Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Ar JK sugrąžins mirties bausmę po „Brexit“?

Artėjant „Brexit“ (2019 m. kovo 29 d.) Jungtinės Karalystės (JK) visuomenėje vis dažniau pasigirsta kalbos dėl mirties bausmės už sunkius nusikaltimus sugrąžinimo, nors juokaujančių politikos apžvalgininkų teigimu, jau patį „Brexit“ galima vertinti kaip savitą „mirties bausmę“ visai šaliai.

flickr.com (Patrick Feller) nuotr. / Kartuvės
flickr.com (Patrick Feller) nuotr. / Kartuvės

2017 m. kovą atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, net 53 proc. už „Brexit“ referendume balsavusių JK rinkėjų norėjo, jog šalyje būtų sugrąžinta mirties bausmė, o 42 proc. „Brexit“ rėmėjų pasisakė už fizinių bausmių mokyklose sugrąžinimą.

Mirties bausmė už žmogžudystę visoje JK buvo panaikinta dar 1973 m., nors kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, už itin žiaurų piratavimą, valstybės išdavimą, maišto sukėlimą kariuomenėje ir kitais išskirtiniais atvejais, mirties bausmė JK galiojo iki pat 1998 m. Tiesa, nuo pat mirties bausmės panaikinimo iki 1997 m. JK Parlamente kasmet buvo balsuojama dėl jos sugrąžinimo, tačiau mirties bausmės šalininkai nuolat pralaimėdavo.

Įdomu, jog įvairių apklausų duomenimis, nuo mirties bausmės JK panaikinimo britų visuomenėje nusistovėjo tam tikras mirties bausmės šalininkų skaičius, kuris, priklausomai nuo vidaus ir užsienio politikos konteksto, pastaruosius keliolika metų svyruoja nuo 50 iki 54 proc. šalies gyventojų. Palyginimui, 1986 m. mirties bausmės šalininkų skaičius siekė 74 proc., tačiau šis skaičius sparčiai mažėjo, kai XX a. 10-ajame dešimtmetyje JK vyko kitų prieštaringų klausimų, pavyzdžiui, vienalyčių santuokų ar ikisantuokinių lytinių santykių, liberalizacija.

1998 m. gegužės 20 d. JK Parlamentas pritarė Europos Žmogaus teisių konvencijos (ECHR) 6-ojo protokolo ratifikavimui, draudžiančiam mirties bausmę, išskyrus karo ar tiesioginės karo kilimo grėsmės atveju. Nuo 2004 m. vasario 1 d. JK įsigaliojo minėtos konvencijos 13-asis protokolas, draudžiantis mirties bausmę visais atvejais.

Pagal dabar galiojančią tvarką, JK negali sugrąžinti mirties bausmės, kol šalis dalyvauja Europos Žmogaus teisių konvencijoje (ECHR), tačiau JK pasitraukus iš ECHR, mirties bausmė galėtų būti sugrąžinta – tiesa, tam prireiktų keisti ne tik nacionalinius įstatymus, tačiau, galbūt, surengti referendumą.

Iki šiol iš ECHR yra pasitraukusi tik viena valstybė – Europos paskutine diktatūra vadinama Baltarusija, kurioje vienintelėje Europoje galioja mirties bausmė. Pagal Baltarusijos konstituciją, ši išskirtinė bausmė yra skiriama už itin sunkius nusikaltimus, o teismo nuosprendis vykdomas sušaudant. Nuo 2010 metų Baltarusijoje mirties bausmė buvo įvykdyta 13 nuteistųjų.

Tikėtinas JK pasitraukimas iš ECHR, o kartu ir mirties bausmės sugrąžinimas, neretai siejamas su „Brexit“, todėl prieš mirties bausmę protestuojantys britų aktyvistai reikalauja, jog Europos Sąjunga (ES) būsimą prekybos su JK sutartį pasirašytų tik tuo atveju, jei JK užtikrins, jog laikysis ECHR nuostatų.

