Lietuvaitės draugystė su užsieniečiu: namiškių reakcija ir neįprasti kultūriniai skirtumai

Šiais laikais, kai yra visos galimybės keliauti, o lietuviai išsibarstę po visą pasaulį, nenuostabu, kad mišrios poros tapo itin dažnu reiškiniu. Tokie santykiai susiduria su nemažai iššūkių – kultūrų skirtumu, susipažinimas su vienas kito šeimomis, o dažniausiai vienas iš poros gyvena toli nuo savo artimųjų ir gimtosios šalies.

Pexels nuotr. / Lietuvaitės draugystė su užsieniečiu: namiškių reakcija ir neįprasti kultūriniai skirtumai
Pexels nuotr. / Lietuvaitės draugystė su užsieniečiu: namiškių reakcija ir neįprasti kultūriniai skirtumai

Ką reiškia draugauti su kitos tautybės žmogumi? Ar Lietuvoje gyvenantys artimieji lengvai priima naujuosius šeimos narius? Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti dvi lietuvaitės – merginos, kurių išrinktieji – ne lietuviai.

Kultūrinio šoko nepatyrė

Lietuvė Vaida (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) su draugu iš Ispanijos kartu jau dvejus metus. Mergina pasakojo, kad juos suvedė studentų mainai.

„Su draugu susipažinom dar būdami Lietuvoje, jis atliko savo Erasmus (mainų programą) viename Vilniaus universitetų, kuriame mokiausi. Kadangi buvau mentorė, aktyviai dalyvavau tarptautinės organizacijos ESN veikloje, kiekvieną dieną susipažindavau su skirtingais žmomėnis. Taip jau likimas lėmė, kad vienas tų žmonių buvo mano draugas.

Manau, kad mano atvejis vienas išskirtinių, nes to atstumo kaip ir nebuvo – susipažinom man jau esant 4-ame studijų kurse. Studijavau anglų ir ispanų kalbas, tad baigusi planavau išvažiuoti, tobulinti kalbą ir taip pat padirbėti. Kadangi draugas ispanas, baigusi išvažiavau į Ispaniją. Per atstumą draugavome vos mėnesį laiko, kai jam baigėsi Erasmus mainai.“

Vaida pasakojo, kad pradėjus draugauti su ispanu kultūrinio šoko nepatyrė – apie šios šalies kultūrą ir taip jau daug žinojo: „Universitete studijavau ispanų kalbą ir buvau metams išvažiavusi pagal mainų programą į Barseloną, todėl teko susipažinti su kultūra iš labai arti.“

Nustebino močiutės reakcija

Bene vienas sunkesnių žingsnių draugaujant su kitos tautybės žmogumi – pristatyti jį šeimai, draugams ir kitiems artimiesiems.  Vaidos nuostabai, močiutė lengviau reagavo į tokią naujieną nei mama: „Kaip ir įprasta mamoms, maniškė nebuvo labai patenkinta (kadangi esu vienturtė ir labai nerimavo kaipgi čia bus), norėjo kad draugas būtų lietuvis ir kad likčiau Lietuvoje. Tačiau, kai galiausiai susipažino, iškart dingo visas nerimas, priėmė draugą ir dabar labai džiaugiasi, kad šalia turiu mylintį ir mane gerbiantį žmogų.

Iš tikrųjų nustebino močiutės reakcija, nes galvojau, kad reaguos panašiai kaip mama, bet ji žinią priėmė labai ramiai ir stipriai palaikė. Labai didelio palaikymo sulaukiau iš tetos ir draugų, tėtis buvo nustebęs, bet nebuvo nusiteikęs prieš.

Tiesą sakant, niekas nebuvo nusiteikęs prieš, tiesiog visi buvo lengvai šokiruoti, kad draugas ne lietuvis, nes, kaip ir kiekviena šeima, tikėjosi, jog draugas bus lietuvis ir liksiu Lietuvoje.

