Skelbimai

Logopedė Kristina: nemokėdamas tėvų gimtosios kalbos, vaikas jaučiasi atstumtas Interviu (2)

Dėl nemažėjančių emigracijos mastų lietuvių pilna visame pasaulyje – šeimos kuriasi svetur, o kartu su šiuo reiškiniu auga ir unikali vaikų karta – emigravusių atžalos bus dvikalbės, trikalbės. Mažieji puikiai adaptuojasi svetimos kalbos aplinkoje, ją greitai išmoksta, o tėvams iškyla dilema – kaip išsaugoti jų gimtąją kalbą, kokiais būdais skatinti vaiką kalbėti lietuviškai.

© ANGLIJA.today (Jono Jankūno) nuotr. / Sekminės Londone 2016
© ANGLIJA.today (Jono Jankūno) nuotr. / Sekminės Londone 2016

Apie dvikalbystę, kalbos sutrikimus bei vaikų ugdymą kalbamės su Anglijoje gyvenančia logopede Kristina.

Kaip nusprendėte tapti logopede?

Logopedės kelią pasirinkau dar gyvendama Lietuvoje, pabaigusi mokyklą. Visada svajojau dirbti su vaikais, iš pradžių svarsčiau apie darželio auklėtojos profesiją, tačiau sudomino logopedės specialybė – pati anksti pradėjau kalbėti, buvau čiauškutė namuose, tad supratau, kad noriu padėti vaikams, kurie turi bendravimo sunkumų.

Kad galėčiau ir čia, Anglijoje, dirbti logopede, baigiau papildomus kvalifikacijos kursus. Lietuvoje pabaigus universitetą, logopede dirbau apie 8-erius metus, o tada nusprendėme emigruoti.

Be to, logopedės specialybė turi ir kitą privalumą – sutrumpintas darbo valandas – kadangi darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa.

Asmeninio albumo nuotr. / Logopedė Kristina

Kuo patraukli yra logopedės specialybė?

Jei mėgstate leisti laiką su vaikais, tuomet logopedės profesija jums taip pat patiktų – darbas vyksta žaidimo forma, be to, tai nėra fizinis, alinantis darbas. Ypač smagu matyti savo įdėto darbo vaisius, kuomet gražia vaiko kalba gali pasidžiaugti tėvai ir aplinkiniai.

Apibūdinkite trumpai – ką daro logopedė?

Visų pirma, logopedė turi ištirti/ įvertinti vaiko kalbą, kaip jau minėjau, visas darbas vyksta žaidimo forma, mokomės, kaip tarti taisyklingai garsus, žodžius, laviname rišliąją kalbą, turtiname žodyną, laviname smulkiąją motoriką. Dar mokomės kalbinio kvėpavimo, kad vaikas, kalbėdamas, taisyklingai kvėpuotų, mankštiname lūpas, liežuvį – tai yra vienas svarbiausių dalykų, stengiantis, kad vaikas išmoktų taisyklingai tarti garsus.

Logopedės darbą sudaro pasikartojančios užduotys ar pratimai, kartais tenka tą patį dalyką kartoti daug kartų, kad išmokti garsai įsitvirtintų žodžiuose, sakiniuose ir vaiko šnekamojoje kalboje.

Kokių savybių reikia žmogui, norint tapti geru logopedu?

Visų pirma, kantrybės, mokėti bendrauti su vaikais, gebėjimo raiškiai kalbėti, žaismingumo, lakios vaizduotės, kad galėtum mažąjį sudominti, viską pateikti žaidimo forma, kad vaikas nė nepajaustų, jog mokosi.

Kaip manote, kokią įtaką vaikams daro laikas, praleistas prie kompiuterio, televizoriaus ekrano?

Jeigu tas laikas leidžiamas turiningai, pavyzdžiui, žiūrint edukacinius filmukus ar atliekant kalbą ir mąstymą lavinančias užduotis, tai iš tikrųjų nieko blogo, vaikas mokosi. Tačiau svarbu atminti, jog laikas, praleistas prie kompiuterio ar televizoriaus, turi būti ribojamas. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama per dieną praleisti iki pusvalandžio, vyresniems vaikams – iki valandos.

Jei vaikas prie kompiuterio ar žiūrėdamas televizorių praleidžia per daug laiko, tuomet jis jau nebesimoko to natūralaus bendravimo – sėdi, bukai spokso į ekraną, nebendrauja su aplinkiniais ir, kitas neigiamas dalykas, vaikas nejuda.

