Skelbimai

Gyvenimas Londone prilygsta gyvenimui branduolinės katastrofos zonoje

Žmonės, kurie gyvena branduolinės katastrofos zonoje, turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, o jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, tačiau patirta sveikatos žala yra ne didesnė nei gyvenant užterštame didmiestyje, pavyzdžiui, Londone. Ši mokslinio tyrimo išvada paskelbta chemijos inžinierių žurnale „Process Safety and Environmental Protection“.

pixabay.com nuotr. / Miestas po branduolinio sprogimo
pixabay.com nuotr. / Miestas po branduolinio sprogimo

Branduolinės katastrofos, tokios kaip 1986 m. Černobylio katastrofa ir 2011 m. Fukušimos katastrofa, į aplinką išmetė daug radioaktyvių medžiagų, pavojingų daugumai gyvybės formų, tačiau Bristolio universiteto profesoriaus grėsmių valdymo srityje Philipo Thomaso teigimu, branduolinių katastrofų zonų grėsmes galima prilyginti gyvenimui Londone.

Pastaraisias metais oro tarša Londone pasiekė kritinį lygį – 2017 m. Jungtinės Karalystės (JK) sostinė viršijo Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose įtvirtintas leidžiamas metines toksiško oro normas per pirmąsias 5 dienas. Beveik 95 proc. londoniečių gyvena vietovėse, kur oro užterštumo lygis viršija leidžiamą normą 50 proc. ir daugiau. Beveik kiekvienoje Londono dalyje ir netoli Londono esančiuose miestuose aptinkama žmogaus sveikatai itin kenksmingų kietųjų dalelių. Į žmogaus organizmą smulkios kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Stambesnes daleles sulaiko nosis ir gerklė, PM10 (iki 10 mikronų skersmens) dalelės gali nusėsti plaučiuose, sukeldamos čiaudulį ir kosulį. Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų dulkės (PM2,5), patenkančios į plaučius ir kraujotakos sistemą, gali sukelti astmą, alergiją, infarktą ir net priešlaikinę mirtį. Ilgalaikis buvimas šiomis dalelėmis užterštoje aplinkoje didina plaučių vėžio tikimybę.

Siekiant patvirtinti teiginį, jog gyvenimas užterštame didmiestyje tolygus gyvenimui branduolinės katastrofos zonoje, Bristolio universitetas simuliavo branduolinę katastrofą įsivaizduojamame Vakarų Sasekso branduoliniame reaktoriuje. Tyrimo metu buvo naudojami Anglijos NHS nepaprastųjų situacijų planai, skirti branduolinės katastrofos atvejui.

Tyrimo metu nustatyta, jog, jei tirtoje teritorijoje įvyktų branduolinė katastrofa, iš paveiktos zonos laikinai būtų evakuota 44 000 žmonių, 360 000 žmonių būtų duotos antiradiacinės tabletės, o 410 000 žmonių būtų liepta likti namuose ir neiti į lauką. Po šios branduolinės katastrofos vėžiu susirgtų 1 500 žmonių, kurių trečdalis mirtų. Kita vertus, mokslininkai nustatė, jog išsikraustymas iš branduolinės katastrofos zonos būtų naudingas tik 620 žmonių, o daugumą išsikrausčiusių žmonių paveikęs stresas, naujų darbų paieška ir kitų persikraustymo veiksnių padaryta žala būtų kur kas didesnė nei likus gyventi branduolinės katastrofos zonoje.

Prognozuojama, jog po trijų mėnesių nuo branduolinės katastrofos radiacijos lygis nukristų žemiau 10 milisivertų per metus ir ši norma būtų mažesnė nei natūralaus radioaktyvių radono dujų nuotėkio poveikis, kurį patiria JK gyventojai.



Komentarai



Susiję straipsniai


Sveikata

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!