Skelbimai

Benamiai ir „Brexit“: kas laukia gatvėje atsidūrusių ES piliečių?

Jungtinę Karalystę (JK) jau kelis metus iš eilės krečia benamystės skandalas – šalyje iki šiol galioja įstatymas, prilyginantis benamystę ir išmaldos prašymą nusikalstamam elgesiui.

pexels.com nuotr. / Benamis
pexels.com nuotr. / Benamis

Pagalbos Jungtinės Karalystės (JK) benamiams labdaros organizacija „Crisis“, ją remiantys šalies Parlamento nariai ir policijos atstovai ragina vyriausybę panaikinti nuo 1824 m. galiojantį Valkatavimo įstatymą, kuris kriminalizuoja Anglijos ir Velso benamius už nakvojimą gatvėse ir išmaldos prašymą.

„Crisis“ ataskaitoje pabrėžiama, jog beveik 200 metų senumo įstatymas skurdą paverčia nusikaltimu ir atbaido benamius nuo kreipimosi siekiant gauti pagalbą.

Minėtas įstatymas susilaukė didelio atgarsio britų visuomenėje po to, kai paaiškėjo, jog praėjusiais metais policijos pareigūnai bandė „išvalyti“ Vindzorą nuo benamių prieš tuomet įvykusias karališkąsias vestuves.

Valkatavimo įstatymas buvo priimtas XIX a. pradžioje siekiant palengvinti policijos darbą valant gatves nuo nuskurdusių karių, grįžusių iš karų su Napoleonu. Šiuo metu šis įstatymas yra vertinamas kaip nacionalinė gėda, leidžianti teisėsaugos institucijoms areštuoti ir persekioti benamius.

JK vyriausybė raginama nedelsiant panaikinti šį įstatymą, nes praėjusiais metais vyriausybė jau pradėjo įstatymo peržiūrą.

Nors benamių baudžiamasis persekiojimas nuo 2015 m. sumažėjo, tačiau šimtai žmonių vis dar persekiojami. 2018 m. valkatavimu buvo apkaltinti 1320 žmonių arba 6 proc. daugiau nei 2017 m. Pareigūnai įstatymu daugiausiai naudojasi neformaliai – benamiams ir išmaldų prašytojams pirmiausia grasinama areštu siekiant, jog jie pasitrauktų iš esančių vietovių.

2014-2018 m. Anglijos benamystės atvejų skaičius padidėjo 70 proc., todėl Valkatavimo įstatymas tik įrodo savo neefektyvumą kovojant su benamyste.

Pagal galiojantį Valkatavimo įstatymą benamiams gali būti skirta maksimali 1 000 svarų bauda bei pateikti kaltinimai dėl nakvojimo apleistame pastate arba atvirame lauke neturint jokių matomų pragyvenimo priemonių.

Škotija šį įstatymą panaikino dar 1982 m. ir priėmė papildomus teisės aktus kovai su asocialiu ir kriminaliniu elgesiu.

Benamystė ir „Brexit“

Artėjant „Brexit“, kuris turėtų įvykti iki šių metų spalio 31 d., benamystės problema JK tik aštrės, nes dalis šalyje gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių, kurie nepateiks prašymų dėl nuolatinio šalies gyventojo statuso (angl. settled) suteikimo iki nustatytos galutinės datos (2021 m. birželio 30 d. arba 2020 m. gruodžio 31 d., jei įvyks „Brexit“ be sutarties), rizikuoja būti deportuoti arba areštuoti. Savo statuso JK neįteisinusių ES piliečių deportacijos ir suėmimo grėsmė yra labai reali, nors ši nuostata ir prieštarautų dar 2017 m. pabaigoje įsigaliojusiam įstatymui, draudžiančiam benamių ES piliečių išsiuntimą iš JK. Ypač didelė grėsmė kils didžiuosiuose JK miestuose gyvenantiems benamiams ES piliečiams.

JK vyriausybės duomenimis, šiuo metu šalies miestų ir miestelių gatvėse gyvena apie 1 000 benamių Europos Sąjungos piliečių (labdaros organizacijos „Crisis“ duomenimis, benamių ES piliečių skaičius šalyje viršija 3 000 žmonių). Palyginimui, oficialiais duomenimis, bendras benamių skaičius vien Anglijoje sudaro beveik 5 000 žmonių, tačiau jei įtrauktume su benamiais dirbančių labdaros organizacijų duomenis, apimančius ir benamius, kurie retkarčiais apsistoja laikinuose būstuose, benamių skaičius drastiškai padidėja ir vien Anglijoje siekia apie 320 00 žmonių. Kiek tarp jų yra ES piliečių, galima tik spėti.