Labai dažnai šeimose televizorius yra kaip garsinis fonas – jis būna įjungtas visą dieną, nes tėvai paprasčiausiai taip yra pripratę ir nepagalvoja, kad mažiesiems tas papildomas triukšmas trukdo mokytis kalbėti. Jie gali televizoriaus ir nežiūrėti, o žaisti, būti užsiėmę sava veikla, net nekreipti į jį dėmesio, tačiau iš tiesų jie viską girdi, perima iš televizijos. Vaikai kaip „kempinės“ viską „sugeria“ iš juos supančios aplinkos. Patarčiau riboti televizoriaus laiką, nes reikia leisti vaikui ir tyloj pabūti, tai jo bendram vystymuisi yra tik į naudą. Televizorius, kompiuteris niekada neatstos bendravimo su tėvais. Kuomet vaikas auga su planšetiniu kompiuteriu rankose, tėvai vėliau patys pripažįsta padarę klaidą, jų atžala nebemoka bendrauti.

Dažniausiai dirbate su lietuvių emigrantų vaikais. Kaip manote, ar verta juos mokyti taisyklingos lietuvių kalbos?

Žinoma, kad verta. Visų pirma, jei vaikas nemoka tėvų gimtosios kalbos, jis jaučiasi atstumtas ar nesuprastas, o grįžęs į Lietuvą, susitikęs su seneliais, giminaičiais irgi jaučiasi nejaukiai. Juk niekada nežinome, ką vaikas suaugęs pasirinks – gal norės grįžti į tėvų gimtinę, o nemokant kalbos, tai bus labai sudėtinga.

Kokiais būdais patartumėte mažuosius mokyti lietuvių kalbos gyvenant užsienyje?

Norėtųsi patarti šeimoms kalbėtis su vaikais tik savo gimtąja kalba, leisti žiūrėti lietuviškus filmukus, dar vienas svarbiausių dalykų – skaitymas: kad vaikui būtų įdomi lietuvių kalba reikėtų paskaityti pasakas prieš miegą, taip turtės jo žodynas, formuosis išraiškinga kalba.

Anglijoje apstu ir žaidimo grupelių, lietuviškų mokyklėlių, darželių, vyresnius vaikus verta nuvežti į stovyklas Lietuvoje, taip pat vasaros atostogų metu pakeliauti po ją, daugiau laiko leisti lietuviškoje aplinkoje. Reikėtų rasti laiko bendravimui su savo vaiku: kartu pažaisti, papiešti, padainuoti, suvaidinti mėgstamas pasakas, išėjus pasivaikščioti aptarti gamtos reiškinius, sutiktus gyvūnus. Taip pat prie lietuvių kalbos ugdymo nemažai gali prisidėti auklė, kalbanti lietuviškai.

Kokie vaikų kalbos sutrikimai yra dažniausiai pasitaikantys?

Jų yra įvairiausių, tačiau savo darbo praktikoje dažniausiai susiduriu su sudėtingesnių garsų netarimu, pavyzdžiui, s, š, r ar l. Dar vaikai painioja lietuvių ir anglų kalbas, neretai pasitaiko, kad nelinksniuoja lietuviškų žodžių arba angliškai kalbėdami prideda lietuviškas galūnes. Pasitaiko ir visai nekalbančių vaikučių.

Pixabay nuotr. / Logopedė Kristina: nemokėdamas tėvų gimtosios kalbos, vaikas jaučiasi atstumtas

Daugumos emigravusių lietuvių vaikai – dvikalbiai. Kokius įžvelgtumėte dvikalbystės privalumus? Trūkumus?

Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra dvikalbiai. Anot mokslinių tyrimų, kelias kalbas mokančių žmonių smegenys senatvėje ilgiau išlieka sveikesnės, yra aktyvesnės.

Kai vaikas moka porą ar daugiau kalbų, jis yra tolerantiškesnis kitoms kultūroms, gali geriau sutelkti dėmesį mokykloje, vienu metu geba atlikti kelias skirtingas užduotis, dvikalbystėje matau vien tik teigiamus dalykus. Kaip yra pasakęs J. V. Gėtė: „Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios.“

Daugelis tėvelių baiminasi, kai vaikai pradeda painioti abi kalbas. Tai yra normalu, nes toks yra kalbos mokymosi procesas, kuris gali užtrukti keletą metų. Mes visi klystame mokydamiesi.

