Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Užsienyje dirbantys lietuvių medikai parašė atvirą laišką Nausėdai: mus labai nustebino Jūsų pasirinkimas

Pirmadienį vakare užsienyje dirbantys medikai išsiuntė atvirą laišką naujai išrinktajam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Laiške medikai žeria kritiką Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai ir G. Nausėdos asmeninių gydytojų pasirinkimui bei akcentuoja, kad taip nebūtų nė vienoje Skandinavijos valstybėje.

pixabay.com nuotr. / Gydytojas
pixabay.com nuotr. / Gydytojas

Dalinamės laišku:

„Gerbiamas išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, kreipiamės į Jus, jausdami didelį nerimą dėl sveikatos apsaugos sistemos būklės Lietuvoje. Atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant trisdešimtuosius gyvavimo metus, sveikatos priežiūros sistema vis dar rimtai serga.

Tai atspindi tik nežymiai gerėjantys lietuvių sveikatos rodikliai bei didėjanti socialinė atskirtis, dėl ko Lietuva yra nuolat kritikuojama tiek Tarptautinio Valiutos Fondo, tiek atsakingų Europos Sąjungos (ES) institucijų. Nepakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas pabrėžiamas Valstybės kontrolės audito ataskaitoje bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktų tyrimų išvadose. Medicinos paslaugų kokybė kritikuojama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ataskaitoje.

Patys medikai skundžiasi per dideliais darbo krūviais, ypatingai didele biurokratine našta dėl neefektyvios e-sveikatos sistemos, blogai organizuota kvalifikacijos kėlimo sistema, itin didele atskirtimi tarp didžiųjų universitetinių ligoninių ir regioninių medicinos įstaigų.

Stambieji medicinos centrai sunaudoja didžiąją dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir ES paramos fondų finansų. Tikslas išlaikyti aukščiausio lygio medicinos paslaugas ir nuolat progresuoti yra sveikintinas, tačiau ekonomiškai nepagrįsti itin brangūs sprendimai lemia tai, jog aukščiausios kokybės medicinos priežiūra prieinama tik nedidelei daliai gyventojų.

Tuo tarpu regioninė visuomenės dalis lieka be gerai organizuotos, profesionalios pagalbos ir be ankstyvos ligų diagnostikos. Per didelį dėmesį brangiai instrumentinei aparatūrai ir neracionalų jos naudojimą kritikuoja Valstybės kontrolės auditas – prašytume Jūsų atkreipti dėmesį į šias išvadas.

Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje vis dar yra smarkiai politizuota ir centralizuota. Vieša paslaptis, jog esminiai sprendimai Lietuvos sveikatos sistemos strategijoje daromi ne atsižvelgiant į ekonominius ir visuotinius geros sveikatos priežiūros principus, o yra diriguojami dviejų stambiųjų šalies universitetų ir jiems pavaldžių ligoninių elito. Šių įtakingų asmenų ir politikų simbiozė daro Lietuvos mediciną itin dispersinę kokybės požiūriu.

Būtent dėl to esminė jos pertvarka nevyksta jau keletą dešimtmečių, o tokios ydingos sistemos įkaitais tampa ir pacientai, ir medikai. Net naujai ruošiamų medikų skaičius nustatomas atsižvelgiant ne į Valstybės, o į universitetų interesus – ruošiama per daug naujų specialistų, kurių nemaža dalis tuoj emigruoja, užuot skyrus deramą dėmesį jau dirbančių medikų kvalifikacijos kėlimui.

Visos šios priežastys sukelia vis didėjančią medicinos darbuotojų emigraciją, o, nematydami sistemos pokyčių, užsienio lietuviai susilaiko nuo grįžimo atgal į Tėvynę. Tenka kritiškai pastebėti, kad Lietuva, laikanti save demokratiška vakarietiška valstybe, vis dar bando sveikatos priežiūros klausimus spręsti pasenusiais, pažangiai valstybei nepriimtinais metodais, kurie yra naudingi tik atskiroms interesų grupėms, o ne viešajam interesui. Tokios priemonės yra būdingos iš autoritarinės santvarkos besivaduojančioms šalims, ir visiškai netoleruojamos demokratinėse Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse.

