Skelbimai

Kinijos verslininkai apvagia Lietuvos biudžetą – siuntos sieną kerta kiaurai

Nei PVM, nei muito – į Lietuvą iš Kinijos siunčiamos prekės, kurių deklaruota vertė itin sumažinta, kiaurai kerta sieną. Paštas nesiima kvestionuoti siuntų vertės, nebent pažeidimai labai akivaizdūs, o muitinė gauna „tik popierius“, kuriais suabejoja kilus rimtesniems įtarimams.

15min nuotr. / „Juodasis penktadienis“ aliexpress.com parduotuvėje
15min nuotr. / „Juodasis penktadienis“ aliexpress.com parduotuvėje

Sukčiaujantys Kinijos prekybininkai taip nukonkuruoja vietos verslą, o valstybė patiria žalą. Jei mokesčiai būtų apskaičiuoti tinkamai, vargu ar kas iš Kinijos tiesiogiai bepirktų – prekės gali brangti ir 50 proc. 15min ne kartą išbandė prekių įsigijimą Kinijos tokiose parduotuvėse kaip gearbest.com ar aliexpress.com – net nieko neprašant, Kinijos prekybininkai kone standartiškai nurodo itin mažas siuntų vertes. Taip 50 eurų kainavusi kompiuterio baterija pavirto 15 eurų vertu siuntiniu, o 25 eurus kainavęs laikrodis oficialiai tekainavo 20 centų, ir panašiai.

Tačiau visos iš trečiųjų šalių importuojamos prekės, kurios kainuoja daugiau nei 22 eurus, privalo būti apmokestintos 21 proc. PVM tarifu, o jei vertė didesnė nei 150 eurų – dar ir muitu. Tai valstybės pajamos į biudžetą, mokesčius turi sumokėti vietos verslininkai, prieš parduodami prekes. Ir Muitinės departamentas ir Lietuvos paštas pirštais baksnoja vienas į kitą – neatsakingas nei vienas.

Paštui galvoje ne vertės, o muitinė žiūri „į popierius“

Lietuvos paštas kaip gavimo paštas nelabai gali kvestionuoti prekių verčių, kurias nurodo išsiuntimo paštas (siuntėjas), mat esame tik tarpininkas grandinėje tarp siuntėjo ir gavėjo. Bet kokios rizikos susijusios su prekių vertėmis ir jų įvertinimu yra kontroliuojančios institucijos, t.y. muitinės atsakomybės ribose. Prevenciją vykdo ne Lietuvos paštas, o muitinė“, – patikino pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Anot jos, muitinės atsakomybės ribose ir klausimai dėl rizikos valdymo. Tačiau Muitinės departamentas patikino gaunantis tik dokumentus, o pačių prekių dažniausiai ir nemato, mat paštas yra muitinės tarpininkas.

„Visos siuntos pirmiausiai patenka ne į muitinę, bet į Lietuvos pašto logistikos centrą. Paštas šias siuntas suskirsto į neapmokestinamas mokesčiais ir apmokestinamas. Jeigu neaiški siuntos vertė ar nepakanka dokumentų paskaičiuoti mokesčiams, Lietuvos paštas kreipiasi į siuntos gavėją, kad juos pateiktų. Tik surinkę visą reikiamą informaciją pašto deklarantai siuntą deklaruoja muitinei. Mokėtinus mokesčius gavėjas sumoka paštui atsiimdamas siuntą“, – aiškinama departamento komentare.

Muitinė nurodo, kad siuntoms iš trečiųjų šalių taiko įvairius rizikos profilius, pagal tai atsirinkdama, kurią siuntą patikrinti fiziškai. Patikras lemia šalis, iš kurios prekė siunčiama, parduotuvė, pati prekė, prekės gavėjas ir pan.

„Pabrėšime, kad viena muitinė siuntų neatidarinėja, jas atidarinėjant būtinai dalyvauja pašto atstovas“, – aiškinama komentare.

Jei muitinei kyla abejonių dėl sumažintos prekių vertės, ji gali pritaikyti kitus prekės įvertinimo metodus – lyginti su tapačiomis prekėmis, prekes fiziškai tikrinti atsitiktiniu būdu ar pagal atrankos kriterijus. Kokia dalis prekių taip patikrinama – neaišku.

„Siuntas priima ir jas atiduoda gavėjui paštas. Muitinė šitame procese dalyvauja tik apskaičiuodama mokesčius prekėms iš trečiųjų šalių“, – teigiama atsakyme.

Pasaulinio lygmens problema

Lietuvos pašto atstovė patikina, kad sukčiaujantys Kinijos pardavėjai – ne tik ES lygmens, bet ir viso pasaulio problema.

„Su tuo susiduria visos šalys, gaunančios prekes iš Kinijos, – visose šalyse, kuriose neapmokestinama PVM/muitais, prekės vertė yra žema (daugumoje EU šalių – 22 Eur). Skaičiuojama, kad ES šalys narės kasmet praranda apie 5 milijardus eurų mokesčių dėl neteisingų prekių verčių, o 2021 m. suma turėtų padidėti net iki 7 milijardų eurų“, – atsidūsta V.Budrienė.

