Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Dirbtinė prabanga apakino ir JK lietuvius Foto

Jungtinės Karalystės tarnybos įspėja – kaip ir kasmet, prieš Kalėdas rinkoje daugėja suklastotų garsių prekių ženklų produktų. Didžiulės vertės klastotės įvairiais keliais plūsta į šalį, pardavėjai be jokio gėdos jausmo jas vadina „originalais“, o žinomo ženklo ir mažos kainos apakinti naivūs pirkėjai negali tam pinigų: taip tikriausiai apgaudami ir patys save. Šis žaidimas – iš tikrųjų tai rimtas nusikaltimas – klesti ir lietuvių bendruomenėse.

Luciano Belviso/Flickr nuotr. Rinkoje apstu garsių prekių klastočių.
Luciano Belviso/Flickr nuotr. Rinkoje apstu garsių prekių klastočių.

Reikia pripažinti, kad garsių prekės ženklų produktai – ar tai būtų drabužiai, aksesuarai ar dar kas nors – yra tikrai brangūs.

Norisi garsaus italų dizainerio laikrodžio, bet nėra kelių šimtų atliekamų svarų sterlingų? Kokios problemos, viena mergina iš Londono pardavinėja panašius aksesuarus už 25 £. Mylima aktorė televizijoje pasirodė su prancūziška rankine – ir tu gali tokią turėti, tereikia 30 £.

O apdarai su geidžiamiausių mados namų ženklu įkandami vos už kelių valandų atlyginimą. Ne, nereikia dirbti banko vadovu – užtenka dirbti sandėlyje.

Apsimestinė prabanga tiesog bado akis. Ji sukuria milžinišką juodąją rinką, kurioje už nedidelę kainą galima tapti tuo, kuo realybėje būti nelemta.

Dėl to – ir pasiūla didžiulė.

Pabandėme pasiaiškinti, kodėl žmones traukia klastotės, nors JK yra užtektinai vietų, kuriose galima įsigyti ne mažiau kokybiškų prekių.

Kitaip tariant, kam pirkti „Gucci“ klastotę, kai galima nusipirkti legalų „Primark“ gaminį.

Kairėje - oficialaus prekės ženklo pardavėjo laikrodis (kaina - 349 eur.), dešinėje - JK lietuvių parduodama klastotė (26 £).

„Originalas“

JK teisėsauga skelbia, kad prieš Kalėdas garsių prekių ženklų klastočių padaugėja dėl to, kad apskritai intensyvėja pardavimai, žmonės dairosi dovanų, o daugeliui gera dovana siejasi su gerai žinomu produktu.

Na, pavyzdžiui, kas gi nežino garsaus Italijos dizainerio Giorgio Armanio? Prieš keturis dešimtmečius įkurtų mados namų gaminiai siejami su elegancija, prabanga, stiliumi, funkcionalumu ir kokybe, todėl dažnas pirkėjas trokšta turėti šio gamintojo prekių.

Jos, žinia, kainuoja. Ir nemažai.

Pavyzdžiui, šiuo metu oficialioje mados namų internetinėje parduotuvėje nusižiūrėtas plieninio korpuso vyriško laikrodžio modelis iš „Emporio Armani“ prekių linijos kainuoja 309 svarus sterlingų. Na, o vienoje JK lietuvius vienijančioje grupėje „Facebook“ socialiniame tinkle pardavėjas kone identišką aksesuarą parduoda už 26 £.

Sveikas protas šnabžda, kad apie tą laikrodį G. Armanis nieko nežino, o jeigu žino – tai labai pyksta, nes jo vardas tikrai nėra toks pigus. Kažin, kiek elegancijos, prabangos, stiliaus, funkcionalumo ir kokybės bus daikte, kurį parduodantis tautietis pirkėją vilioja garsiu vardu ir žema kaina.

„Ar čia originalus“?, – paklausėme pardavėjo.

„Originalas“, – atsakė jis.

„Oho. Ko taip pigiai?“, – toliau teiravomės.

„Turim tiekėją. Nedaug teturime. Kiti perka neklausinėję. Kaina parašyta“, – informavo pardavėjas, nelinkęs veltis į kalbas apie kainodarą ir prekės kilmę.

Ką gi, originalas – tai originalas. Galima pirkti ir išdidžiai demonstruoti tai, už ką kiti pakloja šimtus ar net tūkstančius.

JK lietuvius vienijančiose „Facebook“ grupėse neišleidus 100 svarų sterlingų galima nusipirkti ne tik „Emporio Armani“ laikrodį, bet ir „Chanel“ batelius, „Gucci“ megztuką, „Louis Vuitton“ rankinę ir kitų pasaulinio garso dizainerių gaminių. Gal dar liktų ir kokiai smulkmenai iš „Prada“.

Prabangu, ar ne?

HM Revenue&Customs nuotr. JK sulaikytos garsių prekės ženklų klastotės.

Iš kur atkeliauja?

„Originalaus“ laikrodžio pardavėjas turėtų žinoti, kad tokiu prekę galima laikyti tik tuo atveju, jeigu prekės ženklo kūrėjas – šiuo atveju G. Armani mados namai – davė leidimą naudotis ženklu. O jeigu laikrodis pagamintas be kūrėjo žinios – tai tik niekinga klastotė.

Už neteisėtą prekės ženklo panaudojimą komercinėje veikloje JK baudžiamoji teisė numato gana griežtas sankcijas – gali uždaryti į kalėjimą net iki 10 metų ir skirti nemažą piniginę baudą, pričiupus tokį pardavėją suklastotos prekės būtų konfiskuotos.

Tokiu atveju savo žodį tartų ir mokesčių inspekcija – prekyba klastotėmis reiškia, kad pardavėjai nuo parduotų prekių nesumoka jokių mokesčių į biudžetą.

