Skelbimai

Lietuvoje kuriama nauja sistema: norint parduoti automobilį, reikės gauti specialų numerį

Edgaras Savickas 2020 metais Lietuvoje turėtų pradėti veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kurioje numatoma įtvirtinti privalomą pirkimo-pardavimo sandorių deklaravimą. Šios sistemos koncepcija trečiadienį pristatyta Vyriausybės pasitarime.

DELFI / Kiril Čachovskij nuotr. / Marijampolės automobilių turgus
DELFI / Kiril Čachovskij nuotr. / Marijampolės automobilių turgus

Kaip rašoma pateiktame dokumente, visi transporto priemonių įsigijimo sandoriai (kiekvienas transporto priemonės savininko pasikeitimo atvejis ar iš užsienio įvežtos transporto priemonės pardavimo tarpininkavimas) būtų privalomai deklaruojami Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje, o transporto priemonės savininkas nuosavybės teisę į transporto priemonę pirkėjui perleistų nuo sandoryje nurodyto ir pirkėjo patvirtinto momento.

Taip pat siūloma suteikti kontroliuojančioms institucijoms tiesioginę prieigą prie valstybinės įmonės „Regitra“ sistemoje tvarkomos sandorių informacijos ir skaitmenizuotų dokumentų.

Nurodoma, kad įsigijus transporto priemonę užsienyje naudojimui arba pardavimui, tai turėtų būti deklaruojama sistemoje. Tuomet gaunamas savininko deklaravimo kodas. Išvežant transporto priemonę į užsienį, ją naikinant negrįžtamai arba išrenkant dalims, tai taip pat būtų privalu deklaruoti sistemoje. Be to, reikėtų deklaruoti apie transporto priemonės pardavimą arba įsigijimą Lietuvoje. Tik deklaravus apie įsigijimą, galima registruotis „Regitroje“ dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme ir gauti valstybinio numerio ženklą.

Specialus numeris

Automobilių savininkams taip pat turėtų atsirasti prievolė skelbti unikalų parduoti skirto automobilio deklaravimo numerį, kuris būtų suteikiamas naujojoje sistemoje. Jį skelbti būtų privalu pardavimo platformose interneto skelbimuose, fiziškai pažymint parduodamą automobilį unikaliu numeriu, kai pardavimas automobilių pardavimo aikštelėse. Be to, pardavimo vietose (skelbimų platformose, aikštelėse) būtų vedami parduodamų automobilių unikalių numerių elektroniniai žurnalai, reglamentuojamas elektroninis informacijos teikimas kontrolės institucijoms.

Kaštai ir nauda

Vidaus reikalų ministerijos parengtoje koncepcijoje teigiama, kad siūlomos priemonės bus įgyvendintos iš vidinių resursų. Teigiama, kad sistema būtų naudinga pirkėjui, nes tada jis įsigytų teisiniu-administraciniu požiūriu patikimą pirkinį, turėtų galimybę realizuoti vartotojo teises po automobilio įsigijimo, tai būtų patogiau dėl elektroninės sutarties, o nerizikingų sandorių atvejais pardavimo procedūra įvyktų greičiau ir lengviau (dėl taip vadinamo „žalio koridoriaus“).

Iš sistemos naudos turėtų gauti ir sąžiningi pardavėjai, nes ji sukurtų švarią ir teisingą konkurencinę aplinką. Taip pat būtų aiškus atsakomybės už parduotą automobilį perėjimo momentas.

Ministerija kalba ir apie naudą teisėsaugos institucijoms, atliekant įstatymuose nustatytas tyrimų atlikimo funkcijas, aplinkos apsaugos subjektams, atliekant tyrimus, skiriant baudas ir panašiai.

Taip pat sistema būtų naudinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, vykdant valstybinę mokesčių priežiūrą, teismams, notarams, antstoliams ir bankroto administratoriams, nagrinėjant bylas, kuriose reikalingi transporto priemonės nuosavybę patvirtinantys duomenys, kitoms institucijoms ir įstaigoms, kurioms teisės aktais suteikta teisė tokius duomenis gauti.

„Kauferių“ problematika

Dokumente dar aprašyta taip vadinamųjų „kauferių“ (užsienietiškų automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių) problematika.

„Didžioji dalis automobilių pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais. Pirkėjai siekdami mažesnės kainos sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus (su kuriais atsiskaito grynaisiais), o pirminį, užsienyje registruotą, automobilio savininką. Atitinkamai mokesčių mokėtojai į mokesčių deklaracijas įrašo neteisingus duomenis, nuslėpdami tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai.