Realybė ne tokia graži, kaip dažnai teigiama

Poros santykiai – kompromisų ir kantrybės reikalaujantis dalykas, o kai kalbame apie skirtingų tautybių mylimuosius – iškyla ir kultūrų skirtumai. Vaida pasakojo, kad nors ir gerai pažįsta ispanų kultūrą, vis tik nesusipratimų poroje neišvengia.

„Kultūrinių nesusipratimų tikrai kyla - nėra viskas taip gražu kaip piešiama dažname straipsnyje. Bet tie skirtumai išryškėja vėliau. Tarkim, ispanų kultūroje yra labai svarbus draugystės ryšys, Lietuvoje tas ryšys yra kitoks, net sunku būtų apibūdinti.

Žmonės yra labiau atsipalaidavę, linkę nevaržyti savęs. Keisčiausi kultūriniai skirtumai, matyt, yra per Kūčias. Lietuviai šią dieną priima kaip ramybės laiką, tuo tarpu čia yra linksminamasi, dainuojama, tai nėra šeimos susibūrimo šventė. Ir, aišku, ką galima sieti su kultūra tai -maistas.

Tačiau stengiamės išsaugoti vienas kito kultūras - lietuvių papročiai man yra svarbūs, o ir draugas sutinka, kad reikia puoselėti savo kultūrą bei papročius. Praėjusiais metais pirmą kartą Kalėdas švenčiau ne Lietuvoje, gruodį turėjau savaitę atostogų todėl grįžau namo ir  parsivežiau kalėdaičių – visa draugo šeima, tetos ir pusseserės dalinosi jais, neatsisakė nė vienas. Buvo labai smagu, kad visi taip gražiai priėmė vieną pagrindinių mūsų papročių.“

Pixabay nuotr. / Ispanija, Granada (asociatyvi nuotr.)

Ispanai – atsipalaidavę, niekur neskuba

Vaida pasakojo, kad lietuviai nuo ispanų daug kuo skiriasi, visų pirma – tolerancija vienas kitam: „Nenoriu blogai atsiliepti apie lietuvius, bet iš jų eina stiprus negatyvas ir tas labai jaučiasi grįžus atostogoms. Iš kitos pusės, lietuviai yra be proto punktualūs ir darbštūs – darbe dirbai greitai ir produktyviai, kas Ispanijoje, deja, yra išimtis. Žmonės atsipalaidavę, niekur neskuba.

Savo draugą mokau pagrindinių lietuviškų papročių ir, be abejo, lietuvių kalbos, kaip be jos! Aš pati iš savo draugo išmokau daugiau tolerancijos ir atvirumo. Esame pakankamai uždara, ir užsieniečių akimis žiūrint, šalta tauta. Manau, kad gyvenimas čia leido tapti laisvesnei, nebijoti reikšti minčių ir tiesiog būti savimi.“

Paklausus, kodėl, Vaidos nuomone, lietuvaitės dažniau susidomi vyrais užsieniečiais nei vyrai lietuviai užsienietėmis, mergina atsakė, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus: „Nežinau, kas būtent tai nulemia, mano atveju tai buvo žmogus, kuris man tiko ir patiko. Žinau daug „tarptautinių porų“, pavadinkime jas taip. Manau, kad daugiausiai tą susidomėjimą lemia tai, jog žmogus yra iš kitos kultūros, jis yra kitoks ir tiesiog tai jau savaime labai įdomu. Būna, vieniems tas įdomumas greit išblėsta, nes kultūra pasirodo per daug skirtinga ar galiausiai nepatraukli, o kitiems, atvirkščiai, pradeda patikti dar labiau. Be to, vienas iš veiksnių gali būti, kaip mano atveju, tarptautinė aplinka, kuri tave supa nuolatos.

