Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Londonas tuštėja: gyvenimas ten jau nedžiugina?

Nors Londonas daug kam išlieka svajonių vieta gyventi, migracija Jungtinės Karalystės viduje signalizuoja apie tai, kad megapolio gyventojai pavargo nuo šurmulio ir aukštų kainų bei vis dažniau ryžtasi jį palikti. Bėgančių iš sostinės apstu, tarp jų tikrai yra ir lietuvių.

Susanturner70/Wikimedia Commons nuotr.
Susanturner70/Wikimedia Commons nuotr.

JK Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, pernai iki vasaros iš Londono išsikėlė daugiau nei trečdalis milijono šiame mieste oficialiai prisiregistravusių žmonių, šis skaičius antrus metus viršijo 300 tūkst. ribą.

Pagrindinės tokio judėjimo priežastys – sunkiai įkandamos namų kainos, didžiulė oro tarša ir pastaraisiais metais itin išaugęs nusikalstamumas.

Vertinant vidinę migraciją, Londonas tapo vieninteliu miestu visoje šalyje, iš kurio išvyksta daugiau JK piliečių nei į jį atvyksta (neskaičiuojant atvykėlių iš užsienio).

Pastebima, kad londoniečiai išsikelia į mažesnius šalies miestus, tokius, kaip Birminghamą, Bristolį ar Manchesterį, tačiau daugiausiai žmonių naujus gyvenimus kuria arčiau sostinės – iš karto už greitkelio M25 esančiose gyvenvietėse visuose sostinės pakraščiuose, taip išlaikant gana glaudų ryšį su ja, tačiau pagerinus gyvenimo kokybę neišleidžiant krūvos pinigų.

Tuo tarpu atokiau nuo pagrindinio JK miesto už tą pačią sumą galima gyventi dar geriau.

Geresnio gyvenimo ieškantys žmonės ten ir traukia.

Londonas tuštėja: gyvenimas ten jau nedžiugina?

Lietuviai: pasikeitė prioritetai

Vieni iš tokių žmonių, pastaruoju metu patraukę laimės ieškoti toliau – lietuviai Ignas ir Vilma (vardai jų pačių prašymu pakeisti, redakcijai žinomi. Aut. past.).

Jie į Londoną atvyko beveik prieš dešimtmetį, šis miestas ir tapo jų pažinties vieta – jaunuoliai kilę iš skirtingų Lietuvos pusių, o į užsienį išvykę studijuoti. Šventiniame universiteto vakarėlyje susipažinusių tautiečių santykiai ilgainiui peraugo į rimtesnius jausmus, o galiausiai – į šeimą, kurioje šiandien auga dukrelė.

Daugybę lemtingų įvykių šiame megapolyje patyrę partneriai miestą pamilo, tačiau jau ilgiau nei 3 mėnesius gyvena kitur: išsikraustė į už 200 mylių į Šiaurę esantį Sheffieldą – 5 pagal dydį JK miestą, kuris dydžiu ir net forma primena Vilnių.

„Londoną visada atsiminsime kaip vietą, kurioje padėjome pamatus mūsų bendram gyvenimui, tai vieta, kurioje visada yra ką veikti, visada kas nors nustebina. Tačiau net ir tai ėmė varginti, pradėjome galvoti apie gyvenamosios vietos keitimą.

Gimus mažylei, galutinai apsisprendėme iš čia išvykti.

Tiesiog pasikeitė prioritetai – ne linksmybės ir įspūdžiai dabar rūpi. Be to, nauji namai turi ne mažiau pranašumų“, – sakė trisdešimtmetį perkopę partneriai.

Lietuvių teigimu, pats didžiausias Sheffieldo pranašumas, lyginant su Londonu, tai būsto kaina. Sostinėje jie glaudėsi nedideliame butuke netoli „Excel“ parodų rūmų 3-iojoje zonoje, už jo nuomą per mėnesį paklodavo 1200 svarų sterlingų.

Dabar jie už 3 miegamųjų namo Sheffieldo pietvakariuose nuomą moka vos 700 svarų sterlingų, turi begalę erdvės, šalia – parkas ir viskas, ko reikia kasdienybei, o į miesto centrą viešuoju transportu galima nuvažiuoti per 20 minučių.

Be to, ranka pasiekiamas kvapą atimantis nuostabaus grožio gamtos kampelis – Peak District nacionalinis parkas, kuriame naujakuriai jau spėjo apsilankyti: sako, kad vaizdai atima kvapą.

„Čia tikrai ramiau ir daugiau gamtos nei Londone – nuo to bus geriau ne tik mums, bet ir mūsų vaikui.

