Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Nesibaigiantis teroras Europoje: ar įmanoma pasiekti pergalę?

Nusikalstama Airijos grupuotė „IRA“, baskų separatistų grupė „Eta“... O dabar - „Islamo valstybė Sirijoje ir Irake“ (ISIS). Ar Europa gali panaudoti pamokas, išmoktas praeityje, idant susidorotų su teroru šiandien? Teroro grėsmes Europoje nagrinėja Amerikos žurnalas „The Atlantic“.

Teroras daugiausiai aukų nusinešė 1988 metais.
Teroras daugiausiai aukų nusinešė 1988 metais.

Paryžius. Bažnyčios varpų skambesys susilieja su policijos mašinų sirenomis. Apsaugos tarnybų darbuotojai patruliuoja po žydų kvartalą istoriniame Le Marais rajone, stebėdami turistus, pozuojančius priešais Luvro piramidę ir stoviniuodami greta pagrindinių miesto viešbučių ir parduotuvių.

Net ir tuomet, kai, kaip ir kiekvieną rugpjūtį, Paryžius ruošiasi ištuštėjimui po vasaros sezono, kuomet akmenimis grįstas gatves palieka būriai turistų, miestas yra stebimas ir saugomas.

Praėjusį mėnesį įvykęs išpuolis Nicoje Bastilijos paėmimo dienos minėjimo metu ir dviejų islamistų kunigo Normandijoje nužudymas lėmė, jog Prancūzija dar šešiems mėnesiams pratęsė nepaprastąją padėtį, kuri šalyje buvo paskelbta po išpuolių Paryžiuje, kurių metu žuvo 130 žmonių.

Gausiai apsiginklavę policijos pareigūnai patruliuoja gatvėse. „Ką mes galime daryti? Likti namie? - gūžčioja pečiais kalbintas pagyvenęs prancūzas. - Mes turime gyventi toliau, kitu atveju, koks tikslas?“

Prisiminus praeitį

Prancūzija, kaip ir likusi Europa, yra ir anksčiau kentusi panašią apgultį. Vyresnio amžiaus europiečiai prisimena laikus, kai komunistai, nacionalistai, anarchistai, islamistai ir tarptautiniai nusikaltėliai atnešė į Europą chaosą.

Teroristai iš Palestinos sudrumstė 1972-ųjų harmoniją vasaros Miunicho olimpinių žaidynių Miuniche metu, įkaitais paimdami ir nužudydami 11 atletų iš Izraelio. 1978-aisiais italų komunistai pagrobė ir nužudė buvusį premjerą. 1988-aisiais Libijos teroristai virš Škotijos susprogdino lėktuvą, nužudydami 270 asmenų.

1970-1980 metais karinės Palestinos grupuotės ir Irano revoliucionieriai pavertė Europą mūšio lauku: žudė priešus, užiminėjo lėktuvus, taip pat buvo padegtas Izraelio oro linijos registracijos punktas Romos oro uoste. Vien Prancūzijoje Alžyro islamistų grupė pilietinio karo metu 1991-aisiais susprogdino Paryžiaus metro stotis, žydų mokyklą ir Triumfo arką.

1985-1986-aisiais Libano musulmonų šiitų organizacija ir politinė partija Hezbollah, kuri buvo išsikėlusi tikslą išvaryti prancūzus ir amerikiečius iš Libano, įvykdė mažiausiai penkis sprogdinimus ant Prancūzijos žemės. Tuo tarpu armėnų teroristai 1983-iaisiais, siekdami keršto dėl armėnų genocido, susprogdino Turkijos oro linijos registracijos punktą Paryžiaus oro uoste, nužudydami aštuonis asmenis.

Ko galima pasimokyti šiandien?

Kol Europa grumiasi su atakų banga, įvykdyta ar įkvėpta „Islamo valstybės“, smurtas ir įtampa Europoje išaugo dvigubai. Tačiau su šia problema susiduriama nebe pirmą kartą. Todėl būdai, kuriais Europa kovėsi su terorizmu praeityje gali tapti pamoka, praversiančia ateityje.

