Ieva Davydenko: užsienio lietuvių organizacijos – tai ne „cepelinų klubai“ Interviu

Ar lietuviai – lyderių tauta? Ar iš užsienio grįžusiam jaunimui suteikiama pakankamai šansų pasireikšti Lietuvoje? O gal šiuolaikinis jaunimas patiria diskriminaciją? „Jei įgyti išsilavinimo ir patirties išvykusį žmogų vadinsime „tautos išdaviku" ir nesuteiksime progos ar galimybių grįžti - tuomet Lietuva ilgainiui tikrai nukentės. Tačiau jei tai vertinsime kaip privalumą, nenutrauksime ryšio su išvykusiais, megsime dialogą, vertinsime jų patirtį - laimėsime visi“, - įsitikinusi Ieva Davydenko, jaunimo lyderystės mokymų Londone organizatorė.

Asmeninio albumo nuotr. / Ieva Davydenko
Asmeninio albumo nuotr. / Ieva Davydenko

Kokiais bruožais pasižymi išeivijos lietuvių jaunimas?

​Manau, jaunimas visais laikais buvo ypač žingeidus, kad ir kur gyventų. Jauni žmonės, šiuo metu gyvenantys už Lietuvos ribų pirmiausia turi savo priežastis, dėl kurių paliko Lietuvą. Dažnu atveju tai yra pažinimo troškimas, noras patirti gyvenimo svetur skonį, išbandyti save kitoje aplinkoje, įgauti tarptautinės patirties, pažinti kitas kultūras, įgyti išsilavinimą. Dažnas jų, nepaisant gyvenimo svetur, yra Lietuvos patriotas, domisi, kuo gyvena Lietuva.

Ar jaunimas šiuolaikinėje visuomenėje vis dar patiria diskriminaciją? Jei taip – kokią?

​Žiūrint apie kokias diskriminacijos formas kalbėsime. Jei tai - lyčių diskriminacija, tuomet ji nuo amžiaus nepriklauso, jei lytinė - galbūt, nes šiandien jauni žmonės nori gyventi ir gyvena taip, kaip nori, kuria tokius santykius ir šeimas, kokias nori ir, dažnu atveju, deja, mūsų visuomenė to nepriima, todėl jaunimas gali pasirinkti gyveti kitose, svečioje šalyje, kur nepatirs lytinės ar rasinės diskriminacijos.

Ar jaunas žmogus gali būti lygiai toks pat geras lyderis kaip žilų sruogų jau turintis ir patirties įgijęs asmuo?

Mano supratimu lyderystė ir patirtis yra skirtingi dalykai. Jei žmogus turi gebėjimą būti lyderiu, tai visa kita yra įgyjama (ir amžius neišvengiamai).

Ar lyderystei kaip gebėjimui turi įtakos kultūrinė aplinka, iš kurios asmuo yra kilęs? Ar lyderystės galima išsiugdyti?

Manau, kultūrinė aplinka neabejotinai prisideda prie asmens formavimosi, tačiau tam tikri dalykai tikrai yra įgimti. Dalį savybių išsiugdyti galima, tačiau stipriausi pasaulio lyderiai vis dėlto yra „apsigimę".

Ar lietuviai yra lyderių tauta?

​Manau, kad taip. Ir ne tik dėl to, kad kadaise mūsų sienos siekė Juodąją jūrą ar kad 1831 m. sukilimui vadovavo Emilija Pliaterytė, bet todėl, kad Lietuva yra aktyvi tarptautinės bendruomenės narė, gina savo nacionalinius interesus, turi iškilių žmonių kultūros, sporto, mokslo srityse. O kiek jaunųjų lyderių šiuo metu sėdi universiteto, mokyklos suoluose, tik dar apie juos negirdėjome...

Kaip lietuvių jaunimo pasirinkimas įgyti išsilavinimą svetur gali paveikti Lietuvos kultūros ir politikos ateitį?

