ES šalys turėtų tęsti nusikaltėlių išdavimą JK iki „Brexit“

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui skirtose teisinėse išvadose skelbiama, jog ES šalys turėtų tęsti nusikaltėlių ekstradicijas į Jungtinę Karalystę (JK) iki „Brexit“, nepaisant nuogąstavimų, jog „Brexit“ gali sukelti teisinių neaiškumų įtariamųjų atžvilgiu.

pixabay.com nuotr. / Antrankiai
pixabay.com nuotr. / Antrankiai

Pasak ES Teisingumo Teismo generalinio advokato Maciejaus Szpunaro, JK pasitraukimas iš ES neturėtų paveikti jos išduotų Europos arešto orderių vykdymo. ES teisė galioja tol, kol JK yra šalis narė.

Priminsime, jog Europos arešto orderis - vienos ES šalies teisminės institucijos prašymas suimti asmenį kitoje šalyje ir perduoti jį pirmajai šaliai, kur jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba bus vykdoma laisvės atėmimo bausmė ar sprendimas dėl įkalinimo.

ES Teisingumo Teismo generalinio advokato teisinės išvados, kuriomis paprastai vadovaujasi ES Teisingumo Teismo teisėjai, paskelbtos po bylos, kurioje JK prašė Airijos išduoti dar 2016 m. vasario 3 d. pagal Europos arešto orderį sulaikytą vyrą, įtariamą išprievartavimu, padegimu ir žmogžudyste. Įtariamasis kreipėsi į Airijos Aukštąjį Teismą, teigdamas, kad jo teisės gali būti pažeistos, kai JK pasitrauks iš ES. Airijos teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, prašydamas išsiaiškinti susidariusią situaciją. ES Teisingumo Teismas nusprendė, jog nėra jokio pagrindo atsisakyti išduoti įtariamąjį, kol JK yra ES narė.

Tiesa, JK Parlamento Lordų rūmai dar anksčiau įspėjo šalies premjerę Theresa May, jog Europos arešto orderis neveiks JK tiek po „Brexit“ (po 2019 m. kovo 29 d.), tiek „Brexit“ pereinamuoju laikotarpiu (iki 2020 m. pabaigos), jei JK po pasitraukimo iš ES nepripažins ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos. Taip pat po „Brexit“ JK neteks teisės dalyvauti Europolo (ES kriminalinės žvalgybos agentūros, padedančiai valstybėms narėms kovoti su sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu) veikloje bei neteks prieigos prie Europolo nusikaltėlių duomenų bazės.

Pati Th. May ragina po „Brexit“ išlaikyti glaudžią ir specialią JK partnerystę su ES saugumo srityje, kuri būtų įtvirtinta specialia sutartimi. Pagal dabar galiojančią tvarką JK kitoms ES valstybėms kasmet išduoda apie 2 000 nusikaltėlių, o ES šalys JK išduoda apie 200-300 nusikaltėlių.

Kita vertus, JK pasitraukimo iš ES susitarimo projekto, dėl kurio buvo susitarta šių metų kovą, 168 straipsnyje numatoma, jog „Brexit“ pereinamuoju laikotarpiu 27 ES valstybės gali atsisakyti išduoti JK savo piliečius. Tikėtina, jog labiausiai šia nuostata „Brexit“ pereinamuoju laikotarpiu bus linkusios pasinaudoti Vokietija, Prancūzija, Čekija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.

Jei JK vyriausybė toliau tęs dabartinę „Brexit“ politiką, ji turi būti pasirengusi situacijai, kai negalės susigrąžinti JK nusikaltusių ir į gimtąsias šalis pasprukusių ES piliečių.

Nutrūkusio JK bendradarbiavimo su Europolu pasekmės ilguoju laikotarpiu skaudžiai atsilieptų patiems britams, nes JK rizikuoja nebedalyvauti Keleivių vardų įrašų direktyvoje (skrydžių bendrovių renkamos informacijos procese), Šengeno informacinėje sistemoje (įspėjimų sistemoje dėl nusikaltimais įtariamų asmenų – vien 2017 m. šia sistema JK pasinaudojo 539 milijonus kartų) ir Europos nusikaltimų įrašų informacinėje sistemoje (duomenų apsikeitime dėl baudžiamųjų bylų nuosprendžių).



Komentarai



Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!