Išanalizavo, kas laukia po „Brexit“: viena neigiama prognozė jau pasitvirtino

Kai Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos ir įsigalios 50 straipsnis – nelaimės niekas, tačiau pasekmės ekonomikai gali būti ne tokios didelės, kaip baiminamasi.

pexels.com (Elionas2) nuotr./ Išanalizavo, kas laukia po „Brexit“: viena neigiama prognozė jau pasitvirtino
pexels.com (Elionas2) nuotr./ Išanalizavo, kas laukia po „Brexit“: viena neigiama prognozė jau pasitvirtino

Kur kas svarbesni politiniai sprendimai, kurie galės tiesiogiai paveikti lietuvius. Tą „Cobalt“ rengiamame konferencijų cikle „Ką Lietuvos verslui žada „Brexit“ teigė Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.

Tą „Cobalt“ rengiamame konferencijų cikle „Ką Lietuvos verslui žada „Brexit“ teigė Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.

Jis pasakojo, koks makroekonominiu vertinimu gali būti „Brexit“ poveikis tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai (ES), tiek pačiai Jungtinei Karalystei (JK) ir ramino, kad nors laimėjusių nebus – viskas ne taip blogai.

Kol kas pasitvirtino tik viena neigiama prognozė

J. Markauskas teigė, kad neigiamą poveikį JK ekonomikai daugelis prognozavo jau prieš referendumo paskelbimą, tačiau kol kas tokios prognozės nepasitvirtino.

„BVP kaip augo taip ir toliau auga, nedarbo lygis toliau mažėja. Vienintelis dalykas, kuris pasitvirtino iš neigiamų prognozių – kylančios kainos, kurios augo dar labiau, nei buvo prognozuota prieš „Brexit“.

Konstatuojama, kad JK nenugrimzdo į recesiją, nes vyrauja didelis vartojimo lygis ir jis tik auga“, – sakė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad nors 2016 m. JK krito investicijos, svyravo importo ir eksporto rodikliai, būtent gyventojų vartojimas buvo pagrindinis rodiklis ir pamatas, kodėl ekonomika toliau augo.

Tačiau per daug džiūgauti, anot jo, neverta: „Dėl kylančių kainų nukenčia gyventojų perkamoji galia, infliacija dėl po „Brexit“ nuvertėjusio svaro kyla, išaugo importuotų prekių kainos, dėl to realus užmokestis nebeaugo.

Dėl to artimiausiame laikotarpyje kyla grėsmė susvyruoti vieninteliam dabartiniam ekonomikos pamatui – vartotojui.“

Nors kol kas šaliai sekasi neblogai, prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu JK ekonomika vis tiek patirs augimo sulėtėjimą.

„Augimas bus lėtesnis, nei būtų buvęs, jei šalis liktų ES“, – teigė.

Kita grėsmė, kylanti JK, – išeidama iš ES rinkos ji praras reikšmingą patrauklumo investuotojams dalį: „Tiesioginės investicijos gali mažėti. Pagal 2016 m. atliktą „Ernst & Young” apklausą 83 investuotojai teigė, kad JK priklausymas ES buvo svarbus rodiklis, kodėl jie nusprendė investuoti į JK.“

Trečia grėsmė – su nekilnojamuoju turtu susijusios rinkos, kadangi jos JK sukuria penktadalį pridėtinės vertės.

„Po „Brexit“ iškart pradėjo smukti būsto kainų indeksai, ypač Londone. Aukščiausiame kainų segmente kainos irgi krenta. Lūkesčiai po truputį vis dar prastėja, todėl kol kas nereikėtų tikėtis, kad esame lūžio taške, kai jau galėtumėme tikėtis stabilizacijos“, – sakė jis.

Kalbant apie poveikį JK ekonomikai, negalima nepaminėti neaiškumo dėl prekybos santykių: „Kol kas matome, kad eksportas iš JK auga, visų pirma, dėl nuvertėjusio svaro. Bet tai tik trumpalaikis efektas, nes tikėtis stipraus eksporto tik dėl silpnos valiutos būtų netikslinga.

Greit iš esmės pasikeis prekybos santykiai. Čia gali būti esminis dalykas, nes pusė JK eksporto parduodama būtent Europos Sąjungai. Taigi JK patirs nuostolių, bet jie labai stipriai priklausys nuo būsimo prekybos sutarimo. Tai kritinė sąlyga“, – sakė jis.

