Skelbimai

Psichoterapeutas M.G.Maksimalietis: emigravę lietuviai labiau įninka į alkoholizmą Interviu (18)

Psichoterapeutas Marius Gabrilavičius, žinomas kaip M.G.Maksimalietis, dirba su žmonėmis, turinčiais priklausomybių nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo, lošimo, Anglijoje, Airijoje ir Lietuvoje. Yra diplomuotas hipnoterapeutas, akredituotas Jungtinėje Karalystėje, buvęs Nacionalinės Hipnoterapeutų Asociacijos narys, o dabar jau „The Global Maximalistic Psychotherapy Society“ (Všį Maksimalistinės Psichoterapijos Draugija) įkūrėjas ir narys.

Asmeninio archyvo nuotr. / M.G.Maksimalietis
Asmeninio archyvo nuotr. / M.G.Maksimalietis

Kaip pats teigia, pagrindinė jo, maksimalizmo idėja – totali blaivybė, kurią bando paversti mada, propaguojant visiškai sveiką gyvenimo būdą.

Vyras yra įkūręs „Maksimalistinės psichoterapijos draugiją“ (angl. The Global Maximalistic Psychotherapy Society) bei „Maksimalistų klubą“, vienijantį žmones, kurie pasirinko visiškai blaivų ir sveiką gyvenimo būdą.

Kartu su organizacija šią vasarą pirmą kartą Lietuvoje surengė baidarių maratoną su priziniu fondu, o spalio 30-ąją Dubline vyko šaškių turnyras, kur susirinkę žmonės galėjo pabendrauti, pasilinksminti ir pažaisti.

Interviu su M.G. Maksimaliečiu – apie priklausomybes, būdus nuo to išsivaduoti bei alkoholio toleravimo situaciją Lietuvoje ir Anglijoje.

Alkoholizmas – kuo ši liga yra išskirtinė?

Visų pirma, aš alkoholizmo neįvardinčiau tiktai kaip kažkokios fiziologinės ligos, ne viskas taip paprasta. Pirmiausia, tai psichologinė problema, apskritai, žmonės neturėtų galvoti, kad alkoholis tai yra gėrimas, tas tikėjimas ir yra psichologinė priklausomybė – tai pagrindinė problema, kodėl žmogus pradeda vartoti alkoholį, o pradėjus – alkoholis yra narkotikas, nors tai nėra viešai skelbiama, na, ir jis turi tokias pačias savybes, kaip ir kiti narkotikai – į juos yra įninkama, be išimties.

Nors mums teigiama, kad egzistuoja kultūringas vartojimas, laikantis valios, tačiau tokios ribos nėra. Valia egzistuoja tol, kol pas žmogų fiziologinės priklausomybės stadija yra silpna, tol valia stipri. Laikui bėgant, jei organizmas gauna to pačio narkotiko pastoviai, jis pradeda reikalauti vis didesnių dozių, kad pasitenkintų. Iš to vystosi ūmesnės stadijos ir, atitinkamai, valia silpnėja.

Kokius metodus naudojate, norėdamas išgydyti žmogų nuo alkoholizmo?

Esu analizavęs Genadijaus Šičko metodą, praplėtęs jo atradimus. Genadijus buvo atradęs metodą, kad galima dienoraščių rašymu įvykdyti „persiprogramavimą“ savyje pagal tam tikrus punktus, nusiteikinėjant prieš alkoholio vartojimą, už blaivybę, vyksta tas efektas, lyg tas dienoraščio rašymas ir padeda.

Išanalizavus plačiau, aš pamačiau, kad galima bet kokia blaivybės propagavimo forma vykdyti stimuliacinį procesą savo psichikoje, kuris stiprina blaivininko savijautą žmogaus viduje, taip keičiant alkoholiko savijautą į blaivininko. Žmogus į alkoholį  pradeda žiūrėti kaip į kokį langų ploviklį ir jam visiškai nekyla minčių jo atsigerti.

Žinoma, labai daug kas priklauso nuo žmogaus, ar jis nori to, jei žmogus pats nesiekia, už jį niekas kito to nepadarys, tačiau jei jis pats to stipriai nori, ši metodika veikia 100 procentų.

Liaudiškai yra įprasta šį metodą vadinti „kodavimu“, tai tam tikras psichokodavimas – būdas, kuomet žmogus iš vidaus yra tiesiog „perprogramuojamas“, įdiegiama tam tikra informacija, kuri keičia jo sąmoningumą, be to, pačiam kodavimo seansui naudoju šoko terapiją arba momentinę hipnozę - pagal A.Dovženko psichokodavimo principus.

Tai nelengva, tačiau įmanoma visiškai panaikinti priklausomybę alkoholiui.

