Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Trys JK pasirinkimai: „Brexit“ sutarties keitimas, „Brexit“ pratęsimas arba „Brexit“ be sutarties

Sausio 29 d. Jungtinės Karalystės (JK) Parlamentas balsavo dėl tolesnės „Brexit“ krypties, tačiau vykęs balsavimas iš esmės neišsprendė „Brexit“ aklavietės ir pasiuntė ES prieštaringą signalą.

flickr.com (Free Images) nuotr. / „Brexit“
flickr.com (Free Images) nuotr. / „Brexit“

Tarp septynių „Brexit“ pataisų, dėl kurių balsavo JK Parlamentas po to, kai sausio 15 d. parlamentarai atmetė „Brexit“ sutartį, buvo pritarta tik 2 pataisoms, numatančioms, jog JK negali pasitraukti iš ES be sutarties (tiesa, ši pataisa JK vyriausybei yra teisiškai neįpareigojanti) ir, jog iš dabartinės „Brexit“ sutarties turi būti pašalinta „apsidraudimo politika“ (angl. backstop) laisvas žmonių ir prekių judėjimas tarp Šiaurės Airijos ir Airijos mainais į JK pasilikimą ES muitų sąjungoje.

Sausio 29 d. balsavę britų parlamentarai įgaliojo šalies premjerę Theresa May pateikti alternatyvius pasiūlymus, leidžiančius išlaikyti laisvą judėjimą tarp Šiaurės Airijos ir Airijos bei bandyti iš naujo persiderėti „Brexit“ sutartį su ES

Pasak politikos apžvalgininkų, viena vertus, JK Parlamentas nori išvengti „Brexit“ be sutarties, antra vertus, britų parlamentarai siekia pašalinti jiems itin netinkančią ir dabartinėje „Brexit“ sutartyje įtvirtintą „apsidraudimo politiką“, dėl kurios ES nelinkusi derėtis.

Po sausio 29 d. balsavimo išryškėjo trys galimi JK pasirinkimai: „Brexit“ sutarties keitimas („apsidraudimo politikos“ alternatyvų siūlymas), „Brexit“ pratęsimas/atidėjimas arba JK pasitraukimas iš ES be sutarties. Panagrinėkime kiekvieną iš šių galimų pasirinkimų.

„Brexit“ sutarties keitimas: ar įmanoma pašalinti „apsidraudimo politiką“?

Briuselio ir Dublino kategoriška nuomone, „apsidraudimo politika“ (angl. backstop) turi išlikti suderėtos „Brexit“ sutarties sudėtine dalimi siekiant toliau išlaikyti atvirą sieną (laisvą žmonių ir prekių judėjimą) tarp Šiaurės Airijos ir Airijos bei 1998 m. Didžiojo penktadienio susitarimą, nutraukusio dešimtmečius trukusį smurtą Šiaurės Airijoje. Euroskeptikų teigimu, „apsidraudimo politikos“ išlaikymas kelia Šiaurės Airiją atskyrimo nuo likusios JK grėsmę bei įtvirtina JK priklausomybę nuo ES.

Sausio 29 d. JK Parlamentui nubalsavus, jog „apsidraudimo politika“ turi būti pašalinta iš dabartinės „Brexit“ sutarties, JK premjerė Theresa May privalės ES pasiūlyti kelias alternatyvas, leidžiančias išlaikyti atvirą sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos:

Pirmoji alternatyva – vienašališkas JK pasitraukimas iš „apsidraudimo politikos“. Dabartinė „Brexit“ sutartis draudžia JK vienšališkai pasitraukti iš „apsidraudimo politikos“, kurios pokyčiai privalo būti svarstomi JK ir ES jungtiniame komitete. Šios nuostatos ypač nekenčia „Brexit“ remiantys britų politikai, kurių teigimu, net ir po „Brexit“ JK nebus nepriklausoma nuo ES.

Antroji alternatyva – ribotos trukmės „apsidraudimo politika“. Dabartinės „Brexit“ sutarties kritikų teigimu, sutartyje įtvirtinta „apsidraudimo politika“ yra neribotos trukmės, o tai gali lemti begalinę JK narystę ES muitų sąjungoje. Dar šių metų sausį Lenkijos vyriausybė, skirtingai nuo kitų ES šalių, pasiūlė, jog „apsidraudimo politika“ galėtų trukti tik penkerius metus, tačiau ES teigimu, bet kokie JK siekiai riboti „apsidraudimo politikos“ trukmę arba vienašališkai pasitraukti iš šios politikos panaikintų šios politikos esmę.

