Skelbimai

3-iosios „Brexit“ metinės. Vis dar ES

Ankstų 2016 metų birželio 24-osios rytą Jungtinę Karalystę ir visą Europos Sąjungą sukrėtė žinia – britai palieka valstybių bloką. Kur per 3 metus atsidūrė šalis? Jis vis dar bendrijos narė. Ir vis dar gali likti.

Tiocfaidh ár lá 1916 nuotr.
Tiocfaidh ár lá 1916 nuotr.

Prisimenant neseną istoriją, galima drąsiai teigti, kad „Brexit“ referendumo rezultatas daug kam buvo staigmena: iki balsavimo viso pasaulio politologai ir eiliniai žmonės užtikrintai kalbėjo, kad konservatyvūs ir racionalūs britai neiškrės kvailystės ir neatsitvers siena laikais, kai globalumas bei gebėjimas bendradarbiauti tarpusavyje apeinant sienas yra vis svarbesnis.

Jungtinę Karalystę valdantys politikai ir buvo tikri, kad šalis liks ES.

Tačiau į referendumą atėję britai viską apvertė aukštyn kojomis ir nedidele persvara nubalsavo už tai, kad JK pasitrauktų iš šios valstybių sąjungos.

Dėl sėkmės užtikrinti valdantieji su tuometiniu premjeru Davidu Cameronu priešakyje pasitraukė iš postų, o naujosios lyderės Theresos May vedama šalis ėmė tiesti kelią, kuriuo važiuos „Brexit“.

Ir ši komanda buvo tikra dėl savo tikslų, paskelbė tikslų laiką, kuriam atėjus JK narystė ES taps istorija – tai 2019 metų kovo 29-oji, 23 valanda JK laiku.

Politikai vėl klydo. Jų numatytu laiku „Brexit“ neįvyko, JK vis dar yra ES narė, o Theresa May kraunasi daiktus ir palieka premjero rezidenciją. Ji klydo – politikės vadovaujama vyriausybė suderėjo su ES skyrybų sutartį, tačiau tautos išrinktieji Parlamente jos nepatvirtino net kelis kartus.

Britų neapsisprendimas perpildė ES lyderių kantrybės taurę – šiandien jiems nustatytas galutinis terminas apsispręsti, ko jie nori: iki 2019 metų spalio 31 dienos. Iki to laiko jie privalo patobulinti „Brexit“ sutartį taip, kad ji tenkintų abi derybininkų šalis, o jeigu to nepadarys – teks atsisveikinti su bendrija be susitarimo.

Tokiu atveju Britų salynas bus atkirstas nuo žemyninės Europos prekybinių ryšių ir bus priverstas grįžti prie Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Pagal jas iš ES įvežamoms prekėms bus taikomi muitai ir papildomas tikrinimas, o tai reiškia, kad prekės iki adresato keliaus ilgiau ir pabrangs.

Kai iš ES įsivežama net apie pusė visų suvartojamų maisto produktų, darosi nejuokinga: jeigu be vokiško „Mercedes“ galima išgyventi, tai be ispaniškų salotų, prancūziškos mėsos ar olandiško sūrio – kur kas sunkiau.

Mes, lietuviai, tokiu atveju ilgiau lauksime siuntinių, o jos vežėjas ilgiau užtruks pasienyje ir papildomai susimokės. Tikėkimės, kad muitininkai praleis dešras iš gimtinės. Kad ir pabrangusias.

O kas laukia šiandien?

Andrew Abbott nuotr. Doverio perkėla.

Išlikimas ES

Šiandien įmanomi įvairiausi variantai, tarp jų – ir JK išlikimas ES.

Manote, ne?

Tuomet raskite žmogų, kuris galėtų garantuoti, jog „Brexit“ įvyks. Tokių nėra.