Jei „užkoduojate“ žmogų, tai visam gyvenimui ar tik tam tikram laikotarpiui?

Tai nėra viskas taip paprasta. To užkodavimo, kurį aš atlieku, įtaka įprastai lieka visam gyvenimui, jei žmogus po konsultacijos ištisus metus išliks visiškai blaivus, tai jis su ta patirtimi ir įgytomis žiniomis, kurios nurodo blaivybės suteikiamą ypatingą pozityvą, koncentruoja dėmesį į teigiamus dalykus, įsitikina jais, jie pradeda jį valdyti, žmogus po to negali ramiai vartoti alkoholio.

Būna, kad pasibaigus kodo laikotarpiui, žmogus lyg ir nebetenka to barjero, laikančio jį nuo alkoholio, tai yra grėsmė, kad jis ir vėl gali „paslysti“, o tie „paslydimai“ būna labai trumpalaikiai, žmogus negali mėgautis alkoholiu, jis skuba kuo greičiau vėl koduotis.

Mano metodika nuo kitų specialistų skiriasi tuo, kad kitos sisteminės metodikos „išprievartauja“ žmogų gyventi blaiviai, nepadaro jo blaivininku. Žmonės kenčia tą laiką, dėmesys sukoncentruotas į tai, kad jis – alkoholikas, nesveikas ir jis su tuo kompleksu laukia užkodavimo pabaigos. Pasibaigus jam, pradeda gerti, nes visą tą laiką, kol geria, jaučiasi normaliu žmogumi.

Nuo kada žmogus laikomas alkoholiku – kur ta riba?

Pagal visuomenės suformuotą sąmoningumą, tai žmogus yra alkoholikas, kada geria ir į darbą neina. O žiūrint pagal gamtos dėsnius, alkoholizmas prasideda nuo tada, kai žmogus patiki, kad alkoholis yra gėrimas, tada jis tampa psichologiškai priklausomas. O turint psichologinę priklausomybę alkoholiniui narkotikotikui, vystosi fiziologinė. Laikui bėgant, kuo ilgiau vartos, jo stadija ūmės, valia silpnės. Aišku, ne pas kiekvieną tas degradacijos procesas vienodas – vieni gali nepastebimai eiti tuo keliu, iš pradžių geria tik per šventes, o paskui jau ir kas vakarą grįžę po darbo.

Alkoholizmo problemos šiandien paliesta yra ne viena lietuvių šeima. Ar gali artimieji padėti žmonėms, kenčiantiems nuo alkoholizmo?

Visada gali, aišku, reikia žinoti, kaip padėti, nes kartais žmonės iš to gerumo, noro pagelbėti gali ir žalą daryti. Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra stipriai priklausomas nuo alkoholio, gyvena su šeima, juo rūpinasi ir jis jaučiasi patogiai, toks žmogus labai vangiai darys išvadas ir susirūpins savo gyvenimo būdu. Bet jeigu, kaip taisyklė, šeimose kyla konfliktai, prasideda barniai, žmogus tampa ignoruojamas, galbūt tada jam duodamas šansas bandyti iš viso to išsivaduoti, kalbama su juo, kad jis privalo keistis, nes bus nebeįmanoma gyventi kartu.

 Kartais galbūt net ir tų pagąsdinimų neužtenka, žmogų reikia palikti ramybėj ir leisti suprasti, kad jis lieka vienas, jei nesusirūpins. Aišku, sunku taip elgtis, šeimyniniai ryšiai būna stiprūs, bet būtent tokie radikalūs pokyčiai žmogų sukrečia ir jis pradeda daryti išvadas.

Asmeninio archyvo nuotr. / M.G.Maksimalietis

Kaip manote, kodėl vienos tautos geria daugiau, kitos – mažiau?

Tose šalyse, kur alkoholio tolerancija vartojimui yra ūmesnė, platesnė, aktyvesnė, geriančių, įnikusių yra daugiau nei toje valstybėje, kur prieinamumas prie alkoholio mažesnis, mažiau reklamų, kur nešmėžuoja pastoviai tolerancija vartojimui, televizijoje, filmuose nėra pabrėžiamas alkoholio vartojimas.

Aš tikiuosi, kad mūsų šalyje Lietuvoje tikrai ateina pokyčiai, į valdžią ateina, kaip aš sakau, žmonės maksimalistai, propaguojantys sveiką, blaivų gyvenimo būdą. Jei jie ir toliau darys tai, ką daro, jų iniciatyva buvo uždrausta prekiauti alkoholiu degalinėse, dar yra padarę alkoholio prekybos įstatymo pataisas, kurios, jei bus priimtos, lems tai, kad atsiras specializuotos parduotuvės, kurių gėrimų skyriuose nebematysime alkoholio.

Kokias įžvelgiate lietuviams būdingo gausaus gėrimo priežastis?

