Skelbimai

Naujuoju JK premjeru tapo Borisas Johnsonas: kas laukia šalies?

Liepos 23 d. popietę paskelbtas Jungtinės Karalystės (JK) valdančiosios Konservatorių partijos lyderis, kuris liepos 24 d. perims iš Theresa May šalies premjero pareigas – naujuoju konservatorių lyderiu ir JK premjeru tapo buvęs Užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas.

European Union nuotr. Borisas Johnsonas.
European Union nuotr. Borisas Johnsonas.

Konservatorių partijos lyderio rinkimuose, kurių galutiniame etape liko du kandidatai, už Borisą Johnsoną balsavo 92 153 partijos nariai, o už kitą kandidatą, Jeremy Huntą, balsavo 46 656 partijos nariai. Iš viso rinkimuose dalyvavo 159 320 (87 proc.) Konservatorių partijos narių.

Naujasis JK premjeras vertinamas kaip charizmatiška asmenybė, kuri netrukus susidurs su didžiuliais užsienio ir vidaus politikos iššūkiais, galinčiais išversti jį iš posto.

Tikėtinas „Brexit“ be sutarties scenarijus, didėjanti įtampa JK ir Irano santykiuose, vidinis Konservatorių partijos susiskaldymas, rudenį gresiantis opozicinės Leiboristų partijos ketinamas inicijuoti balsavimas dėl nepasitikėjimo naująja vyriausybe – su šiais ir kitais iššūkiais nedelsiant susidurs B. Johnsonas, kai tik pradėti eiti premjero pareigas.

Politikos apžvalgininkų teigimu, bet kuris iš minėtų iššūkių gali lemti naują politinį rekordą – B. Johnsonas gali tapti trumpiausiai premjero pareigas užėmusiu politiku.

Apžvelkime plačiau, kokie iššūkiai laukia naujojo JK premjero.

Naujosios vyriausybės sudarymas

Ministrų kabineto suformavimas – tai pirmoji svarbiausia bet kurio naujo premjero užduotis. Nors prognozuojama, jog pagrindiniai buvusios premjerės Theresa May šalininkai neteks užimamų ministrų pareigų, tačiau neatmetama galimybė, jog Borisas Johnsonas savo pareigose paliks daug viceministrų ir kitų aukštas pareigas ministerijose užimančių pareigūnų.

Dar iki B. Johnsono išrinkimo mažiausiai keli ministrai, įskaitant Iždo kanclerį Philipą Hammondą, Teisingumo ministrą Davidą Gauke, Tarptautinės plėtros ministrą Rory Stewartą bei Verslo ministrą Gregą Clarką, pareiškė, jog atsistatydins iš užimamų pareigų, jei premjeru taps Borisas Johnsonas. Tokios pačios nuomonės laikosi ir mažiausiai septyni konservatorių parlamentarai, kurie laimėjus B. Johnsonui svarsto perbėgimo į kitas parlamentines partijas galimybę.

Konservatorių parlamentarų „dezertyravimas“ sukeltų didžiulių problemų valdančiajai Konservatorių partijai, išlaikančiai trapią parlamentinę daugumą, užtikrinamą 2 balsų persvara ir koalicija su Šiaurės Airijos Demokratine unionistų partija (DUP).

Visai realu, jog B. Johnsono pergalė taps „Pyro pergale“ – pergale, pareikalavusia per daug aukų. B. Johnsono pergalė, kuriai priešinosi dalis konservatorių parlamentarų, gali nulemti parlamentinės daugumos neturinčios konservatorių vyriausybės likimą, jei konservatoriams nepavyks užsitikrinti tolesnės koalicijos su DUP bei laimėti jau šį rugsėjį naujajai vyriausybei gresiančio balsavimo dėl nepasitikėjimo, kuri ketina inicijuoti opozicinės Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas.

Priminsime, jog tokį balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį irgi inicijavo J. Corbynas, 2019 m. sausio 16 d. vos išgyveno premjerė Theresa May, už kurios vyriausybę balsavo 325 parlamentarai, prieš – 306. Tuomet valdančiosios Konservatorių partijos partnerė DUP pareiškė, jog, jei ji nebūtų palaikiusi premjerės, Theresa May būtų pralaimėjusi vieno balso persvara.