Įvardijo labiausia nukentėti galinčią šalį

J. Markauskas teigė, kad kol kas „Brexit“ reikšmingai ES ekonomikos nepaveikė. Nėra pastebima nei esminių eksporto kitimų tiek į ES, tiek iš jos į JK, nei itin skausmingų Europos Sąjungos biudžeto praradimų.

„Jeigu Jungtinei Karalystei poveikio skalė dėl „Brexit“ buvo procentais, tai poveikis Europos Sąjungai – dvidešimtosiomis procento dalimis. Taigi tas poveikis gerokai mažesnis – ES praranda mažesnę užsienio rinkos dalį, nei praranda JK“, – sakė jis.

Vis dėlto grėsmių gali kilti dėl investicijų.

Lietuvos banko nuotr./ „Brexit" poveikis ekonomikai

„Tas tvyrantis neapibrėžtumas (dėl prekybos sutarties – DELFI) gali paveikti investicijas Europoje. Nepaisant to, prognozės išlieka pozityvios. Prognozė yra teigiama, ir manoma, kad investicijų augimas šiek tiek net paspartės“, – sakė jis.

Europos Sąjungos šalims poveikis nebus vienalytis, priklausomai nuo prekybinių ir finansinių saitų, kai kurias valstybes JK išstojimas paveiks labiau.

„Kandidatas nukentėti Numeris 1 – Airija. Tarp kitų šalių, kurios gal labiau pažeidžiamos, – Kipras, Liuksemburgas, Malta.“

Esminis dalykas – politinės pasekmės, taip pat euroskeptinių idėjų iškėlimas. Jei nepavyks jų sustabdyti – tai bus didžiausias iššūkis ekonomikai“, – sakė jis.

Poveikis Lietuvai ne didesnis nei po „Snoro“ bankroto

Kalbėdamas apie Lietuvą, J. Markauskas patikino, kad poveikis šalies ekonomikai turi būti panašus kaip visai ES ekonomikai.

„Pagal dabartines prognozes nėra numatoma, kad ekonomikai nuostoliai būtų tokie dideli. Eksportas ženkliau sumažėtų tik jei „Brexit“ turėtų stiprų neigiamą poveikį ES.

Lietuvos banko nuotr./ „Brexit" poveikis ekonomikai

ES biudžeto išmokų praradimai neturėtų būti itin skausmingi. Jei JK tęs įmokas iki pat pabaigos – niekas nesikeis. O jeigu atsisakys – tai, kaip paveiktų Lietuvos ekonomiką, priklausytų nuo ES politikos, ar ji nuspręstu kompensuoti „Brexit“ nuostolius. Jei taip – tai kainuotų šalims-donorėms, o ne mums“, – pabrėžė.

Ekonomisto paskaičiavimu, per metus Lietuva dėl „Brexit“ galėtų prarasti dvi dešimtąsias procento BVP dalies per metus.

„Bet tai nėra kritinis dalykas. Paskutinė banko prognozė buvo pozityvi, kad investicijos Lietuvoje vėl augs, ir augimas vėl spartės.

Norėtųsi pažvelgti ir į dar vieną kanalą – pervedimus (emigrantų siunčiamas perlaidas į Lietuvą – DELFI). Lietuva iš tiesų gauna daugiausia pervedimų lyginant su kitomis valstybėmis, bet tai nėra toks svarbus kanalas, jis žiniasklaidoje dažnai pervertinamas. Jis nedaro tokio didelio poveikio vartojimui“, – teigė ekonomistas.

Aktualiausia Lietuvai bus naujoji JK migracijos politika. Tai, anot jo, kur kas labiau paveiks lietuvius. Esančių emigrantų ji neturėtų paveikti, tačiau naujų emigrantų priėmimas gali griežtėti.

„Tačiau nedarbo lygis JK yra labai žemas, dabar jis siekia 4-5 proc. Tai teoriškai, net jeigu JK nuspręstų atsisakyti visų darbuotojų – emigrantų, teoriškai jiems net neužtektų savų gyventojų juos pakeisti, tai būtų labai skausminga jos pačios ekonomikai“, – ramina jis.

Konferencijos moderatoriui pajuokavus, kad, regis, pasekmės nebūtų tokios didelės kaip po „Snoro“ bankroto, J. Markauskas patikino: „Galima to tikėtis“, – nusišypsojo.

DELFI.lt


Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!