Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Automobilių pramonės laukia didelis lūžis, greitai tą pajusime ir Lietuvoje

Peržiūrėjus Vyriausybės pasiūlymą „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“, susidaro įspūdis, kad per Lietuvos automobilių pirkėjų įpročius ketinama pervažiuoti buldozeriu, sako „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Šis reiškinys, kai dalis automobilių bendruomenės išsako vien tik neigiamą nuomonę apie dyzelinius automobilius, jau įgavo bendrinį pavadinimą – dyzelheitas (angl. diesel hate – nekęsti dyzelio), – juokiasi Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius.

pixabay.com nuotr. / Automobilių eismo draudimas
pixabay.com nuotr. / Automobilių eismo draudimas

Šių ekspertų klausėme, kaip keisis Lietuvos ir Europos automobilių rinka, vis labiau plintant „antidyzelinėms“ nuotaikoms, o Vyriausybei grasinant apmokestinti taršius automobilius bei skatinti hibridų ir elektromobilių pirkėjus.

Kaip keisis senų automobilių rinka

M.Buzelio nuomone, bandymas subsidijuoti naujesnių automobilių pirkimą, utilizuojant senesnę nei 10 m. transporto priemonę iš pirmo žvilgsnio skamba labai patraukliai. Tačiau automobilių rinkoje tai gali išpūsti pačių seniausių automobilių kainas. Jeigu staiga kelis šimtus eurų kainuojantis automobilis taps dvigubai didesne nuolaida perkantiems naujesnę nei 6 metų amžiaus transporto priemonę, tikėtina, kad kils senųjų automobilių kainos. Kol kas sunku nustatyti, kaip stipriai jos gali padidėti – tai priklauso nuo smulkesnių šio pasiūlymo detalių.

PVM mokesčio lengvata naujiems elektromobiliams arba hibridiniams automobiliams nudžiugins tik aukščiausias pajamas turinčius gyventojus. Taip, galbūt elektromobilį su PVM mokesčio dydžio nuolaida pajėgtų įsigyti daugiau vairuotojų, tačiau tai tuo pačiu yra ir savotiškas socialinis paradoksas.

„Pirkdami prabangų hibridą už daugiau nei 100 tūkst. eurų pasiturintys vairuotojai gautų labai apvalias nuolaidas. Reiškia, kad geresnius pasiūlymus gaus tik tie, kurie automobiliui ir taip gali skirti daugiau pinigų. Šioje vietoje galima tik retoriškai paklausti: ar tai teisinga?“, – retoriškai klausia Matas Buzelis.

Jau ne pirmus metus kalbama ir apie automobilio taršos mokestį. Eksperto teigimu, pakomentuoti šios vietos kol kas nėra pagrindo – nežinoma, nei kokio dydžio tas mokestis bus, nei kaip jis priklausys nuo automobilio CO2 emisijos. Ir esmės taršos mokestis jau yra – tai degalų akcizas. Kuo daugiau nuvažiuojama – tuo didesnis mokestis sumokamas pilant degalus.

Ką duos degalų akcizo didinimas?

Tačiau Vyriausybė siūlo didinti dyzelinių degalų akcizą. Net 2 iš 3 Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių yra dyzeliniai (šalyje tokių beveik milijonas). Akcizo dyzelinui didinimas stipriai papildytų biudžetą. Įdomu ir kaip bus panaudotos surinktos lėšos – jeigu bus efektyviau gerinama kelių būklė arba dalis pinigų sudarys palankesnes sąlygas įsigyti naujesnį naudotą (mažiau teršiantį) automobilį – galbūt tai būtų neblogas startas link švaresnio autoparko. Tačiau ne mažiau įdomu, kaip tai derėtų su papildomu taršos mokesčiu, kurio konkretus modelis dar nepateiktas.

Akcizo didinimas gali tapti ekonomine problema

Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius mato ir kitą medalio pusę – akcizo dyzelinui didinimas gali tapti ekonomine problema, kaip tai nutiko Estijoje.

„Kas iš to, kad Estijos valdžia taip pabrangino dyzeliną? Paparastiems vairuotojams, važiuojantiems nuosavais automobiliais dėl to labai širdies neskauda, nes jų nuvažiuojamas kilometražas nedidelis. Tačiau tai buvo didelis ekonominis smūgis logistikos įmonėms. Todėl jos arba bankrutavo, arba stengiasi dyzeliną pirkti Latvijoje“, – sakė V.Milius.

Ko verti draudimai įvažiuoti į didmiesčius

„Draudimas dyzeliniais automobiliais įvažiuoti į didmiesčius jau galioja kai kuriuose Vakarų Europos miestuose. Tačiau negalime aklai pritaikyti užsienio šalyse veikiančios praktikos. Lietuvos ir Vakarų Europos automobilių pirkėjų perkamoji galia skiriasi galbūt net keliais kartais, todėl reikia atsižvelgti, ar nekils daugiau sunkumų nei naudos, kai mažesnes pajamas turintys vairuotojai nebegalės įvažiuoti į miestus ar jų centrus. Visgi, jeigu tokia tvarka būtų priimta, tai smarkiai atsilieptų dyzelinių automobilių kainoms ir nemaža dalis vairuotojų jų atsisakytų vien dėl šios priežasties. Aš labai abejoju, kad Lietuvoje per artimiausius 5 metus bus priimtas toks draudimas“, – sakė Matas Buzelis.