Gerbiamas išrinktasis Prezidente, gerai matome ydingą universitetų ir stambiųjų ligoninių elito įtaką sveikatos apsaugos politikai, todėl mus labai nustebino Jūsų asmeninių gydytojų pasirinkimas, nepaisant saugumo tarnybų įspėjimų, bei viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimą interesų konfliktą nepaisymas (korupcinė stambaus verslo įtakos byla ir neseniai paviešintas LRT tyrimas).

Stebėjome pakankamai griežtą teisėsaugos ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės reakciją į galimas korupcijos apraiškas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Pritariame, kad į bet kokias neskaidrios veiklos apraiškas būtina reaguoti nedelsiant ir objektyviai. Tie patys standartai turėtų būti taikomi visais atvejais, nes Lietuvos sveikatos apsaugos srityje, deja, vis dar neretai stebimos stambiosios korupcijos apraiškos.

Esame įsitikinę, kad, viešai iškilus abejonėms veiklos skaidrumu, akademikas prof. Remigijus Žaliūnas neturėtų jokių galimybių tapti asmeniniu Prezidento gydytoju, pavyzdžiui, kurioje nors Skandinavijos valstybėje. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, dirbantiems su aukščiausiais valstybės pareigūnais, yra itin griežti brandžios demokratijos valstybėse.

Todėl mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, reiškiame susirūpinimą dėl Prezidento institucijos diskriminavimo – abejotinos reputacijos asmenų priėmimas į Lietuvos Prezidento aplinką mums ne tik kelia nuostabą, bet ir neprideda pasitikėjimo mūsų valstybe. Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad Jūs šiuo metu esate didžiausią pasitikėjimą turintis Lietuvos visuomenės veikėjas. Todėl nuoširdžiai viliamės, kad Jūs laikysitės savo rinkimų kampanijos metu piliečiams duotų įsipareigojimų ir, kaip žadėta, vykdysite realią skaidrumo bei regionų vystymo ir Gerovės valstybės politiką.“

Laišką pasirašę užsienyje dirbantys lietuvių medikai: Loreta Skrebelytė-Strøm, Akershus Universitetinė Ligoninė, Oslas / Norvegija Ramūnas Aranauskas, Nordlandssykehuset, Bodø / Norvegija Kristina Vaišvilaitė Juknevičienė, Devita klinikken, Oslas / Norvegija Arturas Makarevicius, Rikshospitalet, Oslas / Norvegija Aušra Deksnytė, Nordlandssykehuset, Bodø / Norvegija Miglė Helmersen, Norce AS, Kristiansand / Norvegija Jolita Glatkauskienė, Unicare Steffensrud reabilitacijos centras, Oppland / Norvegija Reda Rapalavičienė, Helgeland ligoninė, Helgeland / Norvegija Aušra Deksnytė, Nordlandssykehuset, Bodø / Norvegija Vaiva Jankiene, Bergenas / Norvegija Rūta Piekuviene, Sykehuset Innlandet, Gjøvik / Norvegija Daiva Petrauskienė, Fedje, Oslo / Norvegija Neringa Idienė, Flekkefjord, Vest-Agder / Norvegija Inga Žilinskaitė-Petrauskienė, Vågsbygd / Norvegija Karolina Palinauskaitė, Bodø / Norvegija Ugnius Bareikis, Sykehuset Østfold / Norvegija Ramūnas Likas, Vänersborg / Švedija Rasa Zurbaitė, VC Centrumklinikken, Trelleborg / Švedija Rūta Nylander, Akademiska sjukhuset, Uppsala / Švedija Valdas Kazlovskij, Sala Väsby / Švedija Alina Tikniūtė, Torsby, Švedija Jurgita Dikiniene, Seimos gydytoju klinika, Norresundby / Danija Eglė Biliūte Rodinienė, Fredrikshavn / Danija Silvija Luciano, Nica / Prancūzija Brigita Kuper, Harburg / Vokietija Martynas Gelumbauskas, Helios St. Johannes Klinik, Duisburg / Vokietija Eglė Mauzaitė, Freiburg / Vokietija Teresė Puidokaitė, Adana / Turkija Tadas Žuromskis, Great Western Hospital, Swindon / Didžioji Britanija

DELFI.lt


Komentarai



Sveikata

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!