Daugiausiai benamių gyvena sostinėje Londone (iš žemyninės Europos kilusių benamių skaičius sudaro daugiau nei trečdalį visų JK sostinės benamių), bet jų skaičius sparčiai auga ir kituose, kur kas mažesniuose miestuose. Peterboroughe, Lutone, Redinge, Harlow, Brightone, Birminghame, Sloughe, Dartforde, Milton Keynese, Coventry benamių skaičius išaugo drastiškai. Bet ne tik šiuose miestuose, ir kur kas mažesnių miesteliuose verslininkams rytais vis sunkiau atidaryti benamių užgultas parduotuvių ir kavinių duris.

Per paskutinį penkmetį benamių JK padaugėjo net 169 proc.. Su sparčiai gausėjančiu benamių būriu Britanijos statistika sparčiai smenga žemyn. Šiuo metu tarp ES valstybių JK, su savo benamių armija rikiuojasi dvidešimtoje vietoje iš dvidešimt aštuonių Europos šalių. Nepaisant JK vyriausybės įsipareigojimų iki 2020 m. investuoti beveik milijardą svarų siekiant išspręsti benamystės problemą ir fakto, jog JK yra viena turtingiausių pasaulio šalių, benamių skaičius toliau auga, tačiau ši tendencija yra būdinga beveik visoms Europos šalims, išskyrus Suomiją ir Norvegiją, todėl neturėtų labai stebinti bendraeuropiniame kontekste.

Taip pat šalyje vis dar galioja „priešiškos imigrantams aplinkos“ politika (angl. „hostile environment policy), kurią prieš kelis metus pristatė tuometinė Vidaus reikalų ministrė, vėliau premjere tapusi Theresa May. Ši politika įpareigoja pilietinę visuomenę kartu su nuomojamo būsto savininkais (angl. landlords), labdaros organizacijomis ir viešojo sektoriaus institucijomis, įskaitant medikus, mokytojus ir policijos pareigūnus, pranešti apie imigrantus, kurie kaip įtariama gali neteisėtai būti šalyje.

Kas toliau?

Tikėtina, jog po „Brexit“ JK gali pasikartoti panaši sumaištis, kokia vyravo JK 2016-2017 m., kai buvo uždrausta deportuoti benamius ES piliečius.

JK premjerė Theresa May, anksčiau ėjusi Vidaus reikalų ministrės pareigas, prieš 3 metus nakvojimą gatvėse prilygino ES sutarties pažeidimui, todėl visi benamiai ES piliečiai galėjo būti deportuojami iš šalies, net ir tada, jei jie turėjo darbą arba nuolatinio šalies gyventojo statusą. 2017 m. metų gruodį ši politika buvo pripažinta neteisėta ir diskriminacine, o jos vykdymas sustabdytas.

2018 m. JK vyriausybė bus priversta sumokėti šimtus tūkstančių svarų iš šalies deportuotiems Europos Sąjungos (ES) piliečiams, kurie buvo sugauti miegantys gatvėse. Nacionalinio transliuotojo BBC duomenimis, nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. gegužės iš JK buvo deportuoti 698 benamiai ES piliečiai. Mažiausiai 45 deportuoti asmenys teisėsi su šalies vyriausybe, o vienam jų, lietuviui Tomui Lusui, pavyko prisiteisti 10 000 svarų kompensaciją už neteisėtą deportaciją.

Lietuvis Tomas Lusas JK praleido devynerius metus, kur nuolat dirbo ir mokėjo mokesčius, tačiau 2016 m. buvo sulaikytas imigracijos pareigūnų po to, kai buvo iškraustytas iš savo būsto ir priverstas nakvoti Londono gatvėse.

Pasak lietuvio, vieną rytą jis nubudo savo miegmaišyje, o aplink jį stovėjo šeši ar septyni Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, kurie paėmė jo tapatybės kortelę ir sulaikė vyriškį. Lietuvis šaukė, jog jis neteks darbo, jei bus sulaikytas, tačiau niekas jo neklausė ir neleido jam pasiaiškinti, kodėl jis nakvojo gatvėje.

T. Lusas atsisakė pasirašyti deportacijos dokumentus ir buvo priverstas praleisti 19 dienų Brook House imigracijos centre, kur gyvenimo sąlygos prilygsta kalėjimo sąlygoms. Vėliau lietuvis pateikė apeliaciją dėl jo deportacijos ir jam buvo sumokėta 10 000 svarų kompensacija.

Pasak teisininkų, bet kuris ES arba Europos ekonominės erdvės (EEA) pilietis, kuris buvo deportuotas iš JK dėl nakvojimo gatvėse gali pateikti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo. Kita vertus, neaišku, kiek dar tęsis JK vyriausybės pakantumas iš kitų šalių atvykusiems benamiams.



Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!