Skelbimai

Kaip ir kodėl vyks pilietybės referendumas? Ką jame spręsime?

Po mažiau nei mėnesio, gegužės 12-ąją, kai rinksime Lietuvos prezidentą, vyks ir du referendumai dėl Konstitucijos keitimo. Vienas jų – Seimo iniciatyva paskelbtas privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės.

Kaip ir kodėl vyks pilietybės referendumas? Ką jame spręsime?
Kaip ir kodėl vyks pilietybės referendumas? Ką jame spręsime?

Ką apie jį turime žinoti? Kaip referendumas įvardijamas viešojoje erdvėje?

Skeptikai jį įvardija „referendumu dėl daugybinės pilietybės“. Tokią formuluotę skleidžia referendumo oponente pasiskelbusi grupė „Lietuva yra čia“.

Šalininkai referendumą apibrėžia kaip „referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo“. Tokia formuluotė vartojama ir Vyriausybės vykdomoje referendumo viešinimo kampanijoje, ją propaguoja Pasaulio lietuvių bendruomenė. Žiniasklaidoje taip pat galima rasti „referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo“ formuluotę.

Ar referendumu siūlomas spręsti klausimas yra susijęs ir su Lietuvos pilietybės išsaugojimu, ir su dviguba ar daugybine pilietybe?

Taip. Jei keisime Konstituciją, piliečiai įgiję kitos valstybės pilietybę ir nepraradę Lietuvos – ją išsaugoję – turės dvigubą pilietybę.

Kodėl referendumas yra privalomasis, o ne patariamasis, ir ką tai reiškia?

Referendumo privalomumas kyla iš siekio keisti Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatą. Šiame skirsnyje įtvirtinti Lietuvos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindai gali būti keičiami tik surengus privalomąjį referendumą. Tiek tokio, tiek patariamojo referendumo rezultatai yra privalomi vykdyti, tačiau, rengiant privalomąjį referendumą, Seimas jo klausimo negali spręsti pats.

Kaip referendumo metu bus siūloma keisti Konstituciją?

Referendumo metu Lietuvos piliečiai balsuos dėl tokio Konstitucijos teksto (siūlomas esminis pokytis išskirtas): „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Ką tai reiškia?

Reiškia, kad, pakeitus Konstituciją, Lietuvos piliečiai, iš Lietuvos išvykę po 1990 metų kovo 11 dienos, galės būti kartu ir kai kurių kitų valstybių piliečiais.

Kokios šalys atitiktų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus?

Tai šalys, kurios priklauso Europos Sąjungai, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), dalyvauja Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime.

Kokių valstybių piliečiai net ir pakeitus Konstituciją negalėtų turėti ir Lietuvos pilietybės?

Piliečiai tų valstybių, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos. Taip pat – Ukrainos, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių, kurios neatitinka europinių ir transatlantinės integracijos kriterijų.

Kiek pilietybių pakeitus Konstituciją galėtų turėti Lietuvos pilietis?

Dvi ir daugiau. Pavyzdžiui, asmuo, gimęs Lietuvoje, kurio vienas iš tėvų – Lietuvos pilietis, kitas – Italijos, įgytų ir Lietuvos, ir Italijos pilietybes. Jei jis išvyktų į Prancūziją ir čia tam tikrą laiką pragyventų santuokoje su prancūzu ar prancūze, galėtų pretenduoti ir į Prancūzijos pilietybę. Referendumu pakeitus Konstituciją, o drauge ir Lietuvos pilietybės netekimo sąlygas, aprašytas asmuo galėtų turėti tris pilietybes. Tiesa, kai kurie Lietuvos piliečiai dėl galiojančių išimčių ir dabar gali turėti dvigubą ar daugybinę pilietybę.

Ar įmanomi atvejai, kai Lietuvos piliečiai, iš Lietuvos išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, jau dabar gali būti ir Lietuvos, ir kitos ar kitų valstybių piliečiais?

Taip. Dvigubą ar daugybinę pilietybę gali išlaikyti užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo per santuoką su kitos šalies piliečiu. Pavyzdžiui, jei Lietuvos ir Italijos pilietybes gimimu įgijęs asmuo susituokia su Irano piliečiu, jis automatiškai įgija Irano pilietybę, o Lietuvos pilietybės nepraranda. Tokioje šeimoje gimęs vaikas gimimu įgija Lietuvos, Italijos ir Irano pilietybes.

Kiek piliečių turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu?

Šiuo metu – ne mažiau nei 1 229 165 iš 2 458 329, tai yra, daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Kaip nedalyvauti referendume?

Norint, pavyzdžiui, dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir prezidento rinkimuose, bet nedalyvauti referendume dėl pilietybės, balsuojant reikia tokią valią pareikšti. Rinkimų komisijos narys piliečiams, atvykusiems balsuoti, išduos tris skirtingų spalvų biuletenius. Šiuo atveju, prieš imant biuletenį, reikėtų informuoti komisijos narį, kad referendume dėl pilietybės dalyvauti nepageidaujate.

