Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Ištyrė apgamų rūšis, kurios yra pavojingos gyvybei

Medikai nuolat įspėja, kaip svarbu yra stebėti kintančius kūno apgamus ir, pamačius vizualius pokyčius, nedelsiant kreiptis į specialistus. Du lyderiaujantys Jungtinės Karalystės ir Sidnėjaus dermatologijos centrai sudarė penkių pagrindinių kūno apgamų sąrašą, kurie gali būti labai pavojingi.

Pixabay.com ir vimeo.com nuotr. / Apgamai
Pixabay.com ir vimeo.com nuotr. / Apgamai

Dermatologas Dr. Danielis Glassas paaiškino, kodėl keičiasi apgamų forma, spalva ar netgi tekstūra. Pagrindinius pokyčių bruožus žinantys žmonės gali ir patys nustatyti, ar jau nedelsiant būtina kreiptis pas specialistus, o ne numoti ranka.

Kai kurie apgamai gali būti dirglūs: keistis ne tik forma ar spalva, bet kankinti niežulys, gali jaustis nemalonus spaudimas juos liečiant. Pasitaiko, kad apgamai pradeda kraujuoti, tokiu atveju taip pat nedelsiant būtina kreiptis į medikus.

Sidnėjaus dermatologas Dr. Stephenas Shumackas pasakojo, kad moterims dažniausiai apgamai ne būna įgimti, o atsiranda palaipsniui su amžiumi.

Jungties apgamai. Jie dažniausiai pasirodo dar vaikystėje ar paauglystėje ir gali plisti per visą kūną dešimtimis. Dažniausiai jie yra rudos, tamsiai rudos ar juodos spalvos ir nebesikeičia. Jie turi aiškiai apibrėžtas ribas, kurios taip pat retai kada kinta.

„Dažniausiai jie ir apsiriboja atsiradimu tik jauname amžiuje. Jei pastebite, kad tokie apgamai atsiranda sulaukus bent 50-ies – būtina kreiptis į specialistus. Vyresniame amžiuje tokie nauji apgamai gali būti melanomos užuomazgos“, - tvirtino dermatologas Stephenas Shumackas.

Apgamų junginys arba mišraus tipo apgamai. Tai dažniausiai apgamas, kuris turi virš odos iškilusią papulę, kurių paviršius gali būti įvairus: šiurkštus, kupolas ar visai lygus. Jų pigmentacijas priklauso nuo žmogaus odos tono. Dažniausiai tokie apgamai nėra piktybiniai, nebent su laiku ima keistis jų forma ar atsiranda niežulys – tuomet būtina kreiptis į specialistus.

Dermaliniai apgamai. Dažniausiai tai pačios odos spalvos ar rausvos papulės, mikštos konsistencijos. Neretai jose auga plaukeliai. Dažniausiai tokio tipo apgamai atsiranda suaugusiems – galvos, kaklo ar viršutinėje kūno dalyje. Šie apgamai taip pat dažniausiai būna gerybiniai, tačiau pravartu juos bent kartą pasitikrinti pas dermatologus, ar nesikeičia jų audinio konsistencija, pavidalas.

Strazdanos. Tai nedidelės odos dėmelės, kurios išryškėja ilgiau pabuvus saulės šviesoje. Jos atsiranda dar ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai tiems vaikams, kurie turi rausvų plaukų geno. Jos susidaro dėl melanocitų (pigmentinių ląstelių) reakcijos į UV spindulius. Strazdanos visiškai nėra piktybinės, dėl jų netenka kreiptis į medikus.

Šlakai. Jie kartais vadinami kepenų dėmėmis arba amžiaus dėmėmis ir paprastai yra siejami su saulės pažeista oda. Dažniausiai jie plinta nugaros, pečių, krūtinės, rankų srityje. Dažniausiai jie nėra pavojingi, tačiau jei su metais matosi jų pokyčiai – dydžio ar spalvos, patartina apsilankyti pas specialistus. Tai svarbu, nes būtent dėl šlakų pokyčių kartais viršutiniame odos paviršiuje gali išsivystyti melanoma, kuri palaipsniui pereina į gilesnius odos sluoksnius.

Primename, kad melanoma – pavojinga odos vėžio forma, o negydoma ji dažniausiai yra mirtina.



Komentarai



Sveikata

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!