Skelbimai

Kodėl JK maistas pigesnis nei kitur ir kiek tai tęsis?

Nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir sulėtėjusio atlyginimų augimo, maisto produktų kainos Jungtinėje Karalystėje (JK) yra vienos mažiausių pasaulyje. Kodėl taip yra ir kiek tai tęsis?

pixabay.com nuotr. / Prekybos centras
pixabay.com nuotr. / Prekybos centras

Rinkos tyrimų kompanijos „Euromonitor“ duomenimis, JK namų ūkių išlaidos maistui vidutiniškai sudaro 8 proc. visų išlaidų. JK gyventojų išlaidos maistui yra vienos mažiausių pasaulyje – mažiau maistui išleidžia tik JAV ir Singapūro gyventojai. Pavyzdžiui, Graikijos gyventojai maistui išleidžia 16 proc., Peru gyventojai – 26 proc., o Nigerijos gyventojai – net 59 proc. namų ūkio biudžeto.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, JK maisto kainos yra vienos mažiausių Vakarų Europoje – maisto produktų kainos JK yra 8 proc. mažesnės nei vidutinės ES kainos.

Įdomu, jog dabar JK maisto kaina yra mažesnė nei prieš keliasdešimt metų – per pastaruosius 60 metų JK namų ūkių maistui išleidžiamų pajamų dalis sumažėjo daugiau nei per pusę, tačiau padvigubėjo išlaidos būstui ir pramogoms.

Ekspertų teigimu, mažesnes maisto produktų kainas JK lemia itin stipri prekybos centrų konkurencija – net 40 proc. apklaustų britų teigė, jog jiems nerūpėtų, jei užsidarytų vietiniai prekybos centrai, kur jie įpratę kasdien lankytis. Be to, per pastaruosius metus beveik 20 proc. apklaustųjų pasirinko kitus prekybos centrus vietoje tų, kuriuose buvo įpratę lankytis.

Jei anksčiau JK prekybos centrai skatino pirkėjų lojalumą, dabar pirkėjus stengiamasi pritraukti didesnėmis nuolaidomis ir pigesnėmis prekėmis. Šalyje ypač sparčiai plečiasi Vokietijos pigių prekių tinklai „Aldi“ ir „Lidl“, nuo kurių stengiasi neatsilikti didžiausias JK prekybos tinklas „Tesco“, neseniai įsteigęs savo alternatyvą vokiškiems prekybos tinklams – „Jack‘s“.

Be to, JK maisto gamybos procesas tapo gerokai efektyvesnis nei anksčiau – vis daugiau ūkių yra mechanizuojama, o maisto produktų tarnsportavimas, sandėliavimas ir paskirstymas – vis labiau modernizuojamas.

Kita vertus, nors JK prekybos plėtra su kitomis valstybėmis ir prisidėjo prie mažesnių maisto produktų kainų, tačiau kartu ir sustiprino JK priklausomybę nuo nuo maisto importo – šiuo metu JK importuoja apie 50 proc. viso šalyje suvartojamo maisto, nors 1988 m. buvo importuojama tik 33 proc. suvartojamo maisto.

Artimiausioje ateityje JK tikėtinas maisto produktų kainų šuolis, kuris jau prasidėjo. Šių metų žiemą vyravęs sniegas ir šaltis, o vasarą užgriuvę karščiai lėmė mažesnį derlių ir kai kurių maisto produktų kainų augimą – pavyzdžiui, tarp kovo ir liepos morkų kaina pakilo 80 proc., kviečių – 20 proc. Prognozuojama, jog kylančios maisto kainos namų ūkių sąskaitas padidins 7 svarais kiekvieną mėnesį. Mokslininkai sutaria, jog vykstanti klimato kaita (sausros ir potvyniai) gali paspartinti pasaulinių maisto kainų augimą.

Be to, JK priklausomybė nuo importuojamo maisto reiškia, jog maisto produktų kainos labai priklausys nuo svaro kurso kitų valiutų atžvilgiu. Pavyzdžiui, nuo 2016 m. vykusio „Brexit“ referendumo svaro kursas euro atžvilgiu krito 17 proc., o JAV dolerio atžvilgiu – 29 proc. Svyruojantis svaro kursas privertė kai kuriuos maisto tiekėjus pabranginti savo produkciją.

Nuogąstaujama, jog maisto produktų tiekimas sutriks, jei įvyks „Brexit“ be sutarties, o importuojamam maistui bus pradėti taikyti muitai ir tarifai (JK iš ES importuoja apie 30 proc. suvartojamo maisto). „Brexit“ be sutarties gali žymiai pabranginti vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus, tačiau „Brexit“ poveikis maisto kainoms iki galo neištirtas – manoma, jog padidėjusias importuojamo maisto kainas JK galės atsverti skatindama vietinius gamintojus ir tiekėjus (užaugindama daugiau maisto šalies viduje) bei mažindama muitus ir tarifus maisto produktams iš trečiųjų šalių.

Taip pat JK turėtų atsižvelgti ir į kintančias pasaulines tendencijas – prognozuojama, jog iki 2050 m. žmonių skaičius padidės beveik trečdaliu ir sieks 10 milijardų, o kai kuriose besivystančiose šalyse, pavyzdžiui Kinijoje, sparčiai auga vidurinioji klasė, suvartojanti vis daugiau mėsos ir pieno produktų. Minėtų pasaulinių tendencijų plėtra jau artimiausioje ateityje gali lemti tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, sviesto, kainų spartų augimą.

Parengta pagal bbc.co.uk informaciją



Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!