Skelbimai

Geras kaimynas Anglijoje – retenybė?

Jungtinė Karalystė – šalis, garsėjanti bendruomeniškumu, tą liudija ir geri santykiai tarp artimiausių kaimynų. Tačiau pastaruoju metu pradėta abejoti ir šiuo britų pasididžiavimu, esą iš gražios kaimynystės greitai liks tik legenda, o prastėjančios padėties priežastimi dažnai įvardijamas ir „Brexit“.

Mac McCreery/Flickr nuotr.
Mac McCreery/Flickr nuotr.

Kaimynų nepasirinksi nei Lietuvoje, nei JK – kokie teko, su tokiais ir teks gyventi bei derinti interesus, kurie neretai susikerta.

Visame pasaulyje taip.

Vis dėlto, kalbant apie kaimynystę, Jungtinę Karalystę galima išskirti, mat greta gyvenančių žmonių santykiai šioje šalyje pasikeitė po 2016-ųjų metų „Brexit“ referendumo. Be to, patys britai pastebi, jog žmonės vis mažiau linkę bendrauti su tais, kurie gyvena artimiausioje aplinkoje.

Šalis skilo

Kai kurių kaimynų nesutarimų priežastimi tapo skirtingas požiūris į narystę Europos Sąjungoje, netrūksta istorijų apie tai, kad dėl politikos priešais tapo netgi šalia gyvenantys artimi giminaičiai – jaunosios ir vyresnės kartos atstovai.

O kai kur bičiulystę pakoregavo tokia aplinkybė kaip kaimynų tautybė.

„Anglų tokia kultūra: nesako visko, ką galvoja. Aš su savo kaimynais britais gerai sutariu, dažnai bendraujam, jie žino, kad aš iš Lietuvos. O iš karto po referendumo jie ant savo namo iškėlė plakatą su užrašu „Padarykime šią dieną nepriklausomybės diena.“ Tai man irgi buvo netikėta iš jų pusės“, – yra man sakiusi lietuvė, jau ilgus metus gyvenanti su Londonu besiribojančioje Thurrocko savivaldybėje, kurios per 70 proc. gyventojų balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Čia tinka ir dar viena, per visą šalį netrukus po „Brexit“ referendumo nuvilnijusi garsi istorija iš Rytų Anglijos, kurioje naujus gyvenimus pradėjo ir šaknis įleido daugybė imigrantų.

Taigi, už 15 mylių nuo Peterborougho esančiame nedideliame Huntingtono mieste gyvenanti lenkų šeima tą vasarą prie savo namų rado įlaminuotas korteles su užrašais „Palikti ES. Daugiau jokių lenkiškų parazitų“, – skelbė užrašai anglų ir lenkų kalbomis, o juos matė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Neabejojama, kad tai buvo kaimynų darbas – lenkų šeima čia gyveno ilgai, ją vietiniai pažinojo.

Minėtu atveju neapykantą kitataučiams kaimynams aplinkiniai demonstravo anonimiškai, tačiau buvo ir daug atviresnių bandymų: kvartalo gyventojus vienijančioje „Facebook“ grupėje viena moteris paskelbė, kad metas trauktis iš ES.

Adrian Bailey/geograph.co.uk nuotr.

„Sėdime tame pačiame laive“

Kiek žmonių – tiek istorijų.

Štai dvyliktus metus JK gyvenanti lietuvių pora iš pradžių įsikūrė Londone, nuomojosi butą Woolwicho savivaldybėje esančiame daugiabučiame name. Dėl įtemptų darbo grafikų ir didžiulio srauto žmonių jiems per kelis metus taip ir nepavyko užmegzti santykių net su artimiausiais kaimynais.

„Atrodo, kad nei mes to siekėme, nei jie“, – pasakojo tautiečiai.

Finansinei situacijai pagerėjus ir atsiradus planams kurti šeimą jie persikėlė į užmiestį – rytinį sostinės pakraštį, tuoj už greitkelio M25: tai įvyko likus keliems metams iki „Brexit“ referendumo.