Yra ši problema visur, aš gal išskirčiau, jog emigravę lietuvaičiai labiau įninka į alkoholizmą, nes žmonių, išvažiavusių į užsienį, į svetimas šalis, materialinė padėtis gal ir geresnė, tačiau dvasinė savijauta tokia tikrai nėra. Žmonės emigracijoje dažnai vis tiek jaučiasi tik svečiais, ne šeimininkais, o būtent dėl tokios psichologijos, greito gyvenimo tempo jie pervargsta ir jaučiasi čia svetimi. Galbūt daugelis Lietuvoje paliko savo šeimas, o tai psichologiškai sunkiau, be to, rutina veda link to, kad žmogus nori atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo to pervargimo, tuomet ir įninkama į alkoholį ar narkotikus.

O kalbant apie situaciją pačioje Lietuvoje, kaimuose alkoholizmas dar didelė problema, bet miestuose atsiranda žmonių, norinčių gyventi blaiviai. Nesakyčiau, kad esame nusigėrusi tauta, taip, statistiškai mūsų Lietuvoje nedaug, o kaimų daug, tai galbūt tie skaičiai ir nėra gražūs, tačiau jei ir toliau toleruosime blaivybę, tai viskas tik gerės.

Alkoholio vartojimas kaip pasilinksminimo būdas šiandien yra populiarus daugelyje šalių ir kultūrų. Ką apie tai manote?

Taip žmonės yra „užsiprogramavę“ nuo vaikystės, jei mes nuo mažens matytume alkoholį ūkinių prekių skyriuje, o ne gėrimų skyriuje ir tėvai jo negertų, o langus plautų, tai ir mes negertumėme. Jeigu, pavyzdžiui, per šventes tėvai sultis gertų, o ne alkoholį, mes ir neįgytume to įpročio, kad be alkoholio šventė yra neįmanoma. Dabar tai yra natūralu, kol iš kartos į kartą tai persiduoda ir kol švietimas visur toleruoja alkoholio vartojimą, tai kitaip nebus.

Vėlgi, pasikartosiu, Lietuvoje situacija gerėja, tampa mada švęsti su nealkoholiniais gėrimais, laiko dar prireiks, tačiau manau, kad išaugsim iš to suvokimo, jog pasilinksminimui būtinas alkoholis.

Kas, jūsų nuomone, turi galią sumažinti alkoholio vartojimą valstybėje – per politiką, švietimą ar ekonomines priemones?

Pagrindas tai yra švietimas, nors tenka išgirsti, jog jis visiškai nepadeda, tačiau greičiausiai taip teigia tie, kurie nenori, kad būtų daroma įtaka alkoholio prekybai, jie suinteresuoti kuo daugiau alkoholio parduoti, bet iš esmės švietimas yra pats didžiausias ginklas.

Uždraudus bet kokią alkoholio reklamą ir įsteigus specializuotas parduotuves, kuriose jis nebūtų pateikiamas kaip toleruojamas, pavyzdžiui, skyrių pavadinus ne „Alkoholinių gėrimų“, o „Narkotikų“ tai, manau, tikrai prasidėtų radikalūs pokyčiai. Kainų kėlimas, nemanau, kad suteiks naudą, nes pradės ieškoti pigesnių vartojimo būdų. Viskas prasideda nuo švietimo, kultūros.

Jei, pavyzdžiui, per televiziją pradėtų rodyti ir diskutuoti „Youtube“ vaizdo įrašus, kuriuose pasakojama, kokią žalą daro organizmui alkoholis, tai pokyčiai tikrai prasidėtų.

Gal galite palyginti alkoholio toleravimo situaciją Lietuvoje ir D. Britanijoje?

Anglijoje labai daug tolerancijos alkoholiui. Čia aš baiginėjau mokslus apie hipnoterapiją ir tiesiog buvau pakraupęs, ko mane mokino – sužinojau, kad Anglijoje vartoti alkoholį, savaitgaliais išeiti į pub‘ą yra normalu ir jei taip nedarai – tau jau kažkas negerai, galbūt tu sergi psichologiškai. Tokie dalykai, iš tikrųjų, daro labai didelę įtaką alkoholizmui, kada žmonės galvoja, kad tai yra tiesiog neišvengiama gyvenimo dalis.

Anglijoje labai daug barų, visokių reklamų, o Lietuvoje, kaip sakiau, atsiranda naujų, blaiviai švenčiančių judėjimų – maksimalistų, sveikuolių ir kt., kurie įtraukia žmones ir miestuose tikrai matyti akivaizdūs pokyčiai.

ANGLIJA.today



Socialinė raida


ANGLIJA.today
AT imonės
Pinigai co uk banner
ANGLIJA.today
AT imonės