Vienas esminių mirties šalininkų argumentų, kodėl po „Brexit“ turėtų būti sugrąžinta mirties bausmė – ekonominis. Už mirties bausmę pasisakantys JK gyventojai teigia, jog jie nebenori mokėti daugiau mokesčių siekiant išlaikyti žiauriausius nusikaltėlius visą jų likusį gyvenimą. Mirties bausmės šalininkų teigimu, mirties bausmės sugrąžinimas leistų ne tik sumažinti kalinių išlaikymui skirtus mokesčius, tačiau ir sumažintų kalinių skaičių perpildytuose kalėjimuose.

Kita vertus, remiantis JAV pavyzdžiu, kur mirties bausmė yra legali 31 valstijoje, mirties bausmės sugrąžinimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

2016 m. Creightono universiteto ekonomikos profesoriaus Ernesto Gosso tyrimo duomenimis, kiekvienos mirties bausmės įvykdymas Nebraskos valstijos mokesčių mokėtojams kainavo maždaug 1,5 milijono JAV dolerių daugiau nei kalinio išlaikymas iki gyvos galvos. E. Gosso vertinimu, JAV teismų skirtų mirties nuosprendžių vykdymas JAV mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja vidutiniškai 23,2 milijono JAV dolerių daugiau nei alternatyvių laisvės atėmimo bausmių įgyvendinimas.

Tiesa, be ekonominio motyvo, mirties bausmės šalininkai teigia, jog mirties bausmė atbaido nusikaltėlius nuo sunkių nusikaltimų, tačiau statistiškai, JAV valstijose, kur egzistuoja mirties bausmė, žmogžudysčių skaičius yra toks pat ar net didesnis nei valstijose, kur ši bausmė panaikinta. Kai kuriais atvejais, mirties bausmės naudojimas gali netgi paskatinti žmogžudysčių plėtrą. Pavyzdžiui, 2000-2010 m. JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) duomenimis, žmogžudysčių skaičius valstijose, kur buvo naudojama mirties bausmė, buvo nuo 25 iki 46 proc. didesnis nei valstijose, kur mirties bausmės nėra.

JAV policijos vadovai ne kartą yra atvirai pareiškę, jog mirties bausmės taikymas – neefektyviausias būdas kovojant su sunkiais nusikaltimais, kurių prevencijai geriau tinka kova su narkotikų vartojimu, didesnis patruliuojančių policijos pareigūnų skaičius, ilgesnės laisvės atėmimo bausmės ir griežtesni ginklų kontrolės įstatymai.

Įdomu, jog JK vyriausybė, kuri nuolat deklaruoja savo priešiškumą mirties bausmių vykdymui, tam tikrais atvejais sugeba apeiti galiojančius įstatymus. Pavyzdžiui, pagal JK Ekstradicijos įstatymo nuostatas, JK vyriausybė negali perduoti užsienio valstybėms nusikaltusių savo piliečių, jei jiems gresia mirties bausmė. Kita vertus, 2018 m. liepą JK vyriausybė pareiškė, jog neprieštaraus, kad JAV įvykdytų mirties bausmę dviem teroristinės grupuotės ISIS nariams britams, Alexanda Kotey ir El Shafee El Sheikh, kurie buvo sugauti Sirijoje. Be to, JK įsipareigojo teikti JAV visakeriopą teisinę pagalbą kartu nesiekiant jokių teisinių garantijų, jog įtariamiems teroristams nebus įvykdyta mirties bausmė. Tiesa, El Sheikho atveju britas JK pilietybės neteko dar 2014 m., o kai buvo sugautas, jis buvo vertinamas kaip Sudano pilietis, kuris kartu su A. Kotey prisidėjo prie ISIS įkaitais laikytų britų, amerikiečių ir japonų žudymo.

Nemažai JK teisininkų laikosi nuomonės, jog pasirinkdama selektyvų mirties bausmės įgyvendinimą (pavyzdžiui, mirties bausmės taikymą kitose valstybėse su JK susijusiems teroristams, taip apeinant galiojančius įstatymus ir tarptautines konvencijas), JK nebeteks moralinės teisės kritikuoti tokių valstybių kaip Kinijos ar Saudo Arabijos dėl jų naudojamų mirties bausmių, o dviprasmiška JK vyriausybės pozicija gali lemti šalies tarptautinių bei vidinių įsipareigojimų, nukreiptų prieš mirties bausmės plėtrą, susilpnėjimą bei kampanijos už mirties bausmės sugrąžinimą pradžią.




Teisė

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!