Trečioji alternatyva – išplėsta „apsidraudimo politika“. „Apsidraudimo politikos“ plėtra reikštų, jog Šiaurės Airija būtų traktuojama kaip likusi JK, o JK būtų leista nustatinėti savo tarifus ir taisykles. Pasienio patikra tarp Šiaurės Airijos ir Airijos būtų vykdoma naujųjų technologijų pagalba, o visi formalumai atliekami ne pačiame pasienyje, tačiau kitose vietose – tai leistų išlaikyti Šiaurės Airijos ir Airijos pasienį atvirą. Deja, kitos ES narės netrykšta britų optimizmu dėl naujųjų technologijų panaudojimo išlaikant atvirą sieną.

Ketvirtoji alternatyva – maksimalus „apsidraudimo politikos“ supaprastinimas. Vadinamasis „Max Fac“ (angl. maximum facilitation) modelis, kuriam pritaria „Brexit“ šalininkai, numato naujųjų technologijų ir muitų procedūrų naudojimą per „patikimų prekybininkų“ (angl. trusted trader) programas bei sienas kertančių automobilių numerių patikrą vietoje pasienio kontrolės. Kita vertus, ši alternatyva praktikoje yra neišbandyta, todėl nepatikima.

Penktoji alternatyva – naujoji muitų asociacija. Tiek JK, tiek ES galėtų atsisakyti savo „raudonųjų linijų“ (kategoriškų pozicijų) ir sukurti naują muitų asociaciją, pagal kurią, nei JK, nei ES negalėtų vykdyti savarankiškos prekybos politikos be kitos šalies pritarimo.

Tikėtini ES pasiūlymai. Nors šiuo metu ES priešinasi galimiems „Brexit“ sutarties pokyčiams, tačiau kartu siekiama išvengti „Brexit“ be sutarties, todėl ES pareigūnai svarsto kelias idėjas, pavyzdžiui, „apsidraudimo politikos“ alternatyvų įtvirtinimą „Brexit“ sutartyje arba „apsidraudimo politikos“, taikomos tik Šiaurės Airijai, bet ne visai JK, įgyvendinimą. Pasak Airijos politikų, britai linkę nuvertinti „apsidraudimo politikos“ reikšmę tolesniam taikos išlaikymui Šiaurės Airijoje, tačiau ES, įvertinusi šį faktą, galiausiai gali sutikti su siūlomais „apsidraudimo politikos“ pokyčiais.

„Brexit“ pratęsimas: ES sutiks, bet JK vyriausybė nespės?

Sausio 31 d. JK Užsienio reikalų ministras Jeremy Huntas pirmasis iš vyriausybės oficialiai pareiškė, jog, jei prireiks, „Brexit“ galės būti pratęstas. JK Užsienio reikalų ministras neatmetė „Brexit“ pratęsimo galimybės, jei šalies vyriausybei prireiks papildomo laiko priimti esminius teisės aktus dėl paskutinę akimirką (2019 m. kovo 29 d. 23.00 val. JK laiku) suderėtos „Brexit“ sutarties. Pasak JK Užsienio reikalų ministro, nors oficialia „Brexit“ data laikoma 2019 m. kovo 29 d. 23.00 val., tačiau galutinė data dar gali keistis ir priklausys nuo to, kiek užtruks pats „Brexit“ procesas.

Toks ministro pareiškimas gerokai stebina, nes sausio 29 d. JK Parlamente vykusio balsavimo metu visos „Brexit“ pataisos, numatančios šalies pasitraukimo iš ES pratęsimo galimybę, buvo atmestos. Tiesa, minėtas balsavimas teisiškai neįpareigoja šalies vyriausybės, tačiau politikos apžvalgininkų teigimu, „Brexit“ pratęsimas yra labai mažai tikėtinas ir gana sunkiai įgyvendinamas, todėl „Brexit“ be sutarties tikimybė itin padidėjo.

Nuogąstavimus dėl „Brexit“ pratęsimo išreiškė ir ES, kurios teigimu, JK vyriausybei net ir paprašius ES pratęsti „Brexit“ datą, JK premjerei Theresa May vis tiek neužteks laiko įgyvendinti suplanuotus pokyčius bei įtikinti šalies Parlamento narius, todėl galiausiai įvyks „Brexit“ be sutarties.

ES pareigūnų ir diplomatų nuomone, Theresa May bus priversta kreiptis į ES dėl oficialios „Brexit“ datos (2019 m. kovo 29 d.) pratęsimo, tačiau prašomas pratęsimas neviršys 3 mėnesių, kurių neužteks sklandžiam „Brexit“ įgyvendinimui. Manoma, jog JK premjerė prašys pratęsti „Brexit“ tik trims mėnesiams dėl stipraus pasipriešinimo valdančiosios Konservatorių partijos viduje.