Visus kitus pranašumus ir trūkumus pajusti, matyt, dar reikia laiko. Žinome, kad čia gyvena nemažai lietuvių, dar nespėjome užmegzti artimesnių ryšių, žinome, kad tikrai esame ne vieni, persikėlę čia iš Londono. Galbūt dėl tokių pačių priežasčių“, – sako naują gyvenimo etapą atvertusi lietuvių pora.

Šeima neslepia, jog jiems apsispręsti galėjo būti lengviau, mat jie abu dirba nuotolinius darbus, kurie suteikia galimybę užduotis atlikti esant namuose – tereikia gero interneto ryšio ir kompiuterio.

„Tokia darbo forma padeda taupyti ne tik pinigus, bet ir laiką, kuris mums šiuo metu yra brangiausias resursas.

Aišku, dirbant tokius darbus sprendimą keisti gyvenamąją vietą priimti lengviau.

Dėl to suprantu ir tuos žmones, kurie nori pabėgti iš Londono, tačiau šiandien to padaryti negali. Pažįstame bent keletą tokių“, – pasakojo jie.

Ben Sutherland nuotr. Sheffieldas po Londono lietuviams atrodo tikras rojus.

Ką sako anglai?

Leidinys „The Guardian“ pasidomėjo, kur ir kodėl likimai dažniausiai nubloškia vietinius britus, nusprendusius palikti Londoną.

„Neplanavau iš jo išvažiuoti, bet kai aplankiau išsikrausčiusią kaimynę, supratau, kad irgi to noriu.

Dabar irgi gyvenu kaime ir esu tuo patenkinta. Puiki vieta. Viskas čia atitinka mano poreikius“, – pasakojo floristė Denise Moore, vieną didžiausių pasaulio miestą iškeitusi į mažą Essendono kaimelį šiauriniame sostinės pakraštyje, už 17 mylių nuo sostinės centro.

Anot vietos nekilnojamojo turto agentūros atstovės Vanessos McCallum, į šias apylinkes atvykstančiųjų iš Londono ėmė daugėti per pastaruosius kelerius metus.

„Naujakuriai – tikras žmonių mišinys: kažkas negali įpirkti namo Londone, kažkas užsimanė daugiau erdvės ir atvirkščiai – norėdami gyventi mažesniame namelyje.

Važiuoja dėl įvairiausių priežasčių. Be to, esame populiarūs ir dėl gero susisiekimo su Londonu“, – sakė Vanessa McCallum.

Loco Steve nuotr. Iš Londono išvykstančių gyventojų daugėja.

Pagal platesnę išsikrausčiusių londoniečių statistiką, jie dažniausiai traukia irgi į netoli nuo Londono esančias gyvenvietes – Dartfordą, Epsomą, Ewellą, Hertsmere’ą, Epping Forest, Thurrocką, Broxbourne’ą.

„Sunku tiksliai žmonių grupę, kuri ryžtasi palikti Londoną.

Tai gali būti ir mokslus baigę jaunuoliai, kuriems sostinė yra per brangi gyventi, šeimos, kurias į kamą spraudžiai didžiulė būsto kaina, o gal tai vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos Londonas jau tiesiog verčia vemti.

Tokie sprendimai priimami ir tuomet, kai ekonomika klesti, ir kai padėtis yra bloga.

Dėl to negalime aiškiai atsakyti į klausimą, kokie žmonės ir kodėl keliasi iš sostinės.

Neanalizavome tokių duomenų“, – sakė instituto „Resoliution Foundation vadovas Stephenas Clarke’as.

Tuo tarpu Richardas Brownas, instituto „Centre for London“ tyrimų direktorius, sako, kad tokio tendencijos ateityje Londoną gali paversti ne svajonių miestu, o vieta su miglotomis perspektyvomis.

„Londonas prieš kelis dešimtmečius išsiplėtė ir įgavo pasaulio finansų sostinės vardą, tai pritraukė begalę atvykėlių, plėtėsi biurai.

Dėl to dabar trečdalis miesto gyventojų yra užsienyje gimę žmonės.

O jeigu po „Brexit“ bus sugriežtinta imigracijos kontrolė, jeigu namų kainos ir toliau išliks tokios aukštos, jeigu nutrūks prekybiniai ryšiai su Europa, finansų sostinės titulas praras prasmę, kyla klausimų, kaip miestas tvarkysis esant tokiai padėčiai“, – pesimistiškai kalbėjo Richardas Brownas.

Tačiau mokslininkas tuoj pat pridūrė, kad net ir Londono tuštėjimas gali būti pozityvus ženklas.

„Tai reiškia, kad žmonės traukia į kitus JK miestus ir kels tenykštę ekonomiką“, – sakė jis.




Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!