Prekių klastotės – bene dažniausiai JK pasienyje sulaikomi draudžiami daiktai. Be drabužių ir aksesuarų į šalį plūsta padirbti parfumerijos ir kosmetikos gaminiai, juvelyriniai dirbiniai, elektronikos prekės, žaislai, kompiuteriniai žaidimai, programinė įranga, kitos intelektualinės nuosavybės nelegalios kopijos.

Spėjama, kad šią prekybą organizuojančios ir kontroliuojančios nusikalstamos grupuotės yra susiraizgiusios į didžiulį ir sudėtingą tinklą, kurio prekybos apimtys sumomis nenusileidžia narkotikų platintojams.

Europos Sąjungos intelektualinės nuosavybės biuro teigimu, Kinija yra viso pasaulio klastočių gamybos centras, o didžiausi jų paskirstymo centrai veikia Hong Konge ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Kiti duomenys skelbia, kad nemažai klastočių į pasaulį paleidžia Turkija, Indija, Filipinai, kai kurios Afrikos šalys, Rusija, Šiaurės Korėja, Taivanas, Bulgarija ir Graikija.

HM Revenue&Customs nuotr. Prekyba klastotėmis - pelninga nelegali veikla.

Supranta ne visi

Klastotės į pirkėjų rankas gali patekti įvairiais būdais. Įmanomas variantas, kad pardavėjai savo klientus apgavo patys to nežinodami – jie patys buvo apgauti nesąžiningų tiekėjų, kurie pristatė kokybiškai padirbtas klastotes. Tokie atvejai – rečiausi.

Antruoju atveju nesąžiningas yra tik pardavėjas, kuris puikiausiai žino, kokią prekę bruka pirkėjui, o šis yra naivus arba įtikinamas, jog perka originalią prekę ir už ją atitinkamai sumoka, nors gaminys – nieko vertas.

Tačiau dažniausiai susitinka tie pirkėja ir pardavėjai, kurie žino, kad parduodama prekė yra klastotė ir netgi tuo mėgaujasi. Ši grupė žmonių yra įdomiausia vartotojų elgseną tiriantiems mokslininkams.

Tai yra vadinamasis „ironiškasis vartojimas“. Oxfordo universiteto tyrėjai šią sąvoką aiškina tuo, jog tikroji prekės paskirtis atsiduria antrajame plane, mat visų pirma pirkėjas nori pranešti aplinkai tam tikrą žinutę („aš esu toks“ ir t.t.). Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad vienus pirkėjus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie taip elgiasi sąmoninkai (su ironija) ir tuos, kurie kažką signalizuoja patys to nesuprasdami (be ironijos).

Good free photos nuotr.

Kodėl perka?

Taigi, kodėl netikras glamūras toks paplitęs, kodėl netikra prabanga taip traukia tikros prabangos neįstengiančius pasiekti žmones?

Kaip teigia Dr. Haideris Ali iš Milton Keynese įsikūrusio Atvirojo universiteto, sąmoningai klastotes perkančius ir imituoti garsenybes yra linkę tie žmonės, kurie įstatymams ir galiojančioms tvarkoms skiria santykinai mažai dėmesio, taip pat jaučia neapykantą didiesiems verslams.

„Jiems atrodo, kad žinomi prekės ženklai savo produkciją parduoda nesąžiningai aukštomis kainomis. Tokie žmonės regi save kaip itin protingus pirkėjus, kurie gali kovoti prieš sistemą ir ją sugriauti. Tačiau egzistuoja nemaža tikimybė, kad jie pirks klastotę“, – aiškina rinkodaros ekspertas.

Tačiau jeigu žmonės nepatenkinti aukštomis žymių prekės ženklų drabužių kainomis, jie galėtų pirkti naujus ir legaliai pagamintus drabužius iš „Primark“ – kam rizikuoti ir pirkti klastotę? H. Ali turi paaiškinimą ir tam.

„Klastotė taip pat gali būti priemonė demonstruoti savo statusą, kurį pabrėžia žinomo prekės ženklo produktai, tačiau nėra užtektinai pinigų toms prekėms įsigyti. Čia ir gelbsti padirbti daiktai“, – atsako akademikas.

Anot profesoriaus Davido S. Wallo, konsultuojančio vidaus reikalų ministeriją organizuoto nusikalstamumo klausimais, juodoji rinka klesti ir dėl pačių garsių prekių kūrėjų kaltės.

„Prabangos prekių klastočių kontrolė nėra viešasis interesas. Žmonės tiesiog naudojasi mados industrijos sukurtomis taisyklėmis – didelė paklausa reiškia prekės ženklo sėkmę.

Nuo kūrėjo pastangų ir apsaugoti intelektualinę nuosavybę ir investicijų saugoti savo kūrinį priklauso, kiek jis bus klastojamas.

Kol tai tęsis, tol reikia ieškoti būdų, kaip su tuo susitvarkyti“, – aiškina jis.

Mokslininkai sutinka, kad šiuo atveju neverta nagrinėti moralinio šio reiškinio aspekto. Tai patvirtina ir vienos pirkėjos, įsigijusios padirbtą „Prada“ kuprinę, paaiškinimas. Jos už prekę sumokėta suma sudaro tik nedidelę originalaus gaminio kainos dalį.

„Galbūt šiek tiek gaila daugiamilijoninės kompanijos, kad ji dėl mano poelgio praras mažytę dalį pelno. Netikiu, kad „Prada“ bankrutuos dėl to, kad nusipirkau šią jos repliką.

Beje, ji man labai patinka“, – sakė moteris.

Max Pixel nuotr. / Prabanga ir stilius patinka visiems, bet ne visi sau tai gali leisti.


Komentarai



Verslas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!