Teoriškai, pratęsus „Brexit“, būtų įmanoma surengti antrąjį „Brexit“ referendumą, tačiau minėto referendumo surengimui reikėtų daugiau nei trijų mėnesių.

Portugalijos Užsienio reikalų ministro Augusto Santos Silva teigimu, „Brexit“ pratęsimas būtų išmintingiausias JK sprendimas, įvertinant britų premjerės viltį persiderėti „Brexit“ sutartį. Kita vertus, ES neketina daryti jokių nuolaidų JK iki kito britų Parlamento balsavimo dėl „Brexit“ sutarties peržiūros, kuris įvyks šių metų vasario 14 d.

„Brexit“ be sutarties poveikis JK gyventojams

Žlugus minėtiems „Brexit“ sutarties keitimo pasirinkimams („apsidraudimo politikos“ alternatyvoms ir „Brexit“ pratęsimui), 2019 m. kovo 29 d. 23.00 val. įvyks JK pasitraukimas iš ES be jokios sutarties – didžiausias britų verslininkų, dalies JK gyventojų ir politikų košmaras.

Žemiau pateikiame 11 „Brexit“ be sutarties pasekmių JK gyventojams, nors neigiamų pasekmių yra žymiai daugiau:

1. Masiniai neramumai. Įvykus „Brexit“ be sutarties, JK gyventojams gali tekti susidurti maisto produktų ir vaistų trūkumu, įsigaliojusiais naujais reikalavimais kelionėms į užsienį, nustosiančiais galioti kai kuriais dokumentais, kai kuriuose šalies regionuose išaugusiomis transporto spūstimis, staigiai išaugusiomis plataus vartojimo prekių kainomis ir kitais sunkumais. Dėl to JK visuomenėje gali kilti didžiuliai neramumai – JK vyriausybė šiam atvejui jau mobilizavo 4 000 karių ir valstybės tarnautojų, o prireikus „Brexit“ be sutarties situacijos suvaldymui gali būti pasitelkta dar 5 000 žmonių, įskaitant ir rezervo karius, kurie padėtų stabdyti kilusius neramumus. Toks JK pajėgų mobilizavimas – didžiausias taikos metu per pastarąjį šimtmetį.

2. Ištuštėjusios parduotuvių lentynos ir išaugusios prekių kainos. Sausio 28 d. Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos įmonių konsorciumo (angl. British Retail Consortium; BRC) duomenimis, įvykus „Brexit“ be sutarties ,per Prancūzijos uostą Calais keltais gabenamų krovinių srautas gali sumažėti 87 proc. – tokios krovinių apimties sumažėjimas lems britiškų parduotuvių lentynų ištuštėjimą.

Be to, JK politikų nuolatinis kartojimas, jog „Brexit“ be sutarties atveju šalis galės be problemų vadovautis Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisyklėmis irgi klaidina žmones – pasak prekybininkų, šiuo metu tik 10 proc. viso importuojamo maisto yra apmokestinama pagal WTO taisykles, o šio apmokestinimo plėtra smarkiai pabrangintų importuojamą maistą.

Beveik trečdalis JK importuojamo maisto yra iš ES šalių, o „Brexit“ data (2019 m. kovo 29 d.) dar labiau apsunkina padėtį, nes tuo metų laiku JK iš ES importuoja 90 proc. salotų, 80 proc. pomidorų ir 70 proc. minkštųjų vaisių.

3. Sugriežtėjusios taisyklės ES piliečiams, ketinantiems pasilikti JK. „Brexit“ be sutarties atveju JK gyvenantiems 3 milijonams ES piliečių bus taikomos griežtesnės pasilikimo sąlygos. Nepriklausomai nuo „Brexit“ baigties (su sutartimi ar be), visi šalyje esantys ES piliečiai privalės užsiregistruoti nuolatinio gyventojo statuso (angl. settled) gavimui, tačiau įvykus „Brexit“ be sutarties, šis statusas bus suteikiamas tik iki 2019 m. kovo 29 d. atvykusiems ES piliečiams (jei įvyktų „Brexit“ su sutartimi, į nuolatinį šalies gyventojo statusą galėtų pretenduoti iki 2020 m. gruodžio atvykę ES piliečiai).

