Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Rojumi saviems pensininkams taps nebent Turkija, bet ne Lietuva

Klasikiniu laikomas principas, kad dirbantieji išlaiko dėl amžiaus iš darbo rinkos pasitraukusius vyresnius visuomenės narius, išsivysčiusiose šalyse vis rimčiau ima strigti, nes čia nuolat auga pagyvenusių žmonių skaičius. Lietuva, kaip ir dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių sparčiai sensta, ir savų pensininkų rojumi iš visų šalių pretenduoja tapti nebent Airija ar Turkija.

pxhere.com nuotr. / Pensininkė
pxhere.com nuotr. / Pensininkė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, kad tik tos šalys, kurios gali būti ramios dėl savo demografinio balanso, kaip Turkija ar Airija, kol kas gali kiek mažiau jaudintis dėl ateities pensininkų išlaikymo.

„Galima sakyti, kad Turkija artimoje ateityje pretenduoja tapti pensininkų rojumi savo pensininkams. Palyginti su ES, jaunų žmonių dalis šalyje yra įspūdingai didelė – Bendrijoje į Turkiją panašiausia nebent Airija, kurioje jaunų, darbingo amžiaus žmonių dalis yra didžiausia. Tuo tarpu Lietuva atkartoja bendrąjį ES šalių vystymosi scenarijų ir suprasdama, kad mokesčių mokėtojų bazė sparčiai pildo senjorų gretas, skatina gyvenimui pensijoje kaupti savarankiškai“, – sako Š. Ruzgys.

Nuo 2007 iki 2017 metų Lietuvoje jauniausių, iki 14 metų amžiaus gyventojų sumažėjo nuo 16 iki 14,8 proc., o vyresnių nei 65 metų senjorų dalis išaugo nuo 16,6 iki 19,3 proc., rodo Eurostato duomenys.

Tuo tarpu Turkijoje jauniausia gyventojų grupė sudaro net 23,7 proc., o vyriausia – tik 8,3 proc.

Viena iš buvusių patraukliausių Lietuvos gyventojams emigracijos krypčių, Airija, ES gali pasigirti net 21,1 proc. jauniausio amžiaus grupės dalimi, kai tuo tarpu senjorų dalis šalyje siekia 13,5 proc.

Nuo 2019 metų Lietuvoje startuoja pensijų reforma, kuri numato į savo finansinės gerovės kūrimą labiau įtraukti dirbančiuosius ir skatina santaupoms II pakopoje kas mėnesį atsidėti 3 proc. nuo atlyginimo. Valstybė atitinkamai skirs 1,5 proc. vidutinio šalies atlygio dydžio paskatą.

LIPFA atkreipia dėmesį, kad vis labiau išryškėjantys demografiniai pokyčiai turi skatinti mobilizuoti pastangas ir papildomu pajamų šaltiniu imti rūpintis jau dabar.

„Kaip vienas svarbiausių asmeninių gyvenimo tikslų pasaulyje populiarėja vadinamasis „The FIRE“ (angl. financial independence, retire early) judėjimas, kuris akcentuoja finansinę nepriklausomybę ir ankstyvą išėjimą į pensiją. Jauni žmonės siekia karjeros ir ne vartoja, o taupo, kad galėtų savanoriškai pasitraukti iš darbo rinkos ir atsidėti malonumą teikiantiems dalykams. Lietuvoje turėdami gana didelį skurdo lygį ir silpną vidurinįjį visuomenės sluoksnį, kol kas dažniausiai kaupiame mažais žingsneliais, dėl kurių nereikia apriboti savo kasdienių reikmių. Tačiau pirma, svarbu, kad šis minimalus žingsnis apskritai būtų žengiamas, antra – būtina siekti, kad taupymas vyktų nuosekliai ir būtų nuolatinis“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Pasak jo, jau dabar akivaizdu, kad rojų pensijoje Lietuvoje įmanoma susikurti nebent asmeniškai, nes demografinės tendencijos tam nebus palankios.

„Nuo 2019 metų pradžios pertvarkoma šalies mokesčių sistema leis kompensuoti įmokas į II pensijų pakopą, o atlyginimas dėl kaupimo senatvei nesumažės. Be to, kiekvieną kaupiantįjį savo ruožtu finansiškai skatina valstybė, todėl pasinaudoti suteikiamais privalumais ir paskatomis dabar pats laikas“, – sako Š. Ruzgys.

Nuo 2004 metų veikiančioje II pakopoje būsimieji Lietuvos pensininkai savo ateičiai jau sukaupė daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Vien pirmaisiais reformos metais kaupti nusprendė daugiau nei 550 tūkst. gyventojų.

Oficialios tarptautinės ir Lietuvos institucijos prognozuoja, jog jau po 20 metų tuometiniai pensininkai gali būti priversti išgyventi iš penkis kartus mažesnių pajamų, nes valstybė galės jiems parūpinti vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančią pensiją.



Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!