Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Universalių bazinių pajamų eksperimentas JK – neišvengiama ateitis ar neįgyvendinama svajonė?

Jungtinė Karalystė (JK) ruošiasi socialinės gerovės eksperimentui – universalių bazinių pajamų (angl. Universal Basic Income) pašalpų išmokėjimui, nepriklausomai nuo to, ar šias pašalpas gaunantys žmonės dirbs, ar ne. Tiesa, universalių bazinių pajamų eksperimentą 2019 m. ar anksčiau ketinama išbandyti tik Škotijos Fife, Glazgo ir Šiaurės Eršyro (angl. North Ayrshire) savivaldybėse. Kas gi yra tos bazinės pajamos ir kaip jų išmokėjimas paveiks šių pajamų gavėjus?

pixabay.com nuotr. / Svarai
pixabay.com nuotr. / Svarai

2017 m. sausio 1 d. Suomija pirmoji Europoje pradėjo savitą socialinės gerovės eksperimentą: 2 000 bedarbių ateinančius dvejus metus kas mėnesį besąlygiškai išmokama po 560 eurų (475 svarus), leidžiant užsidirbti ir papildomai. Šiuo socialinės gerovės eksperimentu siekiama sumažinti skurdą ir bedarbystę, kuri eksperimento pradžios metu siekė 8,1 proc. Eksperimentu siekiama išsiaiškinti, ar bazinės mėnesio pajamos paskatina bedarbius grįžti į darbo rinką, imantis ir laikinų, mažai apmokamų darbų, kai dirbama ne visą darbo dieną. Jei eksperimentas Suomijoje pasiteisins, jis bus įgyvendintas nacionaliniu mastu.

Bazinių pajamų klausimas kitose valstybėse

Praėjusiais metais „Dalia Research“ atliko apklausą visose 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Apklausos duomenimis, net 68 proc. apklaustų ES gyventojų balsuotų už universalias bazines pajamas, kurios dar žinomos kaip „piliečio atlyginimas“, mokamas visiems žmonėms nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, ar ne.

Praėjusiais metais Šveicarijoje vykusiame referendume rinkėjai atmetė universalių bazinių pajamų programos idėją (prieš šią programą balsavo beveik 77 proc. Šveicarijos rinkėjų). Pagal šią programą buvo siūloma, jog kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui besąlygiškai būtų mokama 2 500 frankų mėnesinė išmoka, o tai reikštų, jog šalies socialinės gerovės išmokos, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), padidėtų nuo 19,4 proc. iki 33 proc. BVP.

Universalių bazinių pajamų išmokų eksperimentai šiais metais taip pat pradėti vykdyti keliuose Nyderlandų miestuose, įskaitant Utrechtą, Tilburgą, Nijmegeną, Wageningeną ir Groningeną. Utrechte kelioms eksperimente dalyvaujančių asmenų grupėms kas mėnesį bus mokama po 960 eurų žmogui.

Tiesa, Nyderlandų eksperimentinėms grupėms taikomos skirtingos bazinių išmokų sąlygos – vieniems asmenims bazinės išmokos mokamos kaip bedarbio pašalpa su reikalavimu ieškotis darbo, kiti šią išmoką gauna besąlygiškai, treti papildomas išmokas gaus, jei savanoriškai dirbs viešuosius darbus.

Kanados provincijoje Ontarijuje šių metų birželį prasidėjo pirmojo universalių bazinių pajamų eksperimento etapo įgyvendinimas, apie kurį daugiau sužinoti galite čia: https://www.ontario.ca/page/ontario-basic-income-pilot.

Bazinių pajamų klausimas JK

Jungtinėje Karalystėje (JK) 2019 m. arba anksčiau universalių bazinių pajamų programas išbandys Fife, Glazgo ir Šiaurės Eršyro savivaldybės, kurios taps pirmosiomis šalyje, eksperimentuojančios su universaliomis bazinėmis pajamomis. Edinburgo savivaldybė taip pat svarsto dėl prisijungimo prie šio socialinio eksperimento.

Fife savivaldybė ketina universalių bazinių pajamų eksperimentą įgyvendinti platesniu mastu nei Suomija ir kiekvienam darbingo amžiaus pašalpos gavėjui mokėti bent po 73,10 svaro per savaitę, nepriklausomai nuo amžiaus ir įdarbinimo statuso.

2017 m. liepą buvo apklausti 892 Fife gyventojai, kurių beveik pusė (48,7 proc.) teigė, jog universalių bazinių pajamų išmokos nepakeis jų laiko leidimo įpročių, 19,3 proc. teigė, jog šios išmokos padėtų jiems įgyti papildomų įgūdžių, 17,8 proc. manė, jog susirastų kitą darbą, 14,2 proc. – praleistų daugiau laiko su šeima, 13,1 proc. teigė, jog skirtų daugiau laiko savanoriavimui, 8 proc. – pradėtų savo verslą, o 1,3 proc. – išvis nebedirbtų.

Vienas pagrindinių bazinių pajamų šalininkų teiginių – bazinės išmokos visiems gyventojams yra efektyvesnės nei tradicinės socialinės gerovės sistemos, o taip pat labiau apsaugo gyventojus nuo darbų praradimo, ypač spartėjant automatizacijos procesams.

Prognozuojama, jog per artimiausius 20 metų Vakarų šalyse nuo 25 proc. iki 33 proc. visų darbų galės būti automatizuota, todėl efektyvesnių ekonomikų naudą turėtų pajusti dauguma žmonių. Oksfordo universiteto mokslininkų prognozėmis, vien JAV dėl darbų automatizacijos darbo netekti gali apie pusė visų šalies darbuotojų. Anglijos banko teigimu, panaši ateitis laukia ir trečdalio (apie 15 milijonų) JK darbuotojų.

„Sky News“ kalbinti Suomijos universalių bazinių pajamų išmokų eksperimento dalyviai teigė, jog prasidėjus eksperimentui, jie sulaukė neapykantos kupinų laiškų iš nepažįstamų žmonių, tačiau net ir dirbantys universalių bazinių pajamų gavėjai teigė, jog jiems lieka daugiau laiko užsiimti visuomenei naudinga veikla ir dalyvauti socialinių problemų, kurios kainuotų kur kas daugiau nei bazinių pajamų išmokos, sprendime.

Technologijų kompanijų vadovai, įskaitant Eloną Muską ir Marką Zuckerbergą, labai remia universalių bazinių pajamų išmokas, tačiau JK valdančioji Konservatorių partija priešinasi bazinių pajamų programos įvedimui nacionaliniu lygiu, nes tai neva pernelyg daug kainuoja, o pati programa neskatina žmonių ieškotis darbo.

Ekspertų teigimu, universalių bazinių pajamų išmokos JK gali susidurti su keliomis problemomis:

  • Tai kas tinka mažai Skandinavijos valstybei, nebūtinai tiks didelei JK ar kitai pasaulinei ekonomikai. Teigiama, jog universalių bazinių pajamų sistemos administravimas JK kainuotų daugiau nei esama pašalpų sistema.
  • Visuotiniam universalių pajamų sistemos įgyvendinimui JK vyriausybei kasmet papildomai prireiktų skirti 1-2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai sudarytų daugiau nei 40 milijardų svarų. Be to, stipriai pakiltų mokesčiai ir dar daugiau šalies gyventojų mokėtų 50 proc. pajamų mokestį.


Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!