Ji paaiškina, kad už tinkamą formos pildymą ir teisingą informaciją atsako siuntėjas – teoriškai jis patvirtina parašu.

„Bet kai siuntos eina tūkstančiais per el.prekybos platformas, tokias kaip „Aliexpress“ ir pan., visos Kinijos 22/23 formos pildomos automatiškai, dažnai su netikrais siuntėjais ir parašais“, – sako V.Budrienė.

Anot jos, siuntų kiekis iš Kinijos yra milžiniškas ir auga po 30 proc. per metus.

„Fiziškai sukontroliuoti visų siuntų verčių patikrinimą yra neįmanoma. Atskiros šalys jau ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti: pvz., Švedija pradėjo apmokestinti PVM siuntas nuo 0 EUR vertės – visą srautą, kuris ateina iš trečiųjų, ne ES, šalių. ES lygiu yra priimtas sprendimas sąjungos šalyse apmokestinti visas siuntas PVM nuo 0 eurų vertės nuo 2021 metų“, – sako V.Budrienė.

Tačiau ir tuomet, jei deklaruota siuntinio vertė bus mažesnė, nei reali, valstybė bus apvaginėjama.

Jei klastotė – sunaikins

Tarnybų atstovai vis tik įspėja, kad jei bus nustatyti pažeidimai, tam tikrais atvejais siuntos gavėjui gali tekti ne tik susimokėti reikiamus mokesčius, bet jo prekė apskritai gali būti atimta. Pavyzdžiui, jei bus nustatyta, kad prekė yra suklastota, ji bus sunaikinta.

„Pirkėjus raginame pasidomėti draudžiamų siųsti paštu prekėmis (sąrašas skelbiamas Lietuvos pašto interneto svetainėje), atkreipti dėmesį į neadekvačiai sumažintas kainas, nes tai – gali būti garsios firmos dizaino klastotė, nesiųsti ir neužsakinėti daiktų, kurie pagaminti iš CITES konvencijos saugomų gyvūnų dalių ir pan. Tokios prekės paprasčiausiai gali būti konfiskuotos. O siunčiantis narkotikus gresia ir baudžiamoji atsakomybė“, – aiškina Muitinės departamentas.

Kinija įvardijama tarp tų rizikingų šalių, iš kurių dažniausiai siunčiamos prekės, pažeidžiančios intelektinės nuosavybės apsaugos teisės aktus. Paprasčiau tariant – tai garsių prekės ženklų klastotės.

„Jas sulaikius, muitinė kreipiasi į to ženklo savininkus arba jiems atstovaujančius asmenis (dažniausiai tai – advokatų kontoros), kad jie įvertintų, ar tai klastotė. Gavusi atsakymą, teritorinė muitinė priima sprendimą dėl prekių sunaikinimo“, – paaiškino, kas laukia klastočių, Muitinės departamentas.

Viršijus 22 eurus – prekė brangsta itin smarkiai

Susiskaičiuoti taikomus mokesčius, siunčiant prekes iš trečiųjų šalių, nėra raketų mokslas, tačiau reikia žinoti keletą niuansų.

Pirmiausia, jei prekės vertė yra iki 22 eurų, tai jokių mokesčių mokėti nereikės, net jei siuntimas kainuotų itin brangiai. Tačiau jei prekės vertė viršija 22 eurų ribą nors vienu centu, pridedamas 8,69 euro pašto mokestis už muitinės atstovavimą, o, be to, taikomas 21 proc. PVM tarifas tiek pačiai prekei, tiek siuntimo išlaidoms, tiek ir pašto mokesčiui. 22,01 euro kainavusi prekė jau pabrangtų iki 37,14 euro – kone 70 proc. kainos prieaugis.

Muitinės departamento inf./Kaip skaičiuojamas PVM ir muitas

Akcizinėms prekėms (alkoholio, tabako gaminiai ir pan.) papildomai būtų taikomas ir akcizas. Kiti kurjeriai nustatę ir aukštesnius tarifus. Jei prekės vertė 150 eurų, be jau paminėtų PVM ir pašto mokesčio, papildomai būtų sumokamas ir muito mokestis. Muito tarifas kiekvienai prekei skiriasi, ir jį tektų susirasti plačiame kataloge. Pavyzdžiui, jei prekė kainuoja 200 eurų, o siuntimo išlaidos – 20 eurų, muitas, pvz., 7 proc., būtų apskaičiuotas nuo 220 eurų bendros vertės – šiuo atveju sudarytų 15 eurų. Jau prie bendros 235 eurų vertės dar būtų pridėtas ir pašto mokestis (8,69 Eur), ir galiausiai visa kaina dar būtų padidinta 21 proc. PVM – iš viso siuntinys kainuotų 294,69 euro.

Siunčiamos akcizinės prekės (alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai) visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, apmokestinamos muitu (jeigu jis nustatytas), akcizu ir importo PVM. Muitinei visai nesvarbu, kaip įvardytas siuntinys – dovana, ar kaip nors kitaip. Muitinė visuomet prekę apmokestins pagal jos vertę. Jei siuntinys yra ne internetu įsigyta prekė, o tiesiog privataus asmens siunčiamas siuntinys, mokesčiai skaičiuojami viršijus 45 eurų siuntos vertę.

15min.lt


Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!