Reikia pabrėžti, jog DUP valdančiąją Konservatorių partiją palaiko ne visais klausimais, o tik balsuojant dėl biudžeto ir kitais svarbiais klausimais. Kol kas DUP pozicija sutampa su Boriso Johnsono pozicija, jog „Brexit“, su su tartimi ar be jos, turi būti įgyvendintas iki šių metų spalio 31 d., tačiau DUP ir Konservatorių partijos nuomonėms išsiskyrus, naujosios vyriausybės politinis likimas pakibtų ant plauko.

„Brexit“

JK pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – didžiausią galvos skausmą britų politikams keliantis klausimas, kuris iš posto išvertė jau du šalies premjerus (Davidą Cameroną ir Theresa May) bei gali nulemti ir naujojo JK premjero, B. Johnsono, politinį likimą.

Nepaisant fakto, jog ES neketina peržiūrėti (persiderėti) esančios „Brexit“ sutarties, B. Johnsonas, tiek konservatorių partijos lyderio rinkimų politinės kampanijos metu, tiek dabar yra įsitikinęs, jog jis gali pakeisti „Brexit“ sutartį atsisakant esminių jos nuostatų, pavyzdžiui, laisvo judėjimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos išlaikymo mainais į JK ir ES muitų sąjungą.

Taip pat B. Johnsonas ne kartą yra susiejęs dabartinės „Brexit“ sutarties persiderėjimą su JK finansiniais įsipareigojimais ES („Brexit“ kaštais) – pasak B. Johnsono, jei ES nesutiks persiderėti minėtos sutarties, JK gali nuspręsti nemokėti 39 milijardų svarų ES, numatytų sutartyje. Pati ES laikosi pozicijos, jog JK nuspręs nemokėti sutartų 39 milijardų svarų vertės „Brexit“ kaštų, jos ekonomika, saugumas ir aukštasis mokslas labai nukentės. britų vyriausybei nusprendus nemokėti 39 milijardų svarų, JK negalės būti paduota į teismą, tačiau ši skola aptemdys bet kokius JK ir ES santykius – kol britai nesumokės, JK negalės tikėtis jokių susitarimų su ES, įskaitant prekybą, darbo teisės klausimus ar dalyvavimą tokiose programose kaip „Galileo“ (dirbtinių palydovų programa), „Erasmus Plus“ (švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo Europoje programa) ir „Horizon Europe“ (mokslinių tyrimų programa). ES teigimu, Theresa May vyriausybė pritarė suderėtai „Brexit“ sutarčiai, todėl net „Brexit“ be sutarties atveju, JK reikės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus dabartiniam ES biudžetui, kuris bus įgyvendinamas iki numatyto finansinio laikotarpio (2020 m.) pabaigos. Bet kokiu atveju, jei JK norės toliau derėtis su ES dėl būsimų santykių, „Brexit“ kaštų padengimas yra būtina sąlyga, kurios laikymosi reikalauja Briuselis, o jos neįgyvendinimas gresia JK ekonomikos reitingo sumažinimu – tai būtų didžiuliu smūgiu šalies ekonomikai ir tarptautiniam prestižui.

Be jau minėto ES spaudimo, B. Johnsonas susidurs ir su didžiuliu pasipriešinimu JK Parlamente, kurio nariai jau tris kartus nepritarė dabartinei „Brexit“ sutarčiai, tačiau kartu priešinasi šalies pasitraukimui iš ES be sutarties. B. Johnsono siūlymas laikinai sustabdyti Parlamento veiklą, kol bus įgyvendintas „Brexit“ be sutarties, sukėlė audringas parlamentarų reakcijas – dalis valdančiosios Konservatorių partijos narių netgi svarstė kreiptis į karalienę Elizabeth II, jog ji užblokuotų „Brexit“ be sutarties įgyvendinimą. Karalienės įsikišimas į politiką būtų precedento neturintis sprendimas per visus 67 karalienės valdymo metus, todėl vargu, ar bus įgyvendintas.

