LR Konstitucinis Teismas: norint įteisinti dvigubą pilietybę, reikia referendumu keisti Konstituciją

Spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė, jog referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu įteisinti dvigubos pilietybės Lietuvos piliečiams, iš šalies išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.) ir įgijusiems Europos Sąjungos (ES) arba NATO valstybės pilietybę. Konstitucijos 12 straipsnyje rašoma, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“.

fotor.com nuotr. / Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pasai
fotor.com nuotr. / Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pasai

Konstitucinis Teismas neaiškino tos Seimo prašymo dalies, kurioje prašoma, be kita ko, išaiškinti, ar „santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos valstybės pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“, nes pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnį Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti ir aiškinti faktinės padėties atitikimo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pastebi, kad daugybinę (dvigubą) pilietybę turinčių asmenų skaičius sudaro 0,74 proc. visų Lietuvos Respublikos piliečių.

Konstitucinis Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtus teisinius klausimus sprendžia remdamasis tik teisiniais argumentais, savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais, savo baigiamųjų aktų negali aiškinti remdamasis politinio tikslingumo argumentais, politinių partijų ar kitokių visuomenės organizacijų dokumentais, politikų nuomonėmis ar vertinimais, politologiniais ar sociologiniais tyrimais, visuomenės apklausų rezultatais. Priešingu atveju atsirastų prielaidų abejoti Konstitucinio Teismo nešališkumu, kiltų grėsmė jo nepriklausomumui, pačios Konstitucijos, oficialiosios konstitucinės doktrinos, stabilumui. Todėl socialiniai ir demografiniai pokyčiai, taip pat politinio tikslingumo argumentai negali būti pagrindu koreguoti ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas.

Seimo prašyme Konstituciniam Teismui nurodytos aplinkybės – , kai Lietuvos Respublika tapo NATO ir ES, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę, padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę, Jungtinei Karalystei nutarus pasitraukti iš Europos Sąjungos daug joje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos Respublikos pilietybės ir kt. – savaime negali pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio. Pastebėtina, kad ir 2006 m., ir 2013 m., kai buvo priimti Seimo prašomi išaiškinti Konstitucinio Teismo aktai, Lietuva jau buvo ES ir NATO nare, taip pat buvo ir kitos aplinkybės (emigracija bei santuokos su kitų valstybių piliečiais).

Šiame kontekste paminėtina, kad nors Konstitucijoje yra įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, tačiau Lietuvos Respublikos narystė ES ir NATO bei su šia naryste susiję tarptautiniai įsipareigojimai nesudaro prielaidų dėl dvigubos pilietybės įgijimo į ES ar NATO valstybę išvykusiems ir jos pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Taip pat pažymėtina, kad ES teisėje nėra nustatyta valstybių narių pareiga teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas savo piliečiams turėti kitų valstybių narių pilietybę.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė spaudai išplatintame pranešime tikina, kad išeivija liko nusivylusi tokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu.

„Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras J.Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, jog išeivija, nežiūrint jai nepalankaus sprendimo, niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais Basanavičiais Lietuvai!“ – sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.

Anot pranešimo, Pasaulio lietuviai tikėjosi proveržio sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą, tačiau dabar, išgirdus siūlymą eiti tik referendumo keliu, „išeivija abejoja dėl galimos sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties“.

Premjeras Saulius Skvernelis ir kiti valdančiosios koalicijos atstovai šią savaitę sakė, kad jei KT neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Jis galėtų įvykti 2019-ųjų gegužę kartu su prezidento rinkimais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad spręsti šį klausimą reikėtų nevienadieniu referendumu ir nebesieti tikėtino referendumo su būsimais Lietuvos prezidento rinkimais. Pasak R. Karbauskio, referendumas turėtų trukti ilgiau nei vieną dieną, nes surinkti 50 proc. Lietuvos rinkėjų yra gana sunku.



Komentarai



Susiję straipsniai


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!