Skelbimai

EŽTT nusprendė, jog JK vyriausybė pažeidė žmonių teisę į privatumą

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės vykdyta masinio sekimo programa, kurią dar 2013 m. paviešino Edwardas Snowdenas, pažeidė žmonių teisę į privatumą, nes programoje nebuvo numatyti tinkami saugikliai.

flickr.com (Defence Images) nuotr. / GCHQ pastatas Čeltname
flickr.com (Defence Images) nuotr. / GCHQ pastatas Čeltname

Tiesa, EŽTT neturėjo įrodymų, jog šia programa buvo piktnaudžiauta ir, jog ši programa pažeistų žmonių teises, jei būtų užtikrinti tinkami saugikliai.

2013 m. E. Snowdenas atskleidė, jog JK vyriausybės komunikacijos būstinė (GCHQ) slapčia masiškai rinko internetu siunčiamus duomenis, kurie buvo analizuojami siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

Tarp masinio stebėjimo programų buvo „Tempora“ (GCHQ renkami internetiniai duomenys), „Karma Police“ (interneto naudotojų įpročių katalogavimas), „Black Hole“ (skaitmeninė trilijono interneto įvykių biblioteka) ir kitos programos. GCHQ taip pat galėjo gauti duomenis iš JAV partmerių ir kompanijų, įskaitant „Apple“, „Google“ ir „Facebook“.

Visuomenės aktyvistų teigimu, aukščiau minėtos duomenų rinkimo programos pažeidė žmonių teisę į privatumą ir šių metų rugsėjo 13 d. EŽTT pritarė tokiai nuomonei. EŽTT padarė išvadą, jog GCHQ galėjo matyti asmeninius duomenis, visiškai nesusijusius su nacionalinio saugumo grėsmėmis, ir nors nėra jokių įrodymų, jog surinktais asmeniniais duomenimis buvo piktnaudžiaujama, tačiau EŽTT nurodė, kad masiniu duomenų perėmimu taip pat buvo pažeista teisė į informacijos laisvę. Teismas nusprendė, kad kai kurie britų sekimo aspektai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti europiečių teises į privatumą. Konkrečiai Teismas nurodė, kad britų žvalgybai atrenkant masinio sekimo informaciją ir kontaktų stebėsenos duomenis stigo šio proceso nepriklausomos priežiūros. Nutartyje minimi „viso atrankos proceso priežiūros trūkumas“ ir „jokių realių apsaugos priemonių nebuvimas“.

Taip pat EŽTT sukritikavo JK vyriausybes galias, leidžiančias prašyti interneto kompanijų perduoti duomenis apie tai, kaip naudotojai keitėsi informacija, pavyzdžiui, informacija buvo užšifruota ar ne. Pasak Teismo, informacijos mainų pobūdis nieko nepasako apie duomenų naudotojus, tačiau gali atskleisti naudotojų tapatybes, naudotojų buvimo vietą ir kokia buvo naudojama įranga.

JK Parlamentas dar 2016 m. pradėjo šalies vyriausybės sekimo galių peržiūrą ir pristatė naujus saugiklius, tačiau, kritikų teigimu, sekimo ir stebėjimo sistema vis dar pasižymi trūkumais. 2016 m. JK Parlamentas priėmė Tiriamųjų galių įstatymą (angl. Investigatory Powers Act), kuriuo pradėta masinio stebėjimo peržiūra ir iš dalies buvo pakeistos Tiriamųjų galių reguliavimo įstatymo (angl. Regulation of Investigatory Powers Act; RIPA) nuostatos. Pavyzdžiui, naujajame įstatyme buvo nustatyta, jog sekimo galias turi patvirtinti tiek ministras, tiek teisėjas.

Britų ne pelno organizacijos „Big Brother Watch“ direktorės Silkie Carlo teigimu, EŽTT sprendimas yra esminis žingsnis siekiant apginti milijonus įstatymus gerbiančių piliečių nuo nepateisinamo įsibrovimo.



Komentarai



Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!