Skelbimai

Anglijos lietuviams – laiškas su raginimu netylėti

Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis mažiau kalbama apie neapykantos nusikaltimų protrūkį, Jungtinėje Karalystėje kilusį po „Brexit“ referendumo, tai nereiškia, jog neapykanta kitokiems šalyje dingo. Priešingai, jos daugėja, rodo oficialūs šaltiniai.

Matt Jiggins/Flickr nuotr.
Matt Jiggins/Flickr nuotr.

2016-ųjų birželio 24-ąją Jungtinė Karalystė buvo visai kitokia, nei iki tos dienos. Ryte paaiškėjus, kad šalis referendumu nutarė pasitraukti iš Europos Sąjungos, viešumoje ėmė garsiai reikštis tie, kurie yra pilni neapykantos kitos tautybėms žmonėms.

„Go home“, – ši frazė tapo jų šūkiu, kuris būdavo tik nedidelis priedas prie milžiniškos keiksmų lavinos.

Tuomet ir pasipylė pranešimai iš visos šalies apie fizinį ir psichologinį smurtą, naudojamą užsieniečių atžvilgiu, vieni nukentėjo labiau, kiti – ne taip žymiai.

Pamenate lietuvę Laurą Gudauskienę, kuri užstojo brito puolamą lenką? Drąsi moteris buvo vienintelis žmogus, kuris ryžosi apginti agresyvaus vyro puolamą imigrantą pašto skyriaus patalpose Rytų Anglijoje.

Būta ir žmogaus mirtimis pasibaigusių atvejų: jaunas Čekijos pilietis mirtinai sumuštas netoli Canary Wharf kvartalo Londone, vyras iš Lenkijos – greta sostinės esančiame Harlow.

Abiem atvejais vyrai aplinkiniams užkliuvo tik dėl to, kad yra svetimšaliai.

Neapykantos nusikaltimai atsidūrė tarp pagrindinių temų, kurias nagrinėjo televizijos ir spauda, apie tai netrūko diskusijų socialiniuose tinkluose.

Dabar tų kalbų sumažėjo.

Negi neapykantos nusikaltimai išnyko?

Dan Brickley/Flickr nuotr.

Prašo netylėti ir pasilikti

Neseniai ANGLIJA.today redakciją pasiekęs vienai Lietuvos pilietei adresuotas laiškas rodo, kad neapykantos nusikaltimai kitataučių JK gyventojų atžvilgiu vis dar yra aktualūs. Ne tik policijai, bet ir glaudesnėms bendruomenėms.

Lietuvė, prašiusi neminėti jos vardo ir tikslios gyvenamosios vietos (ji įsikūrusi šiaurinėje Anglijoje), neseniai tarp į namus atkeliavusios pašto korespondencijos aptiko vieną laišką su labai įdomiu turiniu.

Jis orientuotas į mieste gyvenančius Europos Sąjungos piliečius, laiške išvardintos pagrindinės jų teisės Jungtinėje Karalystėje, pateiktos nuorodos, kur kreiptis pagalbos vienais ar kitais klausimais.

Pabrėžiama, kad miestas ir toliau išlieka vieta, kurioje gyventojai siekia sukurti stiprią, saugią ir vieningą bendruomenę.

„Jeigu patyrėte bet kokių negatyvių veiksmų, nukreiptų prieš Jus ar Jūsų šeimos narius, prašome nekentėti tyloje“, – raginama laišku.

Pirmenama, kad apie neapykantos nusikaltimus galima pranešti ne tik policijai, bet ir specialiems

„Miestas bus Jūsų namais tiek, kiek reikės, esate čia labai laukiami. Tikiuosi, kad susitvarkysite statuso reikalus ir toliau čia gyvensite, bet, nesvarbu koks bus Jūsų pasirinkimas, linkiu kuo puikiausios ateities“, – laiške rašoma adresatei.

Laišką pasirašė miesto meras.

„Toks dėmesys labai malonus, tačiau tuo pačiu metu primena, kad svetimšalis čia ir liks svetimšaliu – atrodo, miesto valdžia supranta jiems gresiančius pavojus ir siūlo pagalbą.

O tai – nelabai malonu. Nors mano patirtys Anglijoje per 8 metus yra tik pozityvios“, – sakė lietuvė.

Atvejų ženkliai daugėja

Naujausia statistika rodo, kad Anglijoje ir Velse vadinamųjų neapykantos nusikaltimų skaičius per pastaruosius 5 metus padvigubėjo, o 2018-2019 metais minėtose JK teritorijose užregistruoti net 103 379 pranešimai apie tokius atvejus.

283 neapykantos nusikaltimai kiekvieną dieną. 11 per valandą. Po vieną neapykantos nusikaltimą kas 5 minutes.

Daug, kaip beskaičiuotum.

Dažniausiai žmonės agresyvių aplinkinių dėmesio, žeminančio elgesio ir smurto sulaukia dėl savo rasės ir tautybės (78991 atvejis), dėl seksualinės orientacijos (14491), dėl religinių įsitikinimų (8566), dėl turimos negalios (8256) ir dėl lyties pakeitimo (2333).

Palyginimui: iki referendumo neapykantos nusikaltimų kitataučių ir kitos rasės žmonių atžvilgiu Anglijoje ir Velse buvo užregistruota 49 tūkst.

Maža to, kai kurios nevyriausybinės organizacjos tikina, jog šis skaičius – tik ledkalnio viršūnė ir realiosios padėties neatitinka, mat daugybė nukentėjusiųjų renkasi tylą, kuri ne tik nesprendžia problemos, bet dar labiau ją gilina.

Prabilęs gavo kompensaciją

Praėjusią savaitę JK paskelbta žinia apie Lenkijos piliečio Damiano Anyszo pergalę teisiniame ginče tik patvirtino šią versiją – tyla nėra gera byla.

Geriau yra kalbėti ir taip spręsti problemą.

Prieš keletą metų į Šiaurės Airiją atvykęs imigrantas įsidarbino vieno šalies restorano virtuvėje ir buvo priverstas nuolat kęsti kolegės užgauliojimus – moteris jį keikdavo, priekaištaudavo ir liepdavo važiuoti ten, iš kur jis atvykęs.

„Užsisėdusi“ vietinė koneveikdavo Damianą Anyszą menkiausiai progai pasitaikius.

Lenkas iš pradžių dėl tokio bendradarbės elgesio kreipėsi į vadovus, bet kai šie problemos neišsprendė, pagalbos paprašė lygybės komisijos.

Ši organizacija padėjo imigrantui parengti ieškinį specialiam darbo ginčus nagrinėjančiam tribunolui, kuris pripažino darbovietės kaltę ir nurodė imigrantui išmokėti 15 000 svarų sterlingų kompensaciją už patirtus išgyvenimus.

Tokie atvejai tik dar kartą parodo, jog neapykantos nusikaltimai niekur nedingo. Todėl karingai nusiteikusių kvailių šūkis „go home“ šioje šalyje turėtų skambėti dar ilgai.




Socialinė raida

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!