Kaip manote, su kokiais sunkumais susiduria skirtingų tautybių tėvai, augindami dvikalbį vaiką?

Tėvai dažniausiai abejoja, kuria kalba kalbėti su vaiku, baiminasi, kad jam bus per sunku išmokti dvi kalbas, atsiras kalbos atsilikimas, tačiau nereikia to bijoti – kuo anksčiau vaikas girdi tas kelias skirtingas kalbas, tuo lengviau jis jas išmoksta. Iki 3-ejų metų yra pats geriausias laikotarpis mažyliams mokytis kalbų. Jeigu, pavyzdžiui, mama kalbės savo gimtąja kalba, o tėtis savo, vaikas laisvai jas abi ir išmoks.
Dažnai tėvai patiria spaudimą iš ugdymo įstaigų, kuomet tik pradėję lankyti darželį ar mokyklą yra prašomi namie kalbėti angliškai, kad vaikas greičiau pramoktų anglų kalbą. Bet tai yra palengvinimas tik mokytojoms. Svarbiausia išsaugoti savo gimtąją kalbą, o anglų kalbą vaikai pramoks savaime, nes daugiausia laiko praleidžia mokymo įstaigoje. Kalbos specialistai dirbantys su dvikalbiais mokiniais visada akcentuoja pirmenybę gimtąjai kalbai.
Kaip yra pasakęs latvių poetas, kalbininkas, istorikas J. Alunanas: „Gerbkite savo kalbą, ir jums bus gera gyventi. Nes kas pats savęs negerbia, to ir kiti negerbs“.

Kokias klaidas dažniausiai daro užsienyje gyvenantys tėvai? Kaip patartumėte jų išvengti?

Labai dažna šeimos klaida - neribotas angliškų filmukų, reklamų žiūrėjimas. Vėliau tėveliai stebisi, kodėl namie augdamas (ar būdamas) lietuvių šeimos vaikas pradeda pirmiau kalbėti angliškai, ne lietuviškai. Taip nutinka todėl, kad anglų kalba mažyliams šiuo atveju yra langvesnė ir įdomesnė (juk tiek gražių dalykų vaikai pamato ir išgirsta savo angliškuose filmukuose, angliški žodžiai yra trumpesni).

Antra, tėvai, patys kalbėdami su vaiku lietuviškai, leidžia jam atsakyti angliškai. Nutinka taip, kad patys vaikai nebenori kalbėti lietuviškai ir jei tėvai nusileidžia, jų atžalos paprasčiausiai gali prarasti lietuvių kalbos pagrindus.

Norint to išvengti, derėtų skaityti knygeles lietuvių kalba, vaikas, girdėdamas ją, turtins savo žodyną, lavins vaizduotę.

Galima su vaiku susitarti: viena aplinka – viena kalba. Pavyzdžiui, mes savo namuose kalbame tik lietuviškai, o išeinant kur nors į anglišką aplinką, susitariame, kad šnekėsime anglų kalba. Arba kitas susitarimas- vienas žmogus – viena kalba, čia turiu omenyje, jei šeimoje tėvai yra skirtingų tautybių. Kiekvienas iš jų kalbasi su vaiku ta kalba, kurią geriausiai moka- gimtąja kalba.

Verta nupirkti ir lietuvių-anglų kalbų žodyną, kad vyresnis vaikas, skaitydamas pasakas, domėtųsi, išsiverstų nežinomus žodžius. Galite vaiką motyvuoti kalbėti lietuviškai, kai jis ko nors užsimano, kaip aš sakau, pritaikyti „auksinius momentus“. Juk vaikas kiekvieną dieną ko nors nori, pavyzdžiui, labai užsinori ledų. Sutikite jam nupirkti ledų su ta sąlyga, kad paprašys to lietuviškai. Su kiekviena diena mažasis labiau stengsis ir įpras kalbėti lietuviškai.

Nepamirškime būti pavyzdžiu vaikams, kad ir gerai mokame užsienio kalbą šalies, kurioje gyvename, ir nusprendėme, kad namuose bus kalbama tik lietuviškai, nereikėtų patiems kalbant įterpinėti kitos kalbos žodžių, nederėtų suplakti kelių kalbų. Nes „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ - – sakė žymus vokiečių poetas E. M. Arntas.

Daugiau apie logopedės Kristinos veiklą sužinoti galite ČIA.

ANGLIJA.today


Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!