra padėti ir paremti šeimų verslus, ūkininkų verslus, smulkų ir vidutinį verslą. Šiuo atveju mes turėjome diskriminaciją ilgą laiką, pavyzdžiui, kai biurokratinė našta didelei parduotuvei ir mažai buvo beveik identiškos, nes tai, ką gali padaryti didelis prekybos tinklas, nepadarys šeima. Lygiai taip pat mes turime diskriminaciją su tiekėjais. Šiuo atveju nematome jokios problemos, kad valstybė atsisuktų į smulkesnius ir jiems pozityviai padėtų galbūt ir prekybos tinklų sąskaita“, – dėstė S. Malinauskas.

Pasak jo, Finansų ministerija ir Žemės ūkio ministerija pasiūlymus, kaip galėtų veikti naujoji kuponų sistema pristatė premjerui, sutikimas jiems yra duotas ir yra padaryti pirminiai skaičiavimai, dabar yra tikslinamos detalės.

„Žemės ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai yra pavesta šiuos pasiūlymus pabaigti rengti, mes labai tikimės, kad jie bus pabaigti rengti iki Naujųjų metų ir įtraukti į kitų metų biudžetą“, – kalbėjo jis. Jei to nepavyktų padaryti nuo 2019 m. pradžioje, manoma, kad ši priemonė būtų įvesta 2019 m. viduryje arba 2020 m.

Įspėja dėl konkurencijos griovimo

SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas galimą naujovę pavadino tolimu nuo liberalaus ekonomikos modeliu ir stipresniu valstybės kišimusi į žmogaus sprendimą, kur jam leisti pinigus būtų geriausia.

„Aš tikiuosi, kad Finansų ministerija pasidarys normalius namų darbus ir pažiūrės kokia būtų tokio sprendimo nauda. Reikia, kad būtų pateikti skaičiavimai – kiek padidėtų smulkių ir vidutinių prekybininkų pajamos, žmonių pajamos ir panašiai. Pati idėja gal ir logiška, bet, panašu, kad tai gali būti tik darbas dėl darbo. Paprasčiau būtų padidinti pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus, kitaip tariant, kad žmonės padidėjusias pajamas galėtų išleisti, kaip nori. Tiesa, jeigu valdžia nuspręstų padidinti išmokas, pavyzdžiui, dešimčia eurų, tokį sprendimą žmonės greitai pamirštų, o štai apie naujai įvestą sistemą būtų galima girtis dvejus – trejus metus“, – svarstė T.Povilauskas, pridūręs, kad, jo nuomone, kuponai turėtų būti skirti tikrai ne visiems, o tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Kitas ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pabrėžė, kad šiuo metu įvertinti naujovės poveikį rinkai ir gyventojų piniginėms, būtų gerokai per anksti. Tiesa, anot jo, tai, kad vyriausybė ieško naujų būdų spręsti mažų pajamų problemą, yra sveikintina.

„Tačiau tokia politika būtų pateisinama tik tuo atveju, jeigu ji būtų skirta tik uždirbantiems mažas pajamas, nes tai būtų perskirstymas. Jeigu biudžetas perskirstomas norint paremti prasčiau gyvenančius, tuomet sprendimą būtų galima lengviau pateisinti. Bet jeigu tai būtų nutaikyta į kainų pokyčius, tuomet kyla klausimas: ar tai pagrįstas įsikišimas į rinką? Jeigu yra argumentuojama, kad kainos didelės, nes nėra geros konkurencijos, tai kuponai neišspręs problemos. Juk jeigu konkurencijos nėra, tai reikia, tuos, kurie ją varžo, bausti“, – tvirtina R. Lazutka.

Ekonomistas Vyriausybės naujovėje mato ir vieną rimtą problemą – esą, jeigu kuponai tarnautų ne tik kaip socialinė pagalba, tuomet didieji prekybos tinklai galėtų apeliuoti į šalies Konstituciją ir bylinėtis teismuose, tvirtindami, jog valstybė kišasi griaudama konkurenciją, o ne ją didindama.

Kaip veiktų vaučerių sistema?

Svarstoma, kad kuponus, į juos turintys teisę gyventojai, galėtų įsigyti už savo pinigus, tačiau jų vertė būtų didesnė, nei žmogus už juos sumokėjo.

„Labai paprastai: jeigu aš einu į parduotuvę, kurioje produktas kainuoja tiek pat, kiek prekybos tinkle, aš jį perku su „vaučeriu“ ir gaunu, pavyzdžiui, 20-30 proc. nuolaidą. Bet jei nueinu (į mažesnę parduotuvę – red. past.) ir matau, kad ten produktas ir taip kainuoja 20 proc. brangiau, man nebėra skirtumo, kur pirkti. Dėl to tai yra paskata ar ūkininkams, ar smulkiesiems verslininkams, kad kainos būtų panašios, o didiesiems prekybos tinklams – parodyti, ką jie gali, kainas spausti žemyn. Kitą vertus, yra ir smulkių parduotuvių, kurios siūlo panašias kainas kaip prekybos tinkluose, o kartais ir pigiau“, – dėstė S. Malinauskas.

Svarstoma, kad kuponus būtų galima įsigyti arba pačiose parduotuvėse, kur juos galima išleisti, arba, pavyzdžiui, pašte.

Nuo piktnaudžiavimų svarstoma saugotis naudojant informacinę sistemą, kur būtų registruojama, kiek kartų žmogus įsigijo kuponų. Jeigu tai būtų visuotinė sistema, galėtų būti registruojama, kiek kartų žmogus pasinaudojo kuponu, pavyzdžiui, jeigu skaičiuojama, kad žmogus gali X nuolaida 10 eurų kuponu pasinaudoti 3 kartus per mėnesį.

Pasak S. Malinausko, skaičiuojama, kad tokią sistemą administruoti nebūtų labai sudėtinga ir jau yra gauti skaičiavimai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai šiai sistemai administruoti gali reikėti apie 150 specialistų.

„Jeigu tai būtų įvairiomis formomis remtini žmonės, jau ir dabar valstybė valdo tokius duomenis, jie galėtų pateikti dokumentus, kuriuos ir dabar pateikia gaudami nuolaidas kad ir viešajame transporte, pavyzdžiui, senjorų pažymėjimus, dokumentą apie daugiavaikę šeimą ir t.t. ir jų pagrindu įsigyti kuponų, - kalbėjo S. Malinauskas.

Tv3.lt primena, kad šiuo metu minimali alga Lietuvoje siekia 400 eurų neatskaičius mokesčių, vidutinė alga 2018 m. II ketv., neatskaičius mokesčių sudaro 926,7 eurų. Vidutinė nedarbo išmoka 2018 m. liepą siekė 289,9 eurų, o vidutinė senatvės pensija – 307,4 eurų, o turint būtinąjį stažą vidutinė pensija siekia 323,7 eurų.

tv3.lt


Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!