Skelbimai

Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl dvigubos pilietybės išimčių (1)

Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 100 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė 7 parlamentarai.

wikimedia.org nuotr. / Lietuviškas ir britiškas pasas
wikimedia.org nuotr. / Lietuviškas ir britiškas pasas

Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Kreipimusi taip pat siekiama išsiaiškinti, ar sąlyginai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos šalies pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“. Konstitucinio Teismo klausiama, ar toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos piliečiams, kurie iš šalies išvyko po 1990 m. kovo 11 d., nes vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis (kiekybinis) kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai asmenų nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę (siekiant, kad „pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“) neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys – inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“.

Seimo nutarime pabrėžiama, kad nuo to laiko, kai 1992 m. spalio 25 d., buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 12 straipsnio nuostata riboja dvigubą pilietybę, ir nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas priėmė 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimą, aplinkybės iš esmės pasikeitė: Lietuvos Respublika tapo NATO ir ES nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę; padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę; iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei, kurioje daug gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.

„Siekiant išsaugoti iš Lietuvos į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių ryšius su Lietuva, būtina jiems leisti būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais“, – teigiama dokumente.

Seimo daugumos sprendimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Žygimantas Pavilionis vadina atsakomybės perkėlimu ant kitų, šiuo atveju – Konstitucinio Teismo pečių.

„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio visiškai logiškas – prašoma išaiškinimo, ar Konstitucinio Teismo formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę. Dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš Lietuvos išvykusių iki 1991 m., tokia išimtis buvo suteikta. Tačiau mūsų kartos žmonėms, kurie patyrė šios šalies reformas ir kurie vis dar nenutraukė savo ryšio su gimtine Lietuva, ši teisė atimama. Todėl Konstitucinio Teismo dar kartą bandysime paklausti, ar nėra diskriminuojama apie 800 tūkst. iš Lietuvos išvykusių piliečių teisė, kai jų tėvams, seneliams ir litvakams teisė turėti dvigubą pilietybę buvo suteikta. Jei teismas neatsižvelgs į pasikeitusią situaciją, į mūsų narystės ES ir NATO faktą, Seimas vėl turės grįžti prie Pilietybės įstatymo ir svarstyti jo pakeitimus. Jei ir šis išbandymas nepadės, liks trečiasis – rengti referendumą“, – šiandien spaudos konferencijoje „Pilietybės išsaugojimas – viskas Lietuvos Respublikos Seimo rankose“ sakė Ž. Pavilionis.

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis apgailestavo, kad šiandien Seimas tokiu savo sprendimu politinę atsakomybę permetė kitiems.

„Konstitucinis Teismas nekonsultuoja, o prižiūri, ar galiojantys įstatymai atitinka Konstituciją. Kai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms, atsakymas greičiausiai bus toks pats, koks ir buvo. Seimo nariai savo rankose turi didžiulio skaičiaus Lietuvos piliečių likimą. Visos pasaulio lietuvių bendruomenės vardu siūlyčiau atsakingai žiūrėti į šią problemą“, – sakė A. Teišerskis ir pridūrė, kad toks Seimo kreipimasis nebuvo būtinas.

Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasveikino Seimo narių sutarimą pasirašant įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, tačiau dabar regi besikartojančią istoriją. Vyksta tas pats scenarijus: įstatymo projektas Seime pateiktas, Konstitucinis Teismas jam nepritaria, Prezidentė vetuoja ir dvigubos pilietybės išsaugojimo vilčių mąžta.

„Brexit“ jau atkreipė dėmesį į Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių teisių apsaugą. Lietuvos piliečiai gali būti priversti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės dėl ekonominės padėties, šeimų būklės. Negalima kaltinti žmonių, kad jie neva nepatriotiški. Rinktis kitos šalies pilietybę juos verčia gyvenimas, o Lietuva jiems nepadeda. Turime suprasti, kad Lietuva yra globali valstybė“, – pažymėjo D. Asanavičiūtė.

Pasak Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkės, Lietuvai yra per didelė prabanga užkirsti kelią grįžti iš šalies išvykusiems piliečiams ar atimti teisę jiems kaip nors kitaip prisidėti prie Lietuvos vystymosi.



Komentarai

Silvija Ija Jei kam aktualu fizinio asmens bankroto įstatymas http://www.asmensbankrotas.lt/fiziniu-asmenu-bankroto-istatymas/ tikrai naudinga informacija. Tik įdomu ar kas pasikeitė dar per tokį trumpą laiko tarpą?


Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!