Skelbimai

JK mokesčių spąstai: kodėl 70 000 svarų uždirbanti šeima ne ką turtingesnė nei minimalias pajamas gaunanti šeima?

Jungtinės Karalystės (JK) Parlamento rinkimų metu, opozicinė Leiboristų partija žadėjo papildomai apmokestinti asmenis, uždirbančius daugiau nei 70 000 svarų per metus. Atrodytų, jog šis pažadas skamba teisingai, nes 70 000 svarų per metus daugiau nei du kartus viršija vidutines pajamas, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Juolab, kad tikrąjį turto lygį nustato ne iki mokesčių gaunamos pajamos, tačiau grynosios pajamos – pajamos po mokesčių, pašalpų priskaičiavimo/nuskaičiavimo ir panašiai.

pixabay.com nuotr. / Svarai
pixabay.com nuotr. / Svarai

Pavyzdžiui, palyginkime dvi JK šeimas, kuriose auga po du vaikus. Tarkime, abi šeimos nuomojasi trijų kambarių namą Šiaurės Rytų Londone, Hackney rajone, abiejose šeimose vienas iš tėvų dirba, o kitas – namuose augina vaikus. Vienintelis esminis aptariamų šeimų skirtumas – uždirbamos pajamos (vienos šeimos pajamos siekia 14 000 svarų per metus, kitos – 70 000). Mažiau uždirbanti šeima gali prašyti įvairių pašalpų (mokestinių kreditų, būsto pašalpos ir vaiko pašalpos), o daugiau uždirbanti šeima negali pretenduoti į jokias pašalpas.

Kaip jums atrodo, ar didesnes pajamas gaunanti šeima bus žymiai turtingesnė nei mažiau uždirbanti, tačiau įvairiomis pašalpomis besinaudojanti šeima?

Pasirodo, jog minimalias pajamas gaunančiai šeimai po sumokėtų mokesčių ir gautų pašalpų lieka net 75 proc. grynųjų pajamų nuo 70 000 svarų per metus uždirbančios šeimos pajamų. Net atmetus būsto pašalpą, mažiau uždirbančiai šeimai lieka apie 50 proc. grynųjų pajamų nuo sumos, kurią uždirba turtingesnė šeima.

Londono Hackney rajone didžiausia būsto pašalpos suma minimalias pajamas gaunančiai šeimai siekia 354,46 svaro per savaitę arba 18 600 svarų per metus. Jei skurdžiau gyvenanti šeima savarankiškai mokėtų būsto paskolos įmokas už Hackney rajone įsigytą būstą, šios šeimos grynosios pajamos (pajamos iki paskolų įmokų) būtų trečdaliu mažesnės nei būsto nuomos atveju. Kitaip tariant, Londono šeimoms, uždirbančioms mažiau nei 60 000 svarų per metus, labiau apsimoka nuomotis būstą, kurio nuoma masiškai subsidijuojama mokesčių mokėtojų pinigais.

Tokia paradoksali situacija susidaro dėl to, jog didesnės pajamos lemia mažesnes mokestinių kreditų (angl. tax credits) pašalpas, o mažesnės mokestinių kreditų pašalpos atsveriamos didesnėmis būsto nuomos pašalpomis (angl. housing benefit). Pagal galiojančią JK mokesčių tvarką, bendrųjų pajamų (angl. gross earnings) padidėjimas nuo 20 000 iki 60 000 svarų per metus reiškia, jog grynosios pajamos padidės tik 7 000 svarų arba 130 svarų per savaitę.

Šiuos mokestinius spąstus JK vyriausybė bandė isšpręsti įvesdama kelias pašalpas apjungiantį universalųjį kreditą (angl. Universal Credit), leidžiantį daugiau uždirbantiems žmonėms pasilikti didesnes grynąsias pajamas. Tačiau tuomet iškilo kita problema – universalaus kredito sistema faktiškai padidina atotrūkį tarp skurdžiau gyvenančių ir labiau pasiturinčių žmonių.

Be to, pagal dabar galiojančią apmokestinimo tvarką, 70 000 svarų uždirbanti šeima sumokės tiek pat mokesčių, kiek per pašalpas gaus 14 000 svarų uždirbanti šeima – kitaip tariant, abi šeimos gaunamų pajamų atžvilgiu yra tokio pat turtingumo.

Ekspertų teigimu, dabartinės apmokestinimo tvarkos klausimai gali būti išspręsti tik per pašalpų arba mokesčių mažinimą, o tai yra sunkiai įsivaizduojama dabartinėmis politinio klimato sąlygomis, tačiau kartu prognozuojama, jog apmokestinimo ir pašalpų sistema negalės ilgai gyvuoti dabartiniu pavidalu.



Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!