Be to, įvykus „Brexit“ be sutarties, galutinė data dėl kreipimosi suteikti nuolatinio gyventojo statusą būtų 2020 m. gruodžio 31 d., bet ne 2021 m. birželio 30 d., kaip numatyta dabartinėje „Brexit“ sutartyje, o nuolatinių JK gyventojų statusą gavusių ES piliečių šeimų nariai galėtų prie savo artimųjų prisijungti tik iki 2022 m. kovo 29 d.

Kas liečia ES šalyse gyvenančius britus, kiekviena ES šalis teigė, jog ketina leisti jiems pasilikti, tačiau šio požiūrio įgyvendinimas priklausys nuo kiekvienos ES valstybės politikos.

4. JK vairuotojų pažymėjimų nepripažinimas ES. Šių metų vasario 1 d. ES diplomatai susitarė leisti britams keliauti po Šengeno erdvę, kuriai priklauso 26 Europos šalys, be vizų 90 dienų laikotarpiu per bet kurias 180 dienų, net jei įvyks „Brexit“ be sutarties (šiam sprendimui dar turi pritarti Europos Parlamentas).

Kita vertus, trumpalaikiams ES valstybių lankytojams gali tekti sugrįžti į JK siekiant susitvarkyti dokumentus dėl trijų skirtingų rūšių tarptautinių vairuotojų pažymėjimų (angl. international driving permit; IDP), kuriuos privalės turėti Europos šalis lankantys britai, jei įvyks „Brexit“ be sutarties.

Taip pat JK vyriausybė įspėjo, jog įvykus „Brexit“ be sutarties ES šalyse gyvenantys JK piliečiai privalės iš naujo laikyti vairavimo egzaminus, jei iki šių metų kovo 29 d. nepasikeis savo britiškų vairuotojų pažymėjimų į europietiškus.

Daugiau apie „Brexit“ be sutarties poveikį JK vairuotojams galite sužinoti čia.

5. Pasikeitęs britiškų pasų galiojimas. Įvykus „Brexit“ be sutarties, JK piliečiai negalės lankytis Šengeno erdvės valstybėse, jei iki jų pasų galiojimo pabaigos bus likę mažiau nei 6 mėnesiai. JK vyriausybė pataria keleiviams atnaujinti pasus, kurie yra senesni nei 9 metai ir 6 mėnesiai, tačiau jei pase nurodoma, kad jo galiojimas yra daugiau nei 10 metų, tokį pasą privaloma atnaujinti dar anksčiau, nes „Brexit“ be sutarties atveju, ilgesnės nei 10 metų trukmės pasas nebegalios.

6. Pasikeitusi JK naminių gyvūnų gabenimo ES viduje tvarka. „Brexit“ be sutarties atveju įsigaliotų griežtesnė tvarka, kuri pakeistų dabartinę augintinių pasų programą (angl. pet passport scheme), numatančią, jog naminiai gyvūnai privalo būti tikrinami tik likus 21 dienai iki planuojamos kelionės bei leidžiančią nevaržomai transportuoti gyvūnus ES viduje. Jei įvyktų „Brexit“ be sutarties, augintinių patikra turėtų būti atliekama likus 3-4 mėnesiams iki planuojamos kelionės, o išduoti sveikatos patikros sertifikatai galiotų tik 10 dienų iki įvažiavimo į ES (daugiau apie pasikeitusią naminių augintinių gabenimo tvarką galite sužinoti čia).

7. Darbo netekimas. „Brexit“ be sutarties atveju šimtai kompanijų ketina išsikraustyti arba jau pradėjo išsikraustymą iš JK. Iš šalies žada išsikraustyti kompanijos, kurių veikla yra itin susijusi su tiekimo grandine, pavyzdžiui, „Airbus“, kuriai JK dirba 14 000 žmonių ir dar 110 000 tiekimo grandinėje, įvairių automobilių gamintojai ir kitos kompanijos.

JK Direktorių instituto, vienijančio kompanijų vadovus ir verslo lyderius, apklausos duomenimis, beveik kas trečia JK registruota kompanija svarsto galimybę dėl „Brexit“ perkelti veiklą į užsienį – 16 proc. kompanijų jau turi parengę aiškius veiklos perkėlimo planus, o 13 proc. šią galimybę dar tik rimtai svarsto.

8. Spūstys pasienyje ir greitkelių pavertimas krovininių vilkikų stovėjimo aikštelėmis. Šiuo metu vien per Doverio uostą JK sieną kasdien kerta apie tūkstančiai transporto priemonių, o vienai vienai transporto priemonei kirsti sieną prireikia vidutiniškai apie 2 minučių. Jei „Brexit“ be sutarties atveju kiekviena transporto priemonė JK pasienio punktuose papildomai būtų tikrinama dar 2 minutes, į uostą vedančiuose keliuose nusidriektų mažiausiai 27 kilometrų ilgio spūstys. Jeigu patikra ilgėtų – ilgėtų ir keliuose įstrigusių automobilių eilės.

