Skelbimai

Viskas, ką ES piliečiams reikia žinoti apie britiškos pilietybės įgijimą JK gimusiems vaikams

Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių šeimos įspėjamos, jog po „Brexit“ (2019 m. kovo 29 d.) jų vaikai gali susidurti su labai rimtomis problemomis, jei vaikų statusas nebus oficialiai patvirtintas britiškais dokumentais.

flickr.com (nathan17) nuotr. / JK pasas
flickr.com (nathan17) nuotr. / JK pasas

Jei dėl JK gyvenančių suaugusių ES piliečių statuso po „Brexit“ daugmaž viskas aišku (norintys likti šalyje ES piliečiai privalės kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso suteikimo), tai jų vaikų statuso klausimas kelia žymiai daugiau problemų, nes nemažai ES piliečių mano, jog JK gimę ar čia nuolat gyvenantys jų vaikai automatiškai bus laikomi JK piliečiais. Deja, taip manantys klysta – pabandykime išsiaiškinti, kodėl?

JK institucijos „nemato“ visų šalyje esančių vaikų

2019 m. vasarį kai kurie JK Parlamento nariai sunerimo, jog po „Brexit“ šalyje gyvenančių ES piliečių vaikai gali netekti teisės likti JK dėl prašymų suteikti nuolatinio šalies gyventojo statusą sistemoje pasitaikančių klaidų.

Parlamentarai pabrėžė, jog JK gyvenantys 3,7 milijono ES piliečių iki 2021 m. birželio privalės kreiptis dėl nuolatinio šalies gyventojo statuso (angl. settled) suteikimo, jei įvyks „Brexit“ su sutartimi (JK pasitraukimo iš ES be sutarties atveju laikotarpis dėl prašymo suteikti nuolatinį JK gyventojo statusą tęsis iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Kita vertus, prašymo suteikti nuolatinį JK gyventojo statusą programa jau dabar stipriai kritikuojama, nes britų Vidaus reikalų ministerija nesusitvarko su kasdien gaunamais keliais tūkstančiais prašymų suteikti nuolatinio gyventojo statusą, o šios programos informacinės technologijos veikia tik „Android“ operacinę sistemą palaikančiuose telefonuose.

Nemaža dalis JK gyvenančių ES piliečių nežino, jog atskirai turi kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso suteikimo savo vaikams, o nuolatinio JK gyventojo statuso prašymo anketose, net neprašoma išvardinti savo šeimos narių.

Kita didelė problema ES piliečių vaikų statuso klausimu yra vietinės savivaldos lygmenyje – pavyzdžiui, vaikų globos srityje savivaldybės registruoja tik globojamų vaikų etninę kilmę, tačiau ne jų pilietybę.

Britų parlamentarus stebina, jog nuolatinio gyventojo statuso prašytojų negalima identifikuoti per Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) ar pašalpų duomenis.

Kitaip tariant, dabar galiojanti nuolatinio gyventojo statuso suteikimo sistema negali nustatyti kiekvieno vaiko, kuriam priklausytų gauti šį statusą, todėl iki 2021 m. birželio daug JK gyvenančių ES piliečių vaikų vis dar gali būti neužregistruoti nuolatiniais gyventojais, o jų buvimas šalyje tapti neteisėtu. Nepaisant to, JK Vidaus reikalų ministerija tikina, jog šalyje gyvenančių ES piliečių, įskaitant asmenų, kurie neturi JK pilietybės, vaikai galės gauti nuolatinio šalies gyventojo statusą ir gyventi JK, kaip gyveno iki šiol.

Kokie vaikai automatiškai laikomi JK piliečiais?

Nemažas galvos skausmas kyla ir JK gyvenantiems ES piliečiams, kurių vaikai gimė JK.

JK įstatymuose numatyta, jog automatiškai šalies piliečiais laikomi vaikai, kurie gimė 1983 m. sausio 1 d. ar vėliau ir kurių bent vienas iš tėvų vaikų gimimo metu turėjo britišką pilietybę arba nuolatinio šalies gyventojo statusą.

