Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Ar elgetavimas tampa svajonių specialybe Britanijoje?

Net ir patys sėkmingiausi praeityje gyvenę pranašai niekaip nebūtų nuspėję, kokia ateities specialybė Didžiojoje Britanijoje tarp nekvalifikuotų britų technologijų amžiuje bus pati populiariausia. Savo spėjimais ir skaičiavimais pro šalį stipriai prašovė ir mokslininkai bei ekonomistais.

Wikimedia Commons/Philafrenzy nuotr.
Wikimedia Commons/Philafrenzy nuotr.

Turbūt tik nedaugelis galėjo numatyti, o tai numatę dažnai nutylėjo, nes dar ir dabar sunku patikėt kad sveiki, darbingo amžiaus britai, XXI amžiuje mieliau rinksis gyvenimą gatvėse ir elgetavimą, nei darbus fabrikuose, parduotuvėse, viešbučiuose ar gėlių laukuose.

2019 metai – informacijos ir technologijų metai, laikas, kai skurdas pasaulyje rekordiškai žemas. Vienoje iš turtingiausių pasaulyje šalių – Britanijoje vienas iš dviejų šimtų piliečių yra benamis. Praeitais metais Anglijoje suskaičiuota tiek benamių, kiek gyvena Kaune – apie 320 000.

Daugiausiai benamių gyvena sostinėje Londone, bet jų skaičius sparčiai auga ir kituose, kur kas mažesniuose miestuose. Peterboroughe, Lutone, Redinge, Harlow, Brightone, Birminghame, Sloughe, Dartforde, Milton Keynese, Coventry benamių skaičius išaugo drastiškai. Bet ne tik šiuose miestuose, ir kur kas mažesnių miesteliuose verslininkams rytais vis sunkiau atidaryti benamių užgultas parduotuvių ir kavinių duris.

Per paskutinį penkmetį benamių Britanijoje padaugėjo net 169%. Su savo neveikiančia įdarbinimo, pašalpų ir apgyvendinimo sistema, su sparčiai gausėjančiu benamių būriu Britanijos statistika sparčiai smenga žemyn. Šiuo metu tarp Europos sąjungos valstybių Britanija, su savo elgetų armija rikiuojasi dvidešimtoje vietoje iš dvidešimt aštuonių šalių.

Tiesa sparčiai gausėjantis benamių būrys kamuoja ne tik Britaniją. Tarp Europos šalių,tik Suomija gali pasigirti mažėjančiu benamių skaičiumi.

Statistika įspūdingai tragiška. Žinant dar ir imigracijos skaičius, kai net ir po „Brexit“ referendumo smarkiai sumažėjus atvykstančiųjų, į šalį vis dar kasmet įvažiuoja po 270 tūkstančių imigrantų. „Brexit‘as“ tokiame fone atrodo visai natūralus ir Britanijai labai reikalingas žingsnis.

Turbūt dar įspūdingesnė šiuo metu yra nedarbo lygio statistika. Pirmąjį šių metų ketvirtį, nedarbo lygis Britanijoje buvo 3,8% ir tai yra rekordiškai mažas skaičius nuo pat 1974 metų.

Pasiteisinimų gatvėse gyvenantys britai turi nedaug. Net ir visiškai kalbos nemokantys imigrantai, atvykia čia iš pačių atokiausių Lenkijos, Rumunijos ar Lietuvos kaimų, darbo paieškose neužtrunka. Vietos darbdaviai džiaugiasi net ir angliškai nekalbančiais, neraštingais, neretai ir žalingų įpročių turinčiais darbuotojais.

Visas galimybes turėti darbus turi ir bet kuris su ištiesta ranka miesto centre sėdintis britas. Turbūt nereikia išmanyti raketų mokslo, kad suprastum, jog britai patys savo valia, niekeno neverčiami verčiau renkasi sėdėti ir šalti miestų centruose, prie parduotuvių durų ir prašyti išmaldos, nei kas rytą keltis ir eiti į darbą.

Nepaisant visų benamiams ir elgetoms nenaudingų statistikų, kuriasi vis daugiau labdaros fondų, organizacijų, atsiranda vis naujų iniciatyvų, kurių dėka benamiai yra maitinamai, rengiami, kerpami...

Pernai metų rugpjūtį premjerė Theresa May palaimino planą benamių skaičiui mažinti, tiksliau jų visiškam panaikinimui iki 2027 metų. Iš biudžeto tam buvo skirta net 100 milijonų svarų. Pagal ambicingą planą, ateinantys 2020-ieji turėjo tapti metais, kai benamių skaičius sumažės perpus.

Tačiau planas kolkas ne tik neveikia (nes skaičiai tik didėja), o benamių nuo to laiko padaugėjo dar 13 tūkstančių arba 4 procentais.

Didelė dalis pernai rugpjūtį skirtos valstybės paramos, už kurią kiekvienam benamiui buvo galima nupirkti po namą, buvo išvaistyti nakvynės namams ir prieglaudoms steigti, burgeriams bei dešrelėms benamių gyvybei palaikyti.

Dabar laimingi naujų prieglaudų gyventojai, nešini kartonais su užrašais, indeliais smulkiems pinigams susidėti, vedini šunimis oriai kas rytą, lyg į darbą, vyksta į mietų centrus neretai net ir tuo pačiu viešuoju transportu, kaip ir visi kiti dirbantys piliečiai.

Benamių skaičiaus augimą valdžia vis dažniau teisina sistemos neveikimu, pasunkėjusiomis pašalpų gavimo ar įdarbinimo procedūromis. Bet išties problema yra tik viena – jau seniai nebeveikiantis ir šviesmečiais nuo tikro gyvenimo atsilikęs švietimas, kuris neparuošia žmonių šiandieniniam gyvenimui technologijų pasaulyje.

Mokyklose į galvas mokiniams kalamos istorinės datas, bet ne istorijos siųstos pamokos, kalami skaičiai, bet ne tai, iš kur tie skaičiai atsiranda. Baigęs mokyklą ar koledžą mokinys turi apskritą 0 žinių apie finansus, jokių žinių apie kreditines korteles, paskolas, greituosius kreditus... O tai dažniausiai ir yra priežastys, dėl kurių žmonės atsiduria gatvėse. Jokių žinių apie mokesčius, jokios motyvacijos dirbti, nulis žinių apie moralę, filosofiją ir jokių žinių iš kur atsiranda ir kur pradingsta pinigai.

Benamių atgal į mokyklas jau nebesuvarysi, o ir darbų, gal ir ne tokių apie kuriuos jie kažkada svajojo, dar yra. Jie tikrai turi visas galimybes duonai užsidirbti ne ištiesta ranka, o darbu.

Kolkas yra vienintelis būdas, kaip išvalyti miestų centrus nuo benamių. Tereikia pasinaudoti labai paprasta, zoologijos soduose jau seniai naudojama patirtimi – perkelti iš ten lenteles su užrašu „nešerti“ (su prierašu benamių), į miestų centrus.

Galbūt tai nehumaniška, netolerantiška, neetiška, bet tai ką benamiai ir išmaldų prašytojai daro miestų centruose, kaip jie elgiasi matant vaikams yra kur kas nehumaniškiau ir dar mažiau etiška.

Marius Vainauskas

Tai yra autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.



Komentarai



Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!