Be to, nuo 2019 m. pradžios planuojama uždaryti M20 greitkelį nuo 8-9 sankryžos, jog greitkelis galėtų būti naudojamas kaip krovininių vilkikų stovėjimo aikštelė, jei susidarytų spūstys ties Doverio uostu. Taip pat krovininių vilkikų atsargine stovėjimo aikštele bus paverstas Manstono oro uostas ir toks pats scenarijus planuojamas M26 ir M3 greitkelių ruožams.

Taip pat nuogąstaujama dėl keltų, kurie bus naudojami kritinių atsargų gabenimui per Lamanšą, trūkumo „Brexit“ be sutarties atveju. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę keltų kompanija „Brittany Ferries“ pakeitė 10 000 keleivių bilietų rezervacijas siekiant pasiruošti maisto atsargų gabenimui ir spūsčių Doverio uoste mažinimui.

9. Milijonų skrydžių bilietų atšaukimas ir negaliojantis kelionės draudimas. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, „Brexit“ be sutarties atveju gali būti atšaukta iki 5 milijonų skrydžių bilietų rezervacija, nes JK pasitraukimas iš ES be jokios sutarties nenumato automatinio skrydžių tarp JK ir ES teisinės bazės pratęsimo po 2019 m. kovo 29 d. 23.00 val.

Tiesa, ES ir JK susitarė, jog „Brexit“ be sutarties atveju bus stengiamasi išlaikyti „bazinį susisiekimą“, kuris galiotų 12 mėnesių.

Po „Brexit“ (2019 m. kovo 29 d.) užsienio šalyse atostogauti susiruošę keliautojai raginami pasitikrinti savo kelionių draudimų polisų sąlygas, tačiau net penkios iš septynių didžiųjų kelionių draudimų kompanijų jau patvirtino, kad neaišku, kaip jos elgsis „Brexit“ be sutarties atveju. Tik „Axa“ ir „Aviva“ kompanijos patvirtino, jog bet kokie „Brexit“ be sutarties sukelti kelionių trikdžiai bus kompensuojami, o „Legal & General“ pareiškė, jog ne. Kitos didžiosios draudimo kompanijos negalėjo pasakyti, kaip elgtųsi, įvykus „Brexit“ be sutarties.

Pasak Britų draudikų asociacijos (angl. Association of British Insurers; ABI), šalies draudikai bet kokia kaina siekia išvengti „Brexit“ be sutarties. Draudikai pabrėžė, jog „Brexit“ sutrikdžius užsienio keliones, už alternatyvaus transporto suteikimą arba už kelionėms išleistų lėšų grąžinimą yra atsakingos skrydžių bendrovės ir kelionių organizavimo kompanijos, kurioms buvo sumokėti pinigai.

10. Vaistų ribojimas. Kiekvieną mėnesį iš ES į JK importuojama 37 milijonai pakuočių vaistų, o Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) jau dabar ruošiasi „Brexit“ be sutarties pasekmėms. Įvykus blogiausiam scenarijui, JK vaistininkams gali būti suteikta teisė riboti receptinių vaistų išdavimą, nes sukauptų vaistų atsargų pakaktų tik 6 savaitėms. NHS taip pat ragina pacientus nekaupti asmeniškai vaistų atsargų, nes individualus vaistų kaupimas tik dar labiau gali paskatinti tikėtiną vaistų trūkumo krizę šalyje.

11. Padidėję tarptinklinio ryšio (angl. roaming) tarifai. Tarptinklinio ryšio papildomi įkainiai visoje ES buvo panaikinti dar 2017 m. birželį – pavyzdžiui, joks mobiliojo ryšio operatorius negalėjo papildomai apmokestinti britiško mobiliojo telefono, kuriuo buvo skambinama, siunčiami SMS ar naudojamasi internetu žemyninėje Europoje (taikomi tokie patys tarifai kaip JK). Įvykus „Brexit“ be sutarties viskas gali pasikeisti, nors 85 proc. JK klientų aptarnaujančių kompanijų, „Three“, EE, O2 ir „Vodafone“, teigimu, jos neketina sugrąžinti papildomų tarptinklinio ryšio įkainių, jei įvyktų „Brexit“ be sutarties.




Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!