Irgi suvedė studentų mainai

Simona (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) dar būdama studentė išvyko studijuoti pagal mainų programą į Belgiją – ten ir sutiko savo dabartinį draugą belgą, su kuriuo kartu yra jau penkerius metus. Lietuvė pasakojo, kad likimas būtent taip pasisuko, jog ji atsidūrė būtent Belgijoje.

„Prieš 5 metus nusprendžiau išvykti 5 mėn. į Olandiją pagal Erasmus mainų programą. Tačiau paaiškėjo, kad tame universitete, kurį buvau pasirinkus, nėra programos anglų kalba. Tuomet šios mainų programos koordinatorius pasiūlė vykti į vieną iš Belgijos universitetų – aš ir sutikau. Per vieną iš vakarėlių Erasmus‘o metu ir susipažinau su savo vaikinu. Teko palaikyti santykius per atstumą daugiau nei pusmetį. Tada kelis kartus vienas pas kitą skridom.

Sprendimą, kurioje šalyje pora gyvens kartu, nebuvo sunku priimti: „Kai pradėjome draugauti, jis jau dirbo, o aš dar norėjau studijuoti. Tuo metu atrodė, kad lengviausia būtų man vykti į Belgiją ir ten studijuoti. Mano vaikinas turi disleksiją, tai jam sunkiau nei man išmokti naują kalbą.“

Artimieji reagavo ramiai ir teigiamai

Paklausus Simonos, kaip sekėsi draugą pristatyti šeimai, mergina sakė, jog namiškiai reagavo gan ramiai ir teigiamai: „Tėvai, aišku, nebuvo labai laimingi, nenorėjo, kad aš išvykčiau į kitą šalį gyventi. Dabar, atrodo, jie jau susitaikė su šia situacija, tai problemų kaip ir nėra. Pristačius draugą, šeima reagavo teigiamai, neteko girdėt nei iš tėvų, nei iš vaikino blogo žodžio apie vieni kitus. Tik iš pradžių mano draugas vis jaudinosi, nes žinojo, jog tėvams nepatinka mintis, jog vyksiu mokytis svetur, turbūt dėl to manė, jog nebus sutiktas draugiškai.

Pixabay nuotr. / Belgija, Briuselis (asociatyvi nuotr.)

Lietuviai – svetinga tauta, belgams ir bulvių traškučių užtenka

Mergina pasakojo, kad jų santykiuose vienintelis kultūrinis skirtumas kyla dėl vaišių: „Mes, lietuviai – svetinga tauta, pratę pasitikti svečią su pilnomis lėkštėmis ant stalo. Kai mes kartu organizuojam kokius susibūrimus savo namuose, tai aš visad stengiuosi priruošti daug maisto, kad visiems užtektų ir patiktų. Mano vaikinui atrodo kvaila tiek stengtis, jiems užtenka čipsų – greitai ir paprastai.

Belgijoj kviečiant draugus į gimtadienio barbekiu, normalu, kad visi turi atsinešti savo kepsnius.

Kalbant apie vaišingumą, kol kas stengiuosi savo vaikiną jo ir išmokyti. Mano šeimoje tai įprastas dalykas, o jis truputį auklėtas kitaip.“

Visgi Simona pasakojo, kad belgų kultūra nelabai ir skiriasi nuo lietuviškos – „Skirtumai tie, kad belgai valgo daug sumuštinių (gali būti pusryčiams, pietums ir vakarienei), didžiuojasi savo šokoladu ir alumi. Taip pat Belgijoje yra daug imigrantų.

Mišrios poros – natūralus dalykas šiais laikais

Paklausus Simonos, kas, jos nuomone, lemia lietuvaičių susidomėjimą vyrais užsieniečiais, ši atsakė, jog tai neturi nieko bendro su tautybe – „Tiek lietuviai, tiek užsieniečiai būna įdomūs, dėmesingi arba, priešingai, – savanaudžiai ir neišmanėliai. Šiais laikais žmonės daug keliauja, tad natūralu, kad vis daugiau porų yra skirtingų tautybių.

 



Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!