Panašią poziciją BNS išsakė ir kelių didžiausių Vilniaus miestų administracijų atstovai, nenorintys skubinti įvykių.

Turėsime prisitaikyti prie didžiųjų Europos valstybių

O štai ką galvoja didelę užsienio patirtį turintis Vitoldas Milius. Jo nuomone, Lietuvos automobilių parkas yra logiškas labiau išsivysčiusių šalių, gaminančių automobilius, atspindys. Todėl mūsų šalis turės prisitaikyti prie tų madų, kurias diktuoja, Lenkija, Vokietija ir t.t.

„Tačiau vokiečiams, kurie yra geri vairuotojai ir turi puikius kelius, nėra geresnio variklio, nei 3 l dyzelis. Jo kol kas negali pakeisti nei benzininiai (nes ne tokie ekonomiški), nei elektriniai (nes nuvažiuoja nedaug kilometrų), nei hibridiniai varikliai (nes hibridas greitoje trasoje tėra paprastas benzininis). Todėl tikrai negalėčiau teigti, kad dyzeliniai automobiliai išnyks“, – tvirtina Vitoldas Milius.

Vitoldas Milius pateikia pavyzdį. Netgi Lenkijoje, kur maksimalus leistinas greitis daugelyje automagistralių yra 140 km/val., daugybė vairuotojų juda greičiau. 180 km/val. nėra retenybė. Todėl geresnio pasirinkimo už pakankamai ekonomišką ir galingą dyzelinį nėra. Žinoma, ši taisyklė netinka gyvenantiems ir važinėjantiems tik po miestą. Tačiau tokių – gerokai mažiau, nei skriejančių automagistralėmis. Juo labiau, kad kai kurie vokiečiai kasdien į darbą automobiliu važiuoja po 100 km.

Kaip keisis statistika

M.Buzelio teigimu, planuojami valdžios draudimai važinėti miestuose dyzeliais stipriai pakeistų ir importuojamų automobilių statistiką. 3 iš 4 į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių yra dyzeliniai – šis santykis po draudimo dyzeliams įvažiuoti į miestus turbūt apsiverstų aukštyn kojomis.

Negana to, jeigu Seimo nariai pritartų neleisti registruoti iš užsienio įvežamų EURO 4 ar žemesnio taršos standarto automobilių, smarkiai keistųsi ne tik importuojamų transporto priemonių amžius, bet ir kiekis.

Per antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai įvežta 44,5 tūkst. naudotų automobilių. Net du trečdaliai (68 proc.) buvo senesni nei 11 metų. Senesni nei 2009 metų automobiliai būtų nebepageidaujami, o juos pakeistų žymiai mažesnis srautas naujesnių transporto priemonių.

O gal tai tik audra stiklinėje?

V.Milius, žvelgdamas į Aplinkos ministerijos pasiūlymų sąrašą, įregistruotą Vyriausybės, siūlo neskubėti. Ir ne tik dėl to, kad neaiškios konkrečios priemonės, kurių imsis Vyriausybė ir Seimas.

„Nuo rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio automobilių rinkos laukia dideli pokyčiai. ES įsigalios nauji automobilių išmetamųjų dujų taršos matavimo standartai. Kokie jie bus, kaip veiks ši metodika, nežino net automobilių gamintojai. Todėl negali planuoti, kiek kokių automobilių reikėtų pasigaminti, žvelgiant į ateitį.

Be to, labai gali būti, kad pagal naują tvarką kai kurie dyzeliniai automobiliai pasirodys esantys ekologiškesni, nei kai kurie benzininiai. Nes tikrai keisis matavimų rezultatai, tik sunku prognozuoti tikslesnius rodmenų pokyčius. Aš apskritai siūlyčiau mažiau prognozuoti ir palaukti, kol įsigalios nauja tvarka.

Kita vertus, nereikia dyzelinių automobilių nurašyti. Manau, kad didžiausi gamintojai tikrai gali konstruoti švarius dyzelius, tą leidžia šiuolaikinės technologijos. O kad būtų dar aiškiau, pastovėkite šalia dirbančio naujo dyzelinio Audi A4 ir 1986 m. benzininės bulkos – kvėpuodami iškart pajusite skirtumą“, – samprotavo V.Milius.

15min primena, kad ES Aplinkos taryba siūlė, jog nuo 2020 m. naujai registruotų transporto priemonių parko vidutinis išmetamas CO2 kiekis neviršytų 95 g CO2/km naujoms lengvosioms keleivinėms transporto priemonėms ir 147 g CO2/km naujoms komercinės paskirties transporto priemonėms per kalendorinius metus.

Po 2025 m. naujų lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių vidutinis išmetamo CO2 kiekis turėtų būti 15 proc., o nuo 2030 m. – 30 proc. mažesnis, palyginti su anksčiau nustatytais 2021 m. tikslais. Nuo 2025 m. taip pat siūloma įtvirtinti mechanizmą, skirtą skatinti gamintojus teikti rinkai nulinių ir mažų emisijų transporto priemones.

15min.lt


Komentarai



Transportas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!