​Priklauso nuo to, kaip šį laisvą kiekvieno žmogaus pasirinkimą traktuosime. Jei įgyti išsilavinimo ir patirties išvykusį žmogų vadinsime „tautos išdaviku" ir nesuteiksime progos ar galimybių grįžti - tuomet Lietuva ilgainiui tikrai nukentės. Tačiau jei tai vertinsime kaip privalumą, nenutrauksime ryšio su išvykusiais, megsime dialogą, vertinsime jų patirtį - laimėsime visi. ​

Ką jaunimui suteikia dalyvavimas svetur lietuvius vienijančiose organizacijose?

Dažnai manoma, jog išeivių (užsienio lietuvių) organizacijos yra tik „cepelinų klubai", kurie susirenka pagiedoti himno ar pažiūrėti krepšinio, tačiau tikrovė yra visiškai kitokia. Šiandien užsienio lietuvių jaunimo organizacijas vienijanti, skėtinė organizacija - Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (toliau-PLJS) siekia būti mediumu tarp užsienyje gyvenančiųjų ir Lietuvos.

Siekiame ne tik puoselėti lietuvybę (kas visais laikais visoms išeivių organizacijoms buvo svarbu), tačiau palaikyti, stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, ugdyti jaunus žmones būti lyderiais, vienyti jaunimą bendram tikslui, garsinti Lietuvos vardą užsienyje, ​savo kontaktais, įgyta patirtimi ir žiniomis padėti vystytis Lietuvos ekonomikai, kultūrai, mokslui ir politikai.

Dalyvaudamas užsienio lietuvių veikloje kiekvienas narys turi jaustis pilnaverčiu, vienokią ar kitokią asmeninę naudą (žinias, kontaktus, gebėjimus) gaunančiu žmogumi.

Kokių pasiekimų per dešimtmetį pasiekė Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjunga?

​Man kaip JKLJS alumni, dalyvavusiai organizacijos veikloje prieš dešimtį metų yra begalo smagu matyti tokią didelę ir margą organizaciją. JKLJS visuomet buvo orientuota į narių tobulėjimą ir galimybių paiešką.

Lietuviškų filmų naktys, studentų susitikimai, koncertai, konferencijos, įvairios akcijos - veikla, kuri garsino ir tebegarsina Jungtinėje Karalystėje gyvenančius ir dirbančius jaunus lietuvius.

Kodėl nutarėte organizuoti jaunimui lyderystės mokymus – kuo tai aktualu užsienio lietuviams?

Šie mokymai yra jau šešerius metus PLJS vykdomos veiklos, orientuotos į​ narių (užsienio lietuvių jaunimo organizacijų) stiprinimą ir ryšių su Lietuvą palaikymą. Jų metu yra identifikuojami toje šalyje gyvenančių jaunų lietuvių poreikiai, galimybės vystyti veiklą. Pristatomos kitos užsienio lietuvių jaunimo organizacijos ir jų veiklos, kuriami projektai ir iniciatyvos bei ieškoma būdų jas įgyvendinti.

Šie mokymai atviri, todėl kviečiame jau šį šeštadienį LR ambasadoje dalyvauti visus, kurie nori sutikti bendraminčių, įgyvendinti senai gvildentą projektą, užmegzti naujus ryšius.

​Man begalo džiugu, kad tokie mokymai padėjo ne tik sustiprėti lietuvių jaunimo organizacijoms Vokietijoje, Ispanijoje, bet įsikurti naujoms - Danijos, Olandijos, Graikijos, Turkijos, Suomijos.​

Visi aktyvūs ir norintys prisidėti prie jaunimo veiklos, ar organizuoti renginius, kviečiami registruotis el. paštu: valdyba@JKLJS.org

Kada: lapkričio 26 d. 10.00 - 16.00 val.

Kur: LR Ambasadoje Londone (adresas: 2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE).

Užsiregistravusiems į mokymus - bilietai į Erikos Jennings koncertą su nuolaida.



Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!