Iranas

Pastaruoju metu smarkiai pablogėję JK ir Irano santykiai gali peraugti į karinį konfliktą, vos tik B. Johnsonas pradės eiti premjero pareigas.

Priminsime, jog šių metų liepos 19 d. Iranas sulaikė britų tanklaivį „Stena Impero“ po to, kai dviem savaitėmis anksčiau britų kariai Gibraltare sulaikė Irano tanklaivį, tačiau oficiali „Stena Impero“ sulaikymo priežastis – neva jo susidūrimas su žvejų laivu ir pavojaus kėlimas laivybai, nors tanklaivis buvo sulaikytas, kai plaukė Omano teritoriniuose vandenyse.

Įtampą JK ir Irano santykiuose paskatino mėnesius besitęsiantys abipusiai JAV ir Irano kaltinimai dėl agresyvaus elgesio Persijos įlankos regione. Iranas Hormūzo sąsiauryje nesėkmingai bandė sulaikyti šešis kitus tanklaivius ir savo elgesiu privertė JK bei JAV stiprinti karinius pajėgumus regione. Nuogąstaujama, jog Iranas gali pabandyti visiškai užblokuoti Hormūzo sąsiaurį, taip atkertant kelią į nafta turtingą Persijos įlankos regioną, kuriame yra apie 20 proc. viso pasaulio naftos ir 25 proc. gamtinių dujų.

B. Johnsonas turės įrodyti savo kaip JK premjero efektyvumą, kuriuo nespindėjo, kai Theresa May vyriausybėje ėjo Užsienio reikalų ministro pareigas. Buvusio užsienio reikalų ministro B. Johnsono veikla yra gana prastai vertinama, o nemažai užsienio ir britų diplomatų B. Johnsoną tiesiog laiko politiniu juokdariu, kuris nepajėgė išspręsti nei vieno svarbesnio užsienio politikos klausimo, pavydžiui, išlaisvinti iš Irano kalėjimo JK pilietės Nazanin Zaghari-Ratcliffe, kuri Vakarų valstybių įsitikinimu, buvo neteisėtai apkaltinta ir suimta.

Įdomu tai, jog dėl stiprėjančios įtampos JK ir Irano santykiuose, britai priversti prašyti ES valstybių politinės paramos tuo pat metu, kai JK ir ES santykiai nėra patys geriausi „Brexit“ kontekste.

Finansai

B. Johnsono žadamas „Brexit“ įgyvendinimas bet kokiu atveju, su sutartimi ar be jos, turi savo kainą – sukauptų lėšų, skirtų sušvelninti „Brexit“ be sutarties pasekmėms šalies ekonomikai iššvaistymą.

JK Iždo kancleris Philipas Hammondas, premjerės Theresa May paliepimu, sukaupė 26 milijardus svarų, skirtų neigiamų „Brexit“ pasekmių sušvelninimui, tačiau B. Johnsonas, dar prieš tapdamas JK premjeru, pažadėjo įgyvendinti mokestines lengvatas daugiau uždirbantiems JK gyventojams bei dėl skirtingų tarifų susidariusių kaštų kompensavimą JK gamintojams, jei įvyktų „Brexit“ be sutarties.

B. Johnsonas liepos 4 d. pareiškė jog „Brexit“ be sutarties atveju JK galės pasinaudoti ne tik jau sukauptais 26 milijardais svarų, tačiau ir 39 milijardais svarų, kuriuos yra įsipareigojusi sumokėti ES. Pasak B. Johnsono, „Brexit“ be sutarties atveju, JK nebūtų nieko skolinga ES, nors, kaip jau minėta, jei JK norės toliau derėtis su ES dėl būsimų santykių, „Brexit“ kaštų padengimas yra būtina sąlyga, kurios laikymosi reikalauja Briuselis.