Transporto priemonę įgijus iš perpardavinėtojo, sandoryje jis nėra fiksuojamas ir tokiu būdu perpardavinėtojas išvengia privalomų mokesčių mokėjimo, t.y. jo sandoriai pakliūva į „šešėlį“, pavyzdžiui, sudaromas įspūdis, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos piliečio ir Lietuvos asmens klastojant ES išduotą pirkimo-pardavimo sutartį „Kauferį“, o pirkėjas dėl nežinojimo ar nesupratimo negali pasinaudoti Civiliniame kodekse numatytomis teisėmis (pavyzdžiui, gauti teisingą informaciją apie įsigyjamos transporto priemonės galimus trūkumus)“, – rašoma dokumente.

Ministerija nurodo, kad Latvija jau turi įsidiegusi sistemą, kuri sprendžia šias problemas. Ten visos registruojamos M1 ir N1 kategorijų (ne senesnės nei 5 metų) transporto priemonės iki 15 dienų patenka į „karantiną“. Tuomet pagal sutartą procedūrą Latvijos „Regitra“ perduoda informaciją apie rizikingus asmenis ir transporto priemones mokesčių administratoriams, kurie tikrina sandorio teisėtumą. Tikrinimo laikotarpiu transporto priemonės parduoti negalima. Transporto priemonė registruojama tik sulaukus teigiamų patikrinimo rezultatų.

Norint keisti duomenis, t.y. deklaruoti pirkimo-pardavimo sandorius Latvijoje, pardavėjui reikia išregistruoti transporto priemonę pardavimui. Patikrinama, ar išregistruojama transporto priemonė neturi įsiskolinimų ir apribojimų. Tada pirkėjas nurodo, kokią transporto priemonę perka. Patikrinama, ar perkama transporto priemonė išregistruota pardavimui. Galiausiai pardavėjas patvirtina transporto priemonės savininko pasikeitimą. Pardavėjui nepatvirtinus pasikeitimo nuosavybė nepasikeičia. Tokia sistema leidžia identifikuoti kiekvienos transporto priemonės savininką, o pardavimui pažymėtos transporto priemonės matomos viešai.

Vien PVM atotrūkis – 73 mln. eurų

Naujoji sistema yra viena iš priemonių kovoje su šešėline ekonomika. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos pridėtinės vertės atotrūkio vertinimu, automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis trūkstama PVM suma siekė 38 mln. eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, per 2017–2019 metus buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neapskaitytos prekybos naudotais lengvaisiais automobiliais (nustatyta daugiau kaip 900 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui, neįskaitant tęsiamų patikrinimų ir ikiteisminių tyrimų, kuriuose žala vis dar nustatoma, nes atliekami objektų tyrimai). 2018 metais pirmą kartą įregistruota daugiau nei 203 tūkst. lengvųjų automobilių, iš kurių net 84 proc. sudaro naudotos transporto priemonės (per 2019 metų pirmąjį ketvirtį registruota 6135 automobiliais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai).

Dažniausiai transporto priemonės įsigyjamos iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Olandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Iš JAV į Lietuvą 2018 metais importuotos 26042 naudotos transporto priemonės. „Eurostat“ duomenimis tai sudaro 27 proc. viso importo iš JAV į ES.

Negautų pajamų dydis importuojant naudotus automobilius iš JAV siekia apie 30 mln. eurų per metus.

Stiprins atliekų kontrolę

Vidaus reikalų ministerija taip pat ketina stiprinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) įvežimo iš trečiųjų šalių kontrolę. Nurodoma, kad šiuo metu iš trečiųjų šalių realiai įvežamos ne transporto priemonės, bet ENTP, t.y. atliekos. Tačiau jos nėra apskaitomos ir tvarkomos kaip atliekos, vykdoma nelegali prekyba dalimis. Ketinama įvesti tvarką, pagal kurią naujoji Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema ir Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema keistųsi duomenimis. Teigiama, kad taip būtų galima vykdyti efektyvesnę kontrolę.

Atliekų tvarkymo įstatyme žadama nustatyti kriterijus, kada transporto priemonės gali būti pripažįstamos atliekomis.

Vyriausybės planuose dar yra šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės statybos ir prekybos mėsos produktais turgavietėse sektoriuose. Iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos turėtų būti pradėtos faktiškai taikyti privalomoji statybininko tapatybės kortelė ir statybininko tapatybės informacinė sistema, taip pat – centralizuota turgaviečių apskaitos informacinė sistema.

Vyriausybės duomenimis, statybų sektoriuje neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų verslo pajamų, prekyboje mėsos produktais neapskaitytos verslo pajamos sudaro apie 151 mln. eurų.

Su naujovėmis susiję teisės aktai Vyriausybėje turėtų būti apsvarstyti ne vėliau kaip iki 2019 metų rugsėjo 30 dienos.



Komentarai



Transportas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!