Po „Brexit“ sulaukę pilnametystės JK gyvenančių ES piliečių vaikai turės įrodyti, jog jų tėvai teisėtai buvo JK penkerius metus jų gimimo metu, todėl vaikai gali susidurti su problemomis, jei jų tėvai nebuvo dokumentavę savo buvimo JK iki jų gimimo.

Taip pat automatiškai JK piliečiais laikomi šalyje gyvenę vaikai, kol jiems sukako 10 metų ar daugiau, jei jų gimimo metu bent vienas iš tėvų buvo JK pilietis arba nuolatinis šalies gyventojas. Šios kategorijos vaikai skirstomi į gimusius po 1982 m. gruodžio 31 d.- iki 2006 m. liepos 1 d. ir gimusius vėliau.

Po 1982 m. gruodžio 31 d. ir iki ir iki 2006 m. liepos 1 d. JK gimę vaikai automatiškai laikomi JK piliečiais, jei per pirmuosius 10 gyvenimo JK metų jie nepraleido daugiau nei 90 dienų per metus užsienyje, o jų gimimo metu buvo atitikta bent viena sąlyga:

  • JK gimusio vaiko motina turėjo britišką pilietybę arba buvo nuolatinė šalies gyventoja.
  • JK gimusio vaiko tėvas turėjo britišką pilietybę arba buvo nuolatinis šalies gyventojas ir buvo susituokęs su vaiko motina.

Jei po 1982 m. gruodžio 31 d. ir iki 2006 m. liepos 1 d. JK gimusių vaikų tėvai neturėjo britiškos pilietybės arba nuolatinio JK gyventojo statuso arba vaikų tėvas buvo JK pilietis/nuolatinis šalies gyventojas, tačiau nesusituokęs su vaikų motina, tokiu atveju vaikai gali būti registruojami JK piliečiais, tačiau jie nebus automatiškai laikomi JK piliečiais nuo gimimo.

Taip pat britiški įstatymai numato, jog 2006 m. liepos 1 d. ar vėliau JK gimę vaikai automatiškai turi teisę į britišką pilietybę, jei bent vienas iš jų tėvų buvo JK pilietis arba turėjo nuolatinį šalies gyventojo statusą, o vaikai per pirmuosius 10 JK gyvenimo metų nepraleido daugiau nei 90 dienų per metus užsienyje.

Vaikų registravimas JK piliečiais

Jei vaikų gimimo JK metu nei vienas iš tėvų neturėjo JK nuolatinio gyventojo statuso arba nebuvo JK pilietis, po vaikų gimimo jie gali užregistruoti vaikus, kaip JK piliečius, tačiau vaikai nebus laikomi JK piliečiais automatiškai (nuo gimimo), o tėvai privalės JK Vidaus reikalų ministerijai įrodyti, kodėl šie vaikai turi būti registruojami JK piliečiais (vaiko ryšiai su JK, planuojama ateitis, tėvų siekis tapti JK nuolatiniais gyventojais/piliečiais ir panašiai).

JK piliečiais nuo gimimo nelaikomi vaikai, kurie yra jaunesni nei 18 metų ir kurių bent vienas iš tėvų vaikų gimimo metu gyveno JK, tačiau JK piliečiais/nuolatiniais šalies gyventojais tapo jau po vaikų gimimo. Šie vaikai gali įgyti JK pilietybę tik per registraciją, tačiau ne automatiškai.

Priminsime, jog vaikų registracija JK piliečiais kainuos kiek daugiau nei 1 000 svarų už vaiką ir gali tapti finansine našta daugiau nei vieną vaiką auginančioms šeimoms.

JK gyvenantys ES piliečiai raginami kuo greičiau įteisinti dokumentuose JK gimusių vaikų statusą, kuris leistų vėliau išvengti neigiamų JK Vidaus reikalų ministerijos patikros pasekmių jų vaikams (bankų sąskaitų uždarymo, vairuotojų pažymėjimų atšaukimo ir kitų). JK gimusių vaikų tėvams, kurių nei vienas vaiko gimimo metu nebuvo nei JK piliečiu, nei nuolatiniu šalies gyventoju, po „Brexit“ gali būti labai sunku įrodyti savo vaikų teisę į britišką pilietybę.