Priminsime, jog B. Johnsonas pažadėjo, jog, jei laimės Konservatorių partijos lyderio rinkimus, jis sumažins mokesčius daugiau nei 50 000 svarų per metus uždirbantiems žmonėms, o 40 proc. pajamų mokestis būtų taikomas tik nuo 80 000 svarų per metus uždirbantiems žmonėms. Įdomu, jog paties Boriso Johnsono parlamentaro alga yra 79 468 svarai per metus.

Jei naujasis premjeras B. Johnsonas ištesėtų pažadą dėl mokesčių mažinimo daugiau uždirbantiems žmonėms, mokestinės lengvatos paliestų tris milijonus žmonių, o pačios lengvatos būtų apmokėtos iš pinigų, skirtų „Brexit“ be sutarties scenarijui. Manoma, jog šio pažado įgyvendinimas kainuotų 9,6 milijardo eurų.

Opozicinės Leiboristų partijos šešėlinio Iždo kanclerio Johno McDonnello teigimu, B. Johnsono pažadas tik parodo, kaip nutolę nuo realybės yra konservatoriai tuo metu, kai šalies mokykloms, pagyvenusių žmonių slaugai ir policijai trūksta finansavimo.

Šiuo metu Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje iki 8 632 svarų per metus uždirbantys asmenys nemoka jokių mokesčių, uždirbantys nuo 8 632 iki 12 500 svarų moka 12 proc. (tik socialinio draudimo mokestį (NIN)), uždirbantys nuo 12 500 iki 50 000 svarų per metus moka 32 proc. (12 proc. NIN ir 20 proc. pajamų mokestį), uždirbantys nuo 50 000 iki 100 000 svarų moka 42 proc. (40 proc. pajamų mokestį ir 2 proc. NIN). Škotijos valdžia savarankiškai nustato pajamų mokesčių dydžius.

Įdomu, jog B. Johnsono planai keisti pajamų mokesčio tvarką gali suskaldyti JK, nes mokesčių reforma negaliotų Škotijoje, kurios vyriausybė savarankiškai taiko didesnius mokesčius nuo 43 430 svarų per metus uždirbantiems asmenims. Kita vertus, B. Johnsono planuojama gyventojų pajamų mokesčių reforma būtų finansuojama iš socialinio draudimo įmokų (angl. National Insurance Contributions; NIC), kurios yra bendros visai JK. Kitaip tariant, škotų pajamos būtų naudojamos Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos gyventojų mokestinių lengvatų įgyvendinimui, o Škotijoje galiotų ankstesnė tvarka.

Tiesa, B. Johnsono bendrapartiečiai skeptiškai vertina pajamų mokesčio reformą, kurios, greičiausiai, nepavyks įgyvendinti šios kadencijos Parlamente.

Būsima imigracijos tvarka

B. Johnsonas pasisako už balais grindžiamą imigracijos sistemą, kuri JK būtų įgyvendinta po „Brexit“ panašią į tą, kokia veikia Australijoje. Į JK atvykstantys imigrantai būtų vertinami balais (taškais), vertinant tokius veiksnius kaip, ar imigrantas turi pasiūlymą įsidarbinti, ar gerai moka anglų kalbą ir panašiai (daugiau apie šią tvarką galite sužinoti čia).

Taip pat B. Johnsonas pasisako už imigrantų galimybių iškart atvykus į JK gauti pašalpas užblokavimą.

Kita vertus, B. Johnsonas yra kiek nuosaikesnis grynosios migracijos (skirtumo tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių) atžvilgiu – skirtingai nuo Theresa May vyriausybės, jis pasisako prieš grynosios migracijos skaičių iki mažiau nei 100 000 žmonių per metus.

Kiti klausimai

Ne mažiau svarbūs ir kiti klausimai, susikaupę per daugiau nei trejus metus, kai šalis nusprendė trauktis iš ES, o Theresa May vyriausybė taip ir nesugebėjo jų išspręsti. B. Johnsonui teks spręsti ilgalaikes nacionalines problemas, įskaitant socialinės slaugos krizę, Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) reformavimą, klimato kaitos klausimus, gyvenamųjų būstų krizę, dirbančių žmonių skurdo ir kitus klausimus.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!