Nepaisant akivaizdžių ideologinių ir strateginių skirtumų tarp dabartinių ISIS ir praeityje sulauktų grasinimų, vietinės Europos teisėsaugos institucijos vis dar gali panaudoti praėjusio amžiaus taktiką. Pavyzdžiui, siekdami pažaboti galimus airių IRA grupuotės teroristinius veiksmus, Belfasto pareigūnai įsteigė patikrinimo postus ir apieškodavo automobilius ir vairuotojus. 1970-aisiais institucijos aplink Belfasto centrą įdiegė „plieninį žiedą“, idant užkirstų kelią ten patekti automobiliams. Nors, žinoma, net ir tada atakos nesiliovė.

Net ir tuomet, kai 1970-1980-aisiais pasikėsinimai Airijoje ir Europoje tęsėsi, apsaugos agentūros turėjo informaciją apie visas pagrindines teroro grupuotes, kas jas motyvavo bei žinojo įspėjamuosius teroro ženklus. Pavyzdžiui, kai IRA grupuotė rengė atakas Britanijoje, atsakingos instancijos buvo pasirengusios visiems įmanomiems atsakomiesiems veiksmams. Įvairios agentūros taip pat dalindavosi informacija ir diegdavo patikros punktus. Tiesa, gerokai sunkiau tai padaryti veikiant skirtingose valstybėse, pasieniuose, kariuomenėse ir vyriausybėse.

Istorijos pamokas prisiminė ir Europos Tarybos Užsienio reikalų vadovas (Madride) Francisco de Borja Lasheras, kuris pasakojo, jog nuo 1960-ųjų Ispanijos miestai buvo reguliariai atakuojami baskų separatistų, kurie siekė nepriklausomybės nuo Ispanijos. „Baskai atstovavo tam tikrą populiacijos dalį, kurią pamažu buvo galima nuraminti ir neutralizuoti, net jei konfliktas ir politinis klausimas išliko“, - sakė F. de Borja Lasheras.

Siekdamos kovoti su separatistais, Ispanijos valdžios institucijos atsisakė panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Vietoje to, šis baskų pasipriešinimas buvo traktuojamas kaip vidinė teisėsaugos ir vietinė kovos su teroru poblema.

Tol, kol separatizmas buvo traktuojamas kaip politinė problema, bandant suteikti vietinę pagalbą, buvo galima rasti politinius sprendimus jai išspręsti. Pamažu baskų separatistai prarado lojalumą, mat viešai buvo smerkiami žiaurūs jų veikimo būdai. Didelė dalis baskų separatistų grupės „Eta“ narių buvo areštuoti. Galiausiai grupuotė baigė ginkluotą kampaniją ir pasirinko kitą kelią siekti savo tikslo - vesti taikias politines derybas.

Teroro atakos Anglijoje - laiko klausimas

Šiandien Vakarų ir Centrinės Europos politikai sustiprino vidines saugumo priemones ir sugriežtino pasienių kontrolę. Europos Sąjungos ministrai parengė planą, kuris vyriausybėms suteiktų prieigą prie skaitmeninių duomenų, įskaitant kriminalinius duomenis ir oro linijų keleivių duomenis, nuo telekomunikacijų iki skaitmeninių paslaugų tiekėjų.

Tačiau Prancūzijoje paskelbta nepaprastoji padėtis tęsiasi jau devintą mėnesį. Vokietija po Miuniche įvykdytų šaudymų sustiprino pasienio apsaugą, o Austrija savo ruožtu taip pat sustiprino apsaugą savo pusėje. Vokietijos Vidaus reikalų ministras siūlo planą panaikinti dvigubą Vokietijos pilietybę asmenims, kurie priklauso teroro grupuotėms, šiuo būdu palengvinant šių asmenų deportaciją. Austrijos vyriausybė į Vokietiją išsiuntė keletą savo elitinių „Cobra“ pareigūnų, kurie padėtų Vokietijai tiriant terorizmo atvejus.