Reikia pabrėžti, jog britiškos pilietybės įstatymai buvo parašyti gerokai anksčiau nei ES suteikė savo piliečiams laisvo judėjimo po visas jai priklausančias valstybes teisę ir teisę po tam tikro laikotarpio įgyti tų valstybių nuolatinio gyventojo statusą.

Tiesa, JK gyvenantiems ES piliečiams, kuriems jau buvo suteiktas nuolatinių šalies gyventojų statusas/JK pilietybė dar iki vaikų gimimo, neturėtų kilti jokių problemų dėl jų vaikų statuso po „Brexit“ – su didžiausiomis problemomis po „Brexit“ susidurs vaikai, kurie gimė anksčiau nei jų tėvams buvo suteiktas nuolatinių šalies gyventojų statusas. Pavyzdžiui, vaikai, kurie gimė kitoje ES šalyje, o vėliau persikraustė į JK pas kitus šeimos narius.

Daugiau apie JK gimusių vaikų pilietybę galite sužinoti čia.

Vaikų dvigubos pilietybės klausimas Lietuvos įstatymuose

Šiame kontekste verta aptarti ir Lietuvos įstatymus, reglamentuojančius užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų pilietybės klausimus. Tai ypač aktualu emigravusių lietuvių vaikams, kurie gimė ne Lietuvoje, o užsienyje ir įgijo užsienio valstybės pilietybę gimimu, tuo pačiu įgydami ir Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės įstatymas numato, jog Lietuvos piliečiams ar piliečiui gimęs vaikas įgyja Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo jo gimimo vietos, t. y. ar jis gimė Lietuvoje ar užsienyje.

JK gyvenantiems Lietuvos piliečiams gana aktualus jų vaikų dvigubos pilietybės klausimas, nes 2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis buvo panaikintas reikalavimas asmenims, Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems gimimu, sulaukus 21 metų, pasilikti tik vieną iš turimų pilietybių. Tokie asmenys galės turėti dvigubą pilietybę neribotą laiką. Šiomis įstatymo pataisomis Seimas patikslino dvigubos pilietybės galimumo atvejus ir įtvirtino platesnes Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes. Taip pat 2018 m. spalį Seimas pritarė nuostatai, jog iki savo pilnametystės (18 metų) užsieniečių įvaikinti Lietuvos piliečiai išsaugos Lietuvos pilietybę ir galės turėti kitos valstybės pilietybę.

Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog JK lietuviams gimęs vaikas bus Britanijos pilietis, jei iki vaiko gimimo bent vienas iš tėvų turi nuolatinio gyventojo (rezidento) statusą, t.y. yra išdirbęs nenutrūkstamai 5 metus. Tačiau, jei tos pačios šeimos vyresnis vaikas gimsta anksčiau, nei vienas iš tėvų tampa nuolatiniu rezidentu, tuomet šiam vaikui ateityje įgijus britišką pilietybę, jis neteks Lietuvos pilietybės, nes JK pilietybę jis gavo ne gimimo, o natūralizacijos būdu (natūralizacija nesuteikia teisės Lietuvos piliečiui išsaugoti lietuviškos pilietybės).

Vaikų, kurie gimimu įgijo kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę ir gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., tėvai turetų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės fakto konstatavimo. Prašymas ir kiti reikiami dokumentai turėtų būti teikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje, tuo atveju, jei asmuo gyvena užsienyje. Jei asmuo gyvena Lietuvoje, dėl vaiko Lietuvos pilietybės kreipiamasi į Migracijos tarnybą pagal asmens gyvenamąją vietą (daugiau galite sužinoti čia).

Tiesa, JK gyvenantys lietuviai, kurie savo vaikams nori parūpinti dvigubą pilietybę turėtų įvertinti tą faktą, jog kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia Lietuvos piliečio nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.




Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!