Naujasis lietuvių būstas yra sublokuotame name, o iš abiejų pusių įsikūrę vyresnės kartos anglai.

Kaimynai naujuosius gyventojus svetingai, rodė nuoširdų susidomėjimą Lietuva, dalijosi sodo tvarkymo patarimais.

„Kaimyniškai draugiški. Nes draugyste to nepavadinsi, tiesiog susitikę pasisveikiname, šiek tiek pakalbame, per šventes apsikeičiame atvirukais, paimame vieni kitų siuntinius, jeigu jų pristatymų metu kaimynų nėra namie.

Jie elgiasi taip pat“, – santykius su kaimynais apibūdino lietuviai.

Jų manymu, po „Brexit“ referendumo santykiai nepakito.

„Viskas taip, kaip buvę. Be to, „Brexit“ niekada nebuvo mūsų pokalbių tema. Tik po referendumo kaimynas prasitarė, kad sėdime tame pačiame laive, tad siūbuoti jo nėra prasmės“, – sakė tautiečiai.

Lietuvius užgauliojo kaimynų vaikai

Tačiau ne visi pavyzdžiai tokie geri. Štai praėjusių metų gruodį visoje JK nuskambėjusi Leedso mieste gyvenančios lietuvės istorija parodė, kad neapykanta greta įsikūrusiems svetimšaliams gali būti skiepijama nuo mažens.

Halton Moor kvartale su šeima gyvenanti moteris iš suaugusiųjų kaimynų priešiškos reakcijos nesulaukė, tačiau ją nuolat atakuoja aplinkinių gyventojų vaikai.

Jų žodžiai – dar skaudesni: mažieji lietuvei liepia apleisti Britaniją, keikia ją ir vadina bjauriausiais epitetais.

VISĄ ISTORIJĄ GALITE PASKAITYTI ČIA

Su portalu ANGLIJA.today kalbėjusi moteris tikino, kad jos skundai buvo tarsi šauksmas tyruose – į tai niekas nesureagavo, kol neįsikišo spauda.

Max Pixel nuotr. / Sakoma, kad britų bendruomeninė dvasia dingsta.

Nepažįsta vieni kitų

Kad garsioji britų bendruomeninė dvasia slopsta, pripažįsta ir patys britai.

Tai išsiaiškino viena nekilnojamojo turto projektų vystytoja „Skipton Building Society“, surengusi specialią apklausą siekdama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į bendruomeninius ryšius.

Pasirodo, net 68 proc. apklaustųjų nežinojo greta gyvenančių žmonių vardų ir pavadino juos „nepažįstamaisiais“, pusė respondentų nežinojo, kuo artimiausi kaimynai užsiima gyvenime.

Taip pat 50 proc. patvirtino, kad jų gyvenamąją vietą būtų galima pavadinti bendruomeniška, o 9 iš 10 niekada neprisidėjo prie bendrų aplinkos tvarkymo akcijų ir kitų iniciatyvų, dar mažiau sutiktų tokias akcijas inicijuoti patys.

Tik 7 procentai reguliariai svečiuojasi pas kaimynus, pietauja su jais, rengia piknikus kieme ar kitaip kartu leidžia laiką.

Penktadalis į kaimynus kreipiasi tik tuo atveju, jeigu reikia pagalbos – palaistyti sodo veją, ar pašerti augintinius per atostogas. Tiek pat apklaustųjų taip pat mano, kad gyvenimas greta nėra priežastis tapti draugais.

„Suvokti, kad Britanijos bendruomeninė dvasia, kuria visada didžiavomės, nyksta – didžiulis šokas ir nusivylimas.

Dėl to vienatvė šioje šalyje plinta kaip siaubinga epidemija.

Būtų smagu, kad bendruomenės ir vėl taptų vieningomis“, – sakė „Skipton Building Society“ atstovas Royus Prentonas.




Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!