Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Nuo „Brexit“ iki Škotijos nepriklausomybės: 6 svarbiausi naujos JK premjerės laukiantys uždaviniai

Trečiadienio, liepos 13 d., vakarą Jungtinė Karalystė (JK) jau turėtų turėti naują premjerę – dar pirmadienį dabartinis premjeras Davidas Cameronas pranešė, kad ja taps Theresa May. Jau artimiausiomis ji dienomis turės pereiti nuo kalbų prie darbų. 

flickr.com (UK Home Office) nuotr. / Th. May
flickr.com (UK Home Office) nuotr. / Th. May

Savo pirmininkavimo kadenciją Th. May pradės politinio sąmyšio apimtoje šalyje, todėl pirmasis jos laukiantis uždavinys – suvaldyti šalies atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos procesą. Tačiau „Brexit“ – dar ne viskas. Toliau išvardijami šeši pagrindiniai uždaviniai, kurie bus neabejotinai įtraukti į naujosios premjerės darbotvarkę. 

„Brexit“

Didžioji bėda. Paskelbusi, kad sieks Britanijos konservatorių lyderio posto, Th. May jau tris kartus viešai kalbėjo ir kaskart pakartojo, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“. Skamba ryžtingai, tačiau jai pasisekė, kad „Brexit“ yra išgalvotas žodis ir iš esmės nieko nereiškia. Ji pasakė, kad antro referendumo nebus ir kad grįžti į ES pro užpakalines duris nepavyks. Tačiau ji, kaip ir Britanijos pasitraukimo iš ES kampanijos – kurioje pati Th. May nedalyvavo – vedliai, aiškiai taip ir nepasakė, ką, jos manymu, reiškia „Brexit“.

Veikiausiai kažkada vėliau šiais metais ji imsis 50-ojo straipsnio, kuriuo vadovaujantis bus oficialiai pradėtas dvejų metų trukmės laikotarpis, per kurį Jungtinė Karalystė (JK) turės susiderėti dėl savo pasitraukimo iš ES sąlygų. Th. May žadėjo Britanijos ministrų kabinetą papildyti „Brexit“ reikalų ministro postu. Vieno iš Britanijos pasitraukimo kampanijos aktyvistų, Chriso Graylingo, vaidmuo neilgai trukusioje Th. May kampanijoje leidžia įtarti, kad į šį postą gali būti paskirtas būtent jis, nors, kita vertus, šiam asmeniui gali būti numatytos ir kur kas svarbesnės pareigos.

Visuotiniai rinkimai

Kai kas visai nesupyktų, jei šis punktas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Praėjusią savaitę Th. May teigė, kad tokiu nestabiliu laikotarpiu visuotinių (Parlamento) rinkimų nebus. Tačiau opozicinės partijos tam nepritaria ir reikalauja surengti rinkimus.

2010 m. Britanijoje priimtas Nustatytos kadencijos parlamentų aktas (angl. The Fixed Term Parliaments Act), todėl surengti skubius rinkimus nėra taip jau paprasta, ir ieškoti išeities iš šios situacijos Th. May neskubės. Jei naująja premjere būtų tapusi parlamente palaikymo nesulaukusi Andrea Leadsom, rinkimai veikiausiai būtų neišvengiami, tačiau Th. May yra užsitikrinusi neįveikiamą parlamentinės partijos užnugarį, rašo „The Independent“.

Greitojo geležinkelio linija HS2

Th. May turės pati nuspręsti, ar, kalbant apie naująją greitojo geležinkelio liniją tarp Londono, Birmingamo, Rytų Midlandso ir šiaurinės šalies dalies, ištarti Makbeto žodžius: „Aš įbridau į kraują taip giliai, kad bėgt atgal man užkirsti keliai“ (vert. A. Churginas).

Milijardai jau išleisti. Tačiau dabar, kai viešųjų finansų ištekliai gerokai išsekę, o padėtis greitu laiku tikriausiai nesikeis, turi būti sprendžiama, ar tęsti šį mažiausiai 55 mlrd. svarų kainuosiantį projektą.

Jį planuojama užbaigti ne anksčiau kaip 2033 m., tad iki to laiko, jei būtų nuspręsta, kad projektas nebūtinas, nebūtų visiškai neracionalu įsivaizduoti visuotinę savaeigių automobilių eros atėjimo nulemtą transporto revoliuciją.

Hitrou oro uosto plėtra

O gal Gatviko oro uosto plėtra. O gal vis dėlto „Boriso salos“. Svarstymai dėl to, kurioje šalies pietryčių vietoje plėtoti aviacijos pajėgumus, įstrigo aklavietėje. Galutinį sprendimą planuota priimti rudenį, tačiau kad ir kas būtų nuspręsta, palankaus vertinimo sprendimas veikiausiai nesulauks.

Branduolinės sistemos „Trident“ atnaujinimas

Prieš porą dienų D. Cameronas pranešė, kad liepos 18 d. JK Parlamento Bendruomenių rūmai balsuos dėl Britanijos branduolinių pajėgumų atnaujinimo. Kaip dabar jau žinoma, balsavimo dieną premjero poste bus Th. May. Leiboristai, švelniai tariant, šiuo klausimu bendros nuomonės neturi, taigi tai bus viena pirmųjų progų į jų gretas įnešti dar daugiau sumaišties ir tada lyg niekur nieko grįžti prie torių reikalų.

Škotijos nepriklausomybė

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon kartu su Škotijos nacionaline partija (SNP) neabejoja, kad „Brexit“ atvėrė duris antram referendumui dėl Škotijos nepriklausomybės ir kad jis, tikėtina, pasibaigtų pergalingai. Holirude įsikūręs Škotijos parlamentas turi įgaliojimus surengti antrą referendumą, tačiau Th. May ir britų parlamentas visiškai neprivalo pritarti jo rezultatams. Th. May gali teigti, kad dėl visko nuspręsta 2014-aisiais, svarsto „The Independent“.

Mažiau kontroversiškas būdas pasiekti, kad sąjunga nesubyrėtų, būtų mėginti įtikinti Škotiją, kad jai pačiai būtų geriau likti JK sudėtyje. „Brexit“ neišsprendė naftos kainos problemų, ir, jei Škotija nori referendumo tam, kad išliktų Europos Sąjungoje, jai, kaip ir visoms naujoms ES narėms (tapusi nepriklausoma Škotija būtent tokia ir taps), būtų keliamas reikalavimas įsivesti eurą ir prisijungti prie Šengeno zonos.

Škotijos pirmąją ministrę palaiko ir šalies konservatorių lyderė Ruth Davidson, kuri debatuose dėl referendumo, nors ir nelaimėjo, tačiau pademonstravo savo kaip oponentės kietumą. 

LRT.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!