Ar dalyvaujant referendume būtina su savimi turėti rinkėjo kortelę?

Ne. Būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – tinka net ir nebegaliojantis pasas.

Rinkėjo kortelė yra informacinio pobūdžio lakštas. Kiek piliečių referendume turi pasisakyti „už“, kad referendumu Konstitucija būtų pakeista?

Ne mažiau nei 1 229 165.

Kokius įstatymus reikėtų keisti, jei referendumas įvyktų, o piliečiai nuspręstų išplėsti dvigubos pilietybės institutą?

Reikėtų priimti Pilietybės konstitucinį įstatymą, keisti daugybę teisės aktų, pavyzdžiui, Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, Pilietybės, Karo prievolės įstatymus. Anot referendumo skeptikų, pakeitus Lietuvos pilietybės netekimo sąlygas, ateityje galimai tektų keisti daugiau Konstitucijos straipsnių, pavyzdžiui, 56-ąjį, pagal kurį Seimo nariu gali būti renkamas tik Lietuvos pilietis, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

Kokie referendumo šalininkų argumentai, kokie – skeptikų?

Referendumo šalininkų teigimu, galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje: leistų išsaugoti ryšį su Lietuva; emigrantus skatintų grįžti; sugrįžus, leistų jiems lengviau integruotis; tokia galimybė padėtų Lietuvą atstovauti užsienyje. Referendumo skeptikų teigimu, piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo priėmę kitos valstybės pilietybę ir pasilikę Lietuvos: nebūtų įpareigoti išlaikyti ryšių su Lietuva; turėtų teisę dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, nors Lietuvoje negyvena; karo prievolę galėtų atlikti ne Lietuvoje; nebūtų suinteresuoti grįžti – pilietybės netekimo sąlygų keitimas skatintų emigraciją.

Kada įsigaliotų sprendimas, jei rinkėjai pritartų referendumu siūlomam Konstitucijos keitimui?

Įsigaliotų nuo gegužės 12-osios – nuo balsavimo referendume dienos.

Ką darys referendumo iniciatoriai, jei referendumas bus paskelbtas neįvykusiu arba piliečiai nuspręs nekeisti Konstitucijos?

Iniciatoriai neatmeta galimybės pilietybės klausimu rengti naujus referendumus ateityje. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad niekaip kitaip tik referendumu pakeitus Konstituciją, galima įteisinti nuostatą dėl galimybės Lietuvos piliečiams, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems iš Lietuvos ir įgijusiems tam tikrus kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, leisti būti kartu ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiais.

Kaip rinkėjai gali dalyvauti referendume, jei yra užsienyje?

Užsienyje nuolat gyvenantys ar laikinai išvykę Lietuvos piliečiai gali balsuoti paštu arba atvykti į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Balsavimas organizuojamas 51-oje diplomatinėje atstovybėje ir dviejose papildomose balsavimo vietose – Pasaulio lietuvių centre Lemonte ir Lietuvos Respublikos garbės generaliniame konsulate Toronte. Referendumo dieną minėtose vietose balsavimas vyks iki 20 val. Lietuvos laiku. Visi rinkėjai, ketinantys balsuoti užsienyje, turi registruotis elektroninėje registracijos sistemoje. Jei to nepadaro, referendumo dieną, turėdami asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gali balsuoti bet kurioje balsavimo vietoje užsienyje. Jei referendumo dieną rinkėjai lankosi Lietuvoje, jie gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje.

Kiek valstybei kainuos referendumas?

Referendumai dėl pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo vyks tą pačią dieną. Jie abu valstybei kainuos apie 2,5 mln. eurų.

Kas sudaro referendumo iniciatyvinę grupę, o kas – referendumo oponentų grupę?

Nei referendumo iniciatyvinė grupė, nei oponentų grupė, kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai, kol kas nesiregistravo. Registracija nėra reikalinga norint dalyvauti laidose referendumo klausimu, kurias transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Laidose galės dalyvauti palaikantieji referendumo paskelbimo iniciatyvą, tai yra: Seimo nariai, kurie teikė projektą dėl referendumo paskelbimo, bei nepritariantieji referendumo paskelbimo iniciatyvai, siūlomam sprendimui. Jie apie pageidavimą dalyvauti laidose turi pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Kas gali agituoti referendume dėl dvigubos pilietybės?

Gali agituoti premjeras, ministrai, Seimo pirmininkas, Seimo nariai ar kiti politikai, kandidatai rinkimuose. Vyriausybei yra pavesta informuoti apie referendumą, bet ne agituoti. Informuoti apie referendumu teikiamo klausimo svarbą Vyriausybė gali įgalioti ir kitas institucijas.

15min.lt


Komentarai



Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!