Britanijoje taip pat imamasi veiksmų prieš galimas teroro atakas. Londono policija šį mėnesį paskelbė, kad dislokuos papildomus ginkluotus pareigūnus mieste, turint omenyje tai, jog daugelis policininkų Londone vaikšto neginkluoti. Kaip viešai pareiškė Londono policijos komisaras Bernard Hogan-Howe, teroro atakos Anglijoje tėra laiko klausimas. Praėjus vos 48 valandoms po komisaro viešo pasisakymo, Somalio kilmės Norvegijos pilietis atakavo grupę žmonių vienoje Londono aikščių - Russell Square. Vyras sužeidė kelis asmenis ir mirtinai nudūrė vieną moterį.

Belgų pareigūnai dirba neefektyviai?

Kai svarstoma šalių vienybės viršenybė prieš politiką, Europos Sąjunga visuomet buvo varžoma bendrijos narių, kurios pirmenybę įprastai linkusios teikti nacionaliniam suverenitetui. Tai taip pat kėlė nemenkas problemas rengiant teroro įstatymus. 1976-aisiais reaguodama į įkaitų krizę Miunicho olimpiadoje, ES sukūrė TREVI grupę, kuri turėjo suvienyti tarptautines pastangas, siekiant kovoti su terorizmu, apmokyti policijos pareigūnus bei palaikyti saugumą branduolinių objektų teritorijose.

Tačiau, regis, TREVI grupės pamokos pernelyg neįstrigo. Europos šalių saugumo agentūros ir vėl pradeda ieškoti bendravimo ir dalinimosi informacija būdų. Europos politikos ir globalių reikalų ilgamečio eksperto Josef Janning teigimu, šiuolaikiniame kontekste grėsmes patirianti valstybė yra gyvenimo faktas, su kuriuo europiečiai yra pasiruošę gyventi.

Lapkritį sulaukus ISIS atakų, prancūzų slaptieji pareigūnai pradėjo operacijas Briuselyje - mieste, kuriame sučiupti su Paryžiaus teroro atakomis susiję asmenys. Tačiau vėliau prancūzų pareigūnai nustojo dalintis informacija, kurią surinko kartu su belgais. Esą dėl eilės klaidų, sekusių po lapkričio Paryžiaus atakų, didžiausią kaltės dalį prisiimant Belgijos pareigūnams. 

Pavyzdžiui, Belgijos institucijos nesugebėjo pasidalinti duomenimis ar efektyviai veikti žinodamos, jog vienas iš Paryžiaus išpuolių rengėjų buvo sugautas Turkijos pareigūnų ir deportuotas į Nyderlandus. Geresnis policininkų darbas Belgijoje būtų galėjęs užkirsti kelią gausybės ginklų juodojoje rinkoje atsiradimui po Balkanų karų, kas leido Paryžiaus užpuolikams lengvai įsigyti galingus ginklus. Pasak J.Janning, prancūzai yra įsitikinę, jog jų kolegos belgai nedirbo pakankamai efektyviai sekdami situaciją Briuselyje, ypač, Mollenbeek rajone.

Kviečia nesileisti šokdinamiems psichopatų

Praeityje vietiniai informatoriai bendradarbiavo su teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnais dėl bendro tikslo - pašalinti kovotojus. Drauge buvo dirbama malšinant karines grupuotes, pavyzdžiui, tokias, kaip italų „Raudonos brigados“. Modernaus teroro irštvos galėtų būti išardytos taip pat, kaip pogrindinės organizuotų nusikaltėlių gaujos. Pasak J.Janning, teisėsaugos institucijos turėtų bendradarbiauti su vietinėmis bendruomenėmis ir puoselėti ryšius, jog galėtų lengviau surinkti žvalgybinę informaciją.

Pasak Europos politikos eksperto J.Janning, prieš ideologijas turėtų būti kovojama mokyklų suoluose ir socialiniuose tinkluose. Agentūros turėtų bendradarbiauti viena su kita, sekti žmonių, prekių, ginklų judėjimą rajonuose, miestuose ir šalių pasieniuose. Tačiau kol kas ties tuo dar dirbama. Norint Europos agentūroms suteikti šią galią, turi būti praplėstas vidinis saugumo mechanizmas. Ateityje Vokietija bei kitos Europos šalys taps panašesnės į Britaniją, kur beveik kiekvienoje viešoje vietoje įrengtos stebėjimo kameros.

