Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Kiek vertas lietuviškas pasas?

Lietuvoje artėjant referendumui dėl dvigubos pilietybės, kuris vyks šių metų gegužės 12 d., dažnas lietuviško paso savininkas susimąsto, kiek gi vertas jo pasas? Pasirodo, lietuviški pasai yra vieni vertingiausių pasaulyje asmens dokumentų ir pagal savo praktinę vertę lenkia Jungtinės Karalystės (JK) pasus ir tik šiek tiek atsilieka nuo JAV pasų.

Migracijos valdybos/pixabay.com nuotr. / Lietuviški pasai ir valiutos
Migracijos valdybos/pixabay.com nuotr. / Lietuviški pasai ir valiutos

Dvigubos pilietybės referendumo šalininkų teigimu, galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje leistų išsaugoti ryšį su Lietuva; emigrantus skatintų grįžti; sugrįžus, leistų jiems lengviau integruotis; tokia galimybė padėtų Lietuvą atstovauti užsienyje. Referendumo skeptikų teigimu, piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo priėmę kitos valstybės pilietybę ir pasilikę Lietuvos: nebūtų įpareigoti išlaikyti ryšių su Lietuva; turėtų teisę dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, nors Lietuvoje negyvena; karo prievolę galėtų atlikti ne Lietuvoje; nebūtų suinteresuoti grįžti – pilietybės netekimo sąlygų keitimas skatintų emigraciją.

Kita vertus, tiek dvigubos pilietybės referendumo šalininkų, tiek skeptikų gretose pasigendama platesnių diskusijų dėl lietuviško paso teikiamos praktinės naudos – jei lietuviškas pasas, pagal bevizių kelionių galimybes yra vienas vertingiausių pasaulyje, ar verta siekti panašios vertės kitos valstybės, atitinkančios europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, pilietybės (gal užtektų būti kitos valstybės nuolatiniu gyventoju?) ir atvirkščiai – jei lietuviškas pasas yra toks vertingas, gal jo išlaikymas, turint kitos valstybės pilietybę, yra siekiamybė?

2019 m. Pasauliniame pasų galios indekse (angl. Global Passport Power Rank 2019), kuriuo įvertinti 199 pasaulio valstybių pasai, pagal jų teikiamas galimybes laisvai (be vizų) keliauti po kitas valstybes, lietuviškas pasas užima 23 vietą iš 199. Palyginimui, JAV pasui atiteko 22 vieta, JK pasui – 25 vieta, Kanados – 26 vieta, Latvijos – 30, Estijos – 31, Lenkijos – 34, Rusijos – 87, Baltarusijos – 110 vieta.

„Galingiausiu“ pasu, užimančiu pirmąją vietą, gali džiaugtis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) piliečiai. JAE paso „galia“ įvertinta 169 taškais – su šiuo pasu be vizų galima vykti į 115 pasaulio valstybių, dar 54 valstybių vizos išduodamos jau atvykus, o vizų prieš keliaujant reikia tik į 29 pasaulio valstybes. Bet kurios valstybės paso „galia“ taškais nustatoma susumavus valstybių, į kurias galima vykti be vizų, ir valstybių, kurios išduoda vizas supaprastinta tvarka jau atvykus, skaičių (JAE atveju: 115+54).

Po JAE pirmojo dešimtuko vietas užėmė Liuksemburgo (167 taškai), Suomijos (167), Vokietijos (167), Ispanijos (167), Danijos (166), Švedijos (166), Italijos (166), Singapūro (166) ir Nyderlandų (166) pasai.

Palyginimui, lietuviškas pasas užima aukštą 23 indekso vietą iš 199, tačiau pagal savo „galią“ jis yra 5 grupėje iš 90, kartu su Islandijos, JK ir Kanados pasais.

Nors visų 5-osios grupės valstybių pasų „galia“ yra įvertinta 164 taškais, tačiau įdomu tai, jog lietuviškas pasas yra savo grupės lyderis pagal bevizių kelionių skaičių – Lietuvos piliečiai be vizų gali keliauti į 122 valstybes, Islandijos, kaip ir JK, piliečiai – į 120 valstybių, o Kanados piliečiai – į 115 valstybių.

Tiesa, lietuviškas pasas nežymiai nusileidžia islandiškiems, britiškiems ir kanadietiškiems pasams pagal kelionių į valstybes, kur vizos išduodamos jau atvykus, skaičių – Lietuvos piliečiai galėjo vykti į 42 valstybes, Islandijos ir JK piliečiai – į 44, o Kanados piliečiai – į 49 valstybes, kur vizos išduodamos atvykus.

Pagal savo „galią“ lietuviškas pasas tik vienu tašku atsilieka nuo JAV paso, kuris įvertintas 165 taškais – JAV piliečiai be vizų gali vykti į 116 valstybių ir į 49 valstybes, kur vizos išduodamos jau atvykus.

Jei būsimajame referendume dviguba pilietybė būtų įteisinta, Lietuvos piliečiai galėtų kartu būti tik valstybių, atitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, piliečiais. Tai reiškia, jog Lietuvos piliečiai galėtų būti tik kitų Europos Sąjungos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos ekonominės erdvės šalių piliečiais, tačiau negalėtų būti tų valstybių, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose, pavyzdžiui Rusijos ar Baltarusijos, bei kitų šalių, kurios neatitinka europinių ir transatlantinės integracijos kriterijų, piliečiais.

Tiesa, Lietuvos įstatymai jau dabar numato tam tikras išimtis, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, tačiau kartu pabrėžiama, jog kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Referendumu įteisinus dvigubą pilietybę, kitų Vakarų valstybių pilietybės siekiantys Lietuvos piliečiai pasų praktinės vertės srityje didelės naudos nepajustų – lietuviškas pasas jau dabar yra vienas vertingiausių pasaulyje, tik 3 taškais ar mažiau atsiliekantis nuo labiausiai išsivysčiusių Vakarų valstybių pasų arba juos lenkiantis (Pasų galios indekse lietuviškas pasas lenkia Islandijos, JK, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos, Lichtenšteino, Monako, San Marino, Izraelio ir kitų valstybių pasus).



Komentarai



Susiję straipsniai


Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!