Po „Brexit“: ar palikti NATO – taip pat sudėtinga? (1)

Nemažai Jungtinės Karalystės balsuotojų turbūt tikėjosi, kad šalis paliks ES vos ne iškart po referendumo. Tačiau jau dabar aiškėja, kad procesas užtruks ir bus komplikuotas. O kaip su NATO? Šio aljanso istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad kuri nors narė išstotų, bet kaip tai atrodytų, domėjosi „Politico“. 

defense.gov (Master Sgt. Jerry Morrison) nuotr. / Šiaurės Atlanto Taryba
defense.gov (Master Sgt. Jerry Morrison) nuotr. / Šiaurės Atlanto Taryba

Klausimas, žinoma, kol kas hipotetinis, tačiau po balsavimo už „Brexit“ diplomatai NATO būstinėje Briuselyje jį jau užduoda. 

Reikia aktyvuoti 13-ąjį straipsnį

Pagal pirmąjį scenarijų pasitraukimo maršrutas gana paprastas. Pagal NATO reikalavimus pasitraukti norinti narė apie tokį ketinimą privalo pranešti prieš metus.

Protokole nurodoma, kad tokia šalis privalo apie išstojimą informuoti JAV, o tada amerikiečiai apie būsimus pokyčius NATO sudėtyje praneša visiems sąjungininkams.

„Jei norima pasitraukti, tai ir pasitraukiama. Pagal (NATO sutarties, – red.) 13-ąjį straipsnį numatyta galimybė sąjungininkei pasitraukti iš dalyvavimo sutartyje“, – „Politico“ teigė vienas Aljanso atstovas. 

13-asis NATO sutarties straipsnis nėra pajudintas nuo pat 1949-ųjų, kai buvo įkurtas Aljansas. Tiesa, jame skelbiama, kad šalis gali „pasitraukti sutarties galiojimo laikui pasiekus 20 metų“. 

Toks reikalavimas buvo įtrauktas dėl anuomet JAV ir Vakarų Europoje tvyrojusio nerimo, kad komunistai gali perimti valdžią tokiose šalyse kaip Italija ar Prancūzija ir iškart išvesti valstybes iš NATO. 

Dabar ši taisyklė jau nebeaktuali, be to, šalių, norinčių palikti Aljansą, nėra.

Kad ir su problemomis, bet sąjungininkė

Vis dėlto pastaraisiais metais iškilęs labiau komplikuotas klausimas – kaip išmesti sąjungininkę iš NATO prieš jos valią? Problema aktualesnė dėl vis agresyvesnio Recepo Tayyipo Erdogano siautėjimo Turkijoje.

Be to, politikai Graikijoje ir Vengrijoje – pakankamai prorusiški. Graikijos premjeras Panos Kammenos atvirai bičiuliaujasi su Rusijos pareigūnais ir gegužės pabaigoje paskelbė, kad graikai rusams gamins automatinius šautuvus „Kalašnikov“.

Galiausiai šį pirmadienį paskelbta, kad NATO narė Turkija ketina užleisti rusams Incirliko karinę oro bazę, iš kurios būtų rengiami Rusijos karo lėktuvų antskrydžiai Sirijoje. Tiesa, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu tokią informaciją netrukus paneigė. 

Tačiau NATO sutartyje apie šalies narės išstūmimo scenarijų paprasčiausiai nerašoma, o Aljanso pareigūnai apie jį svarsto itin atsargiai.

„Išmetimo klausimas yra visiškai hipotetinis, o atsakymo į jį ieškotų visos NATO narės kartu“, – „Politico“ teigė Aljanso atstovas, kuris pridūrė, kad blokui geriau išlaikyti net problemų keliančias valstybes nares nei paversti jas priešėmis. 

„Žinoma, Turkija (ji yra NATO narė nuo 1952 metų, – red.) nesilaiko vakarietiškų standartų dėl žmogaus teisių, įstatymų viršenybės ir spaudos laisvės, bet mes esame gynybinis aljansas. Jau geriau Turkija būtų su mumis nei arčiau Rusijos“, – kalbėjo NATO pareigūnas. 

Išstoti iš Aljanso norinčių nėra

Arčiausiai prie „Brexit“ stiliaus pasitraukimo iš NATO buvo priartėjusi Prancūzija. 1966 metais tuometis šalies prezidentas Charles'is de Gaulle'is patraukė Prancūziją iš NATO integruotų karinių struktūrų, bet ne iš paties Aljanso. 

Jis aiškino, kad taip išsaugos Prancūzijos nepriklausomybę pasauliniuose reikaluose. Toks Ch.de Gaulle'io žingsnis įsiutino JAV, bet į karines struktūras Paryžius grįžo tik 2009 metais. 

Vis dėlto šiaip NATO, skirtingai nei kitas 28 šalis vienijantis blokas – Europos Sąjunga, labiau linkęs plėstis, o ne trauktis. 

Antai Varšuvos viršūnių susitikime formalų kvietimą prisijungti prie Aljanso turėtų gauti Juodkalnija, o kitos eilėje – Bosnija ir Hercegovina, Gruzija bei Makedonija. Diskusijos dėl galimos narystės NATO įsižiebusios ir Baltijos jūros regione – apie ją kalbama neutraliose Švedijoje ir Suomijoje.

Galiausiai NATO šalyse narėse yra populiaresnė organizacija nei ES. Praėjusį mėnesį „Pew Research Center“ atliko apklausą dešimtyje Europos šalių ir nustatė, kad 59 proc. respondentų teigiamai vertina NATO. 30 proc. – neigiamai. 

Bendrija vertinama prasčiau. Teigiamai į ES žvelgė 51 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 47 proc. 

Pasak vieno saugumo ir gynybos tyrimų centro RUSI vadovų Jonathano Eyalo, yra trys priežastys, kodėl nė viena šalis nėra išstojusi iš NATO.

„Pirmiausia, Šaltojo karo metu Europa buvo suskaldyta ir buvo nelengva pasirinkti vidurinįjį kelią – neutralumą. Antra, Aljansas buvo ir yra gynybinis, be to, neturintis alternatyvos. Trečia, NATO vis dar yra svarbiausia struktūra Amerikos veikimui Europoje“, – teigė J.Eyalas. 

15min.lt


Komentarai

Vytautas Jodeika UK neišeis nei is NATO ne is ES be reikalo Rusijos GRU plauna smegenis žmonėms kurie nei išsilavinę nei apsišvietę ir tai nedaro tiesiogei jie panaudoja savo agentūra tose salise per spauda kuriems naudinga skleisti labai suplanuota melą Lietuvoje ipatingai korupcija todel žurnalistai sutinka šmeižti už pinigus savo šalį ES ir NATO PUTINAS ruose dirva invazijai i Europa ir NATO valstybes, net Rusijos armijoje pradėjo valimus tuos generolus kurie acisake KGBsniko Putino avantiūros užkariauti Europa jis net pradėjo sodinti i kalėjimą zmones kurie pakritikavo ziauriause žmogu Rusijoje Staliną nes diktatoriaus Putino metodai ir įsitikinimas yra bolševikinis jis taip buvo auklėtas


Susiję straipsniai


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!