© ANGLIJA.today (Gabrielės Vičytės) iliustr. / Terorizmas Europoje (duomenys - iki 2016 m. liepos mėn.)

Tačiau pasak technologijų startuolio, nukreipto prieš smurtinį ekstremizmą, įkūrėjos Vidhya Ramalingam, vyriausybių technologijos, kurios galėtų padėti praplėsti stebėjimo galimybes yra prastai išvystytos. „Duomenų rinkimo priemones šiuo metu naudoja vyriausybės ir privačios institucijos, siekdamos identifikuoti smurtinius ekstremistus, tačiau tik areštui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn“, - sakė V.Ramalingam.

„Prieš tapdamas teroristu žmogus gali internete palikti užuominas, išduodančias, jog jis eina šiuo keliu. Mes galime pasinaudoti šiomis užuominomis, jog identifikuotume šiuos žmones dar iki to laiko, kol jie neperžengė linijos. Galime diplomatiškai su jais bendrauti ir stengtis pakeisti jų elgesį. Galime užkirsti kelią pažeidžiamiems naujosios kartos asmenims tapti teroristais“, - apie galimybes kovoti su terorizmu dėstė V.Ramalingam.

Galiausiai Europa pernelyg gerai žino, jog ISIS ir jų šalininkai nuolatos siekia sukurti chaosą ir masinę isteriją, suskaldyti gyventojus, sukelti nepasitikėjimą vyriausybėmis ir saugumo pajėgomis, kurios dirba, jog užtikrintų žmonių saugumą. Panašiai elgėsi ir praėjusiais dešimtmečiais siautėję Europos teroristai, pavyzdžiui, italų „Raudonos brigados“ ir vokiečių „Raudonosios armijos frakcija“ - jie buvo anarchistai, kurie vykdė sprogdinimus - kaip pagrindinį ginklą naudojo masinę žmonių isteriją.

Didžiausias iššūkis Europoje šiandien yra tai, jog, priešingai nei praeityje, kai grupuotės veikė kontinento viduje, ISIS kreipiasi į platesnę populiaciją. Priešingai nei ankstesni nacionalistų grasinimai, kuriuos buvo galima atpažinti pagal tam tikrą socialinį elgesį, atskiri asmenys, kurie pasiryžta kovoti dėl ISIS, yra įkvėpti už Europos kontinento - Sirijoje ir Irake vykstančių kovų. Praeities ir šiandieninės atakos skiriasi daugeliu atžvilgių. Grupuotės, tokios kaip „IRA“, buvo įkvėptos apibrėžtų tikslų, susijusių su teritoriniais klausimais ir valdymu. Tačiau ISIS turi tikslą - plėsti teritoriją per terorizmą, tačiau be nustatyto termino pabaigos. ISIS taip pat ne kartą skelbė, jog tol, kol Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių vyriausybės turės ryšių su Iraku ir Sirija, šių šalių piliečiai gali tikėtis atakų savo namuose.

Kaip rašė italų žurnalistas Beppe Severgnini, praėjus 25-eriems metams po paskutiniosios teroro eros, mūsų karta - karta, kuri patyrė ir atlaikė terorą praeityje - turi pareigą priminti savo vaikams, kas buvo veiksminga kovojant su terorizmu ir kas galiausiai jį įveikė. „Europiečiai kaip ir prieš dešimtmečius, taip ir šiandien, turi gyventi toliau. Jaunimas studijavo, dirbo, žaidė, mylėjo ir keliavo - Europoje ir už jos ribų. Mes neleidome, kad psichopatų gauja šokdintų mus. Ir mes laimėjome. Pergalę pasieks ir mūsų vaikai", - optimizmo neslėpė B.Severgnini.

Pagal užsienio spaudą parengė Gabrielė Vičytė




Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!