Kandidatai į JK premjero postą Borisas Johnsonas ir Jeremy Huntas atsargiai užsimena, kad grįžtų į Briuselį ir bandytų iš naujo derėtis dėl sutarties, nors ES lyderiai pareiškė, kad daugiau nesiderės ir demonstratyviai išformavo derybininkų komandą.

„No-deal“

Aišku, lieka „no-deal“ tikimybė – jos, emociniu pagrindu trokšta dalis tautos: esą nereikia mums santykių su ES, esame didi tauta, išgyvensime vieni.

Bet ten, kur viršų ima emocijos, šaltam protui vietos nėra – nesvarbu, ar tai „Brexit“ derybos, ar sutuoktinių konfliktas. O „Brexit“ atveju šaltas protas sako: bus blogai. Todėl bet kuris politikas, palaiminęs pasitraukimą be sutarties, greitai gali tapti ne tautos numylėtiniu, o priešu Nr. 1.

Gal dėl to Borisas Johnsonas švelnina toną?

Apie „no-deal“ dabar garsiausiai rėkauja tik politikos pajacas Nigelis Farage’as – žmogus, pastaruosius du dešimtmečius išrenkamas į Europos Parlamentą ir gyvenantis iš ES mokamo atlyginimo. Jis gyvena kur kas geriau, nei jo rinkėjai.

Jam atsakomybė nerūpi. Pavasarį jis įkūrė „Brexit“ partiją ir vėl buvo išrinktas į Europos Parlamentą, kuris jam garantuoja tikrai sotų gyvenimą. Tokį, kad galėtų vairuoti vokišką „Mercedes“, gerti prancūzišką vyną, užkąsti jį graikiškomis alyvuogėmis bei atostogauti prabangiuose Italijos kurortuose.

Ekonomistai vieningi: „no-deal“ bus katastrofa, tarptautinės kompanijos jau uždaro savo gamyklas, atimdamos iš JK milžiniškas investicijas, mainais palikdamos didžiulę bedarbių armiją.

Todėl blogiausias pasekmes JK pajustų tik ateityje – kai bedarbiai išleis kompensacijas, o naujų gamyklų neatsiras.

Atidėjimas, antras referendumas

Tarp galimų „Brexit“ variantų šiandien minimas ir dar vienas termino atidėjimas po spalio 31-osios.

Jis įmanomas, tačiau ES lyderiai tokio scenarijaus netrokšta. Na, nebent su labai rimta priežastimi.

Pavyzdžiui, antras referendumas dėl „Brexit“.

Tačiau to nenori nė vienas iš kandidatų į JK premjerus, tad šis kelias sunkiai tikėtinas.

Kita vertus, politikoje kartais reikia daryti tai, ko nenori.

ES lyderiai nurodė ir kitą svarbią priežastį – išankstiniai rinkimai Jungtinėje Karalystėje. Galbūt naujoji valdžia būtų ryžtingesnė ir sugebėtų priimti sprendimą, kurio nesugeba priimti dabartiniai valdantieji.

Tokiu atveju reikia žinoti, kad po rinkimų JK Parlamente svarbias pozicijas gali užimti sparčiai šalyje populiarėjanti „Brexit“ partija su Nigeliu Farage’u.

O jų pozicija visiems puikiai žinoma.

Keičiam valdžią

O kas, jeigu šiemet nė vienas iš anksčiau įvardintų scenarijų nepasitvirtina?

JK įvyktų tai, kas vyksta šiuo metu: vyriausybė su savo vadovu traukiasi, o jeigu nesitraukia – nuverčiama dėl nepasitikėjimo.

Šalyje tvyro politinė sumaištis, artėja Kalėdos.

Ar mes vis dar Europos Sąjungoje?

Dievaži, niekas šiandien to garantuoti negali.

Ar „Brexit“ įvyko?

Dievaži, ir to niekas garantuoti negali.

Katinas, vardu Brexitas
Pixabay nuotr. / 3-iosios „Brexit“